Taryba patvirtino 2021-ųjų metų biudžetą: tęs investicijas į infrastruktūrą
Sakoma, kad ankstyva varna dantis rakinėja, vėlyva – akis krapštinėja. Pirmą kartą Klaipėdos rajono savivaldybės taryba šiųmetį 77,3 mln. eurų biudžetą ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje patvirtino mėnesiu anksčiau nei būdavo įprasta. Neabejojama, kad tai paspartins rajone suplanuotų darbų eigą. Palaiminti ir sprendimų projektai dėl 40 proc. priemokų Administracijos direktoriui Artūrui Bogdanovui, jo pavaduotojams Justui Ruškiui, Rasai Petrauskienei.
Ambiciją įgyvendino
Tiek meras Bronius Markauskas, tiek Administracijos direktorius A. Bogdanovas dar dieną prieš Tarybos posėdį vykusiame susitikime su žiniasklaida akcentavo, kad paruošiamieji šių metų biudžeto formavimo darbai buvo pradėti net praėjusių metų viduryje. Vietos politikai aktyviai dalyvavo šiame procese, tarp Tarybos frakcijų buvo įvairių diskusijų, tad biudžetas, anot mero, yra atidžiai iščiupinėtas, racionaliai išžiūrėtas iš visų pusių. A. Bogdanovas priminė, kad strateginis veiklos planas buvo patvirtintas dar gruodžio mėnesį, dabar jis buvo tik aktualizuotas pagal gaunamas valstybės dotacijas ir pan. „Šių metų išlaidas mes suplanavome jau praėjusiais metais. Tokią ambiciją turėjome ir ją įgyvendinome. Tai reiškia, jog pradedame gyventi ne dešimt mėnesių per metus (anksčiau biudžetas būdavo tvirtinamas vasario mėnesį – aut. past.), o vienuolika. Anksčiau biudžeto patvirtinti neįmanoma, nes pirmiausia turi būti patvirtintas valstybės biudžetas“, – paaiškino A. Bogdanovas.
Nors buvo prognozuota, jog praėjusieji metai dėl koronaviruso pandemijos krizės gali baigtis su iki 3 mln. Eur nesurinktu gyventojų pajamų mokesčiu, tačiau šis niūrus scenarijus neišsipildė. Negauta per 1,9 mln. Eur suplanuotų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
„Kasmet augantis Savivaldybės biudžetas ir atsakingas jo paskirstymas leidžia kurti ir įgyvendinti ambicingus planus. Praėjusiais metais projektavome nemažai infrastruktūrinių objektų, o šiemet gyventojai išvys jau realius darbus. Taip pat toliau plėsime ugdymo įstaigų tinklą, socialines paslaugas. Iš esmės didės finansavimas visoms sritims. Pagrindinės lėšos biudžete – iš Gyventojų pajamų mokesčio, todėl kiekvienas gyventojas prisideda prie rajono klestėjimo“, – teigia Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.
Rajonas „nudėvėtas“
Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas išaugo iki 77,3 mln. Eur. Didžioji lėšų dalis teks švietimui, socialinei apsaugai, kultūrai, bus tęsiami ir pradedami gyventojams svarbūs infrastruktūriniai projektai. Šiemet planuojama gauti per 2 mln. eurų daugiau gyventojų pajamų mokesčio nei pernai, nes rajone toliau auga gyventojų skaičius. Administracijos direktorius susitikime su žiniasklaida pastebėjo, kad į infrastruktūrą investuojama ne mažiau nei pernai. „Tai principinė nuostata, kurios, tikiu, valdančioji koalicija laikysis visą kadenciją. Jau daug kartų kalbėta, kad rajonas „nudėvėtas“, tad yra būtinų darbų…“ – ryžtingai kalbėjo A. Bogdanovas.
Ketvirtadienį posėdyje paskelbus balsavimą už suplanuotą 2021-ųjų metų Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą beveik be jokių diskusijų jam buvo pritarta vienbalsiai. „Didesnis, solidesnis ir orientuotas į svarbiausias problemas“, – taip patvirtintą biudžetą po posėdžio savo socialinio tinklo paskyroje apibūdino meras B. Markauskas. Patvirtinę biudžetą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai pritarė sprendimui paimti iš banko iki vieno milijono šešių šimtų penkiasdešimt tūkstančių eurų ilgalaikę paskolą Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2021 metų programose numatytiems investiciniams projektams įgyvendinti ir ilgalaikėms paskoloms grąžinti.
