Taryba pritarė projektams dėl infrastruktūros plėtros įmokos ir nuomos „Senjorų dvarui“
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba prieš atostogas rinkosi į birželio mėnesio Tarybos posėdį, kuris nors ir nepasižymėjo ilga darbotvarke, tačiau buvo darbingas – diskusijų sulaukė sprendimo projektai dėl Kontrolės komiteto sudarymo, infrastruktūros plėtros įmokos, nuomos „Senjorų dvarui“. Posėdyje dalyvavo 26 Tarybos nariai, svarstę 34 klausimus ir išklausę 2 informacijas.
Pristatė pasikeitimus
24 iš 26 Savivaldybės tarybos narių balsavo už sprendimo projektą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Klaipėdos rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis ir Klaipėdos rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.
Sprendimo projekto dokumente nurodoma, kad keičiasi tvarkos aprašo papunktis 2.1, kuriuo „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokai dalimis taikomi šie reikalavimai: pirmoji įmokos dalis, kuri sumokama iki pranešimo apie statybos pradžią dokumento pateikimo dienos arba iki statybos ir (ar) įrengimo darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, gali sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų visos Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos; likusi Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis gali būti išdėstoma ne daugiau kaip 4 lygiomis ir vienodais laiko intervalais mokamomis dalimis.“
Dokumente taip pat nurodoma pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarkos aprašą ir jį išdėstyti nauja redakcija. Kadangi šis sprendimo projektas nebuvo pristatytas visuose komitetuose, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas sprendimo projekto rengėjos, Infrastruktūros plėtros skyriaus patarėjos (Savivaldybės vyr. inžinierės) Aistės Daukantienės paprašė prieš balsuojant pristatyti projektą.
A. Daukantienė kalbėjo, kad Tarybai teikiama tvirtinti tvarkos aprašo redakcija, atlikta dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo ir Statybos įstatymo pakeitimo. Pasak pranešėjos, pakeitimai padaryti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 9, 10 ir 15 straipsniuose, kuriuose numatoma, kad infrastruktūros plėtros organizatoriaus – Savivaldybės – funkcija yra apskaičiuoti Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką. „Tai buvo daroma ir anksčiau, tiesiog dabar jau yra reglamentuota teisės aktu“, – pažymėjo vyr. inžinierė.
Patarėja taip pat paaiškino, jog 10 straipsnyje yra numatomos infrastruktūros plėtros iniciatoriaus funkcijos, apimančios infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimą: „Yra išskirti trys punktai, kada turi būti sumokėta infrastruktūros plėtros įmoka, tai tiesiog įmokos sumokėjimo laikotarpis apibrėžiamas pagal Statybos įstatymą. Ir 15 straipsnyje yra numatytas pakeitimas: nurodomi atvejai, kai Savivaldybės infrastruktūros plėtrai reikalingas konkretus infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuris gali būti įsigyjamas Savivaldybės nuosavybėn.“
Prievolė pranešti ir susimokėti
Po sprendimo projekto pristatymo meras pridūrė, jog iš esmės – tai įstatymų nuostatų perkėlimas į Savivaldybės tvarkos aprašą.
A. Daukantienė kalbėjo, jog Infostatyboje – Informacinių statybos vartų puslapyje – yra nuoroda, kurioje reikia įkelti įrodantį dokumentą, jog infrastruktūros plėtros įmoka yra sumokėta, mat be šio dokumento negali būti patvirtinta statybų pradžia. Opozicijos lyderis, liberalas Justas Ruškys sprendimo projekto rengėjos klausė, ar, pranešant apie statybos pradžią, įmokos sumokėjimas bet kokiu atveju turėtų būti atliktas iki statybos užbaigimo bei deklaracijos išrašymo. Vyr. inžinierė akcentavo, kad nesudėtingų statinių atveju įmoką reikia sumokėti iki statybos užbaigimo, tačiau kai yra privalomas pranešimas apie statybos pradžią, privalomas ir sumokėjimas. „Baudos yra labai stipriai padidintos, tai nemanau, kad statytojai šiuo metu rizikuoja nepranešti“, – akcentavo A. Daukantienė.
Tarybos narė, liberalė Audronė Balnionienė tikslinosi, kas kontroliuoja šį procesą. „Anksčiau tiesiog įkėlus, gavus statybas leidžiantį dokumentą, faktiškai jau fiksuodavosi prievolė įmokai, o dabar, iš tikrųjų, yra toks laiko intervalas, per kurį gali žmogus pamiršti. Kas kontroliuos, kad faktiškai statyba jau prasidėjo ir žmogus turi arba turėjo įkelti dokumentą, nurodantį statybos pradžią ir prievolę mokėti?“ – kalbėjo