Ištaisė klaidą
24 Tarybos nariams pritarus, 3 balsavus prieš, Taryba apsisprendė skirti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui A. Bogdanovui 40 procentų priemoką už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Tarybos narys, opozicijos atstovas Jonas Dromantas atkreipė dėmesį, kad turi 30 metų vadovavimo patirtį ir, anot jo, blogiausia kolektyve, kai yra nemotyvuoti darbuotojai. „Kodėl valdančioji koalicija taip nemyli rajono, kad vadovams dvejus metus skyrė mažą atlyginimą? Kai jau direktorius apsisprendė išeiti iš darbo (gruodį buvo pranešęs, kad traukiasi iš posto, tačiau vėliau persigalvojo – aut. past.), pavaduotojas išėjo, tada atsirado šis klausimas. Juk tie žmonės, kuriems šiandien keliame atlyginimus, būtų „atidirbę“ tuos pinigus: pritraukę daugiau lėšų iš Europos Sąjungos, Valstybės investicijų programos, Kelių priežiūros ir plėtros programos ir kt. Kodėl tiek laukta skirti?“ – stebėjosi J. Dromantas.
Administracijos direktorius A. Bogdanovas: „Jau kyla Jakų mokykla, plėsime darželių tinklą Gobergiškėje ir Slengiuose, vaikų dienos centrų tinklą, tęsime Endriejavo kultūros namų ir bibliotekos modernizavimą, stovyklavietės Gargždų karjerų teritorijoje įrengimą. Šiemet pradėsime ir Gargždų kultūros centro rekonstrukciją, daugiafunkcio sporto centro ir autobusų stoties Gargžduose statybą, bus įrengiamos naujos vaikų žaidimų bei sporto aikštelės seniūnijose, tęsime investuotojų paieškas Sendvario daugiafunkcio centro statybai. Be abejo, didelis dėmesys bus skiriamas ir keliams, viešosioms erdvėms. Toliau skirsime tikslines lėšas Sendvario ir Gargždų infrastruktūrai.“
Meras pritarė jo nuomonei ir pripažino, kad valstybės tarnyba yra daugeliu atvejų nuvertinta, yra sunku konkuruoti su verslu, norint pritraukti kompetentingų, motyvuotų žmonių. „Tačiau reikia pastebėti, kad direktoriaus noras atsitraukti nebuvo dėl atlyginimo, tai buvo tik viena iš priežasčių. Visada klaidą galime ištaisyti“, – kalbėjo B. Markauskas.
Skyrė priemokas
Dėl balsavimo motyvų pasisakęs opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas priminė, kad pačiam teko dirbti Administracijos direktoriaus darbą ketverius metus: „Pirmiausia reikia sutvarkyti atlyginimus darbuotojams, o vadai turi gauti paskutiniai. Pats tuomet dvejus metus dirbau be priedo, tik vėliau jį skyrė Taryba (2017 m. balandžio 27 d. Tarybos sprendimu, tuometiniam Administracijos direktoriui S. Karbauskui buvo skirta 60 proc. priemoka – aut. past.). Tokia buvo mano pozicija ir nesigailiu. Tik primenu, kad direktorius jau gavo priedą, čia jau ne pirmas per tuos pusantrų metų, kiek dirba. Esant pandeminei situacijai nepritariu direktoriaus atlyginimo kėlimui“, – dėstė savo nuomonę S. Karbauskas. Su juo nesutiko valdančiosios daugumos atstovas Alfredas Šiaulys: „Norint gauti kokybišką paslaugą, reikia mokėti ir atlyginimą atitinkamą. Vyksta daug gerų naujų darbų. Krūvis didelis.“
Tokio pat dydžio priemokos už papildomus darbus skirtos ir Administracijos direktoriaus pavaduotojams R. Petrauskienei, J. Ruškiui. S. Karbauskas vėlgi stebėjosi, kaip tik pradėjusiai dirbti R. Petrauskienei skiriama priemoka, tai esą nonsensas. Jis priminė ir sprendimo projektą, kuriame buvo numatyta didinti išmokas Tarybos nariams: „Tada Tarybos nariai Vaclovas Macijauskas, Loreta Piaulokaitė-Motuzienė kalbėjo, kad yra pandemija, netinkamas laikas. O dabar kažkur dingsta diržų veržimosi politika.“ Išmokos Tarybos nariams nebuvo padidintos. Diskutuojant meras ragino lyginti darbų kiekius. 2020-aisiais viešųjų pirkimų Savivaldybėje buvo atlikta už dvigubai didesnę sumą nei 2019-aisiais metais. Vadinasi, ir darbo krūviai buvo žymiai didesni. „O dėl Rasos, ji dirbo Administracijos direktoriaus pavaduotoja ir prieš tapdama Seimo nare, visi projektai žinomi ir perimti, darbai nėra nauji. Be to, dėl priemokų skyrimo pavaduotojams analogiškas atvejis buvo 2015 metais“, – užsiminė meras B. Markauskas. Dėl priemokos R. Petrauskienei už balsavo 24, susilaikė 1, prieš 2. Dėl priemokos J. Ruškiui jokių klausimų nebuvo, diskusijų nekilo, balsavimas pasiskirstė taip: už 24, susilaikė 3.
Agnė ADOMAITĖ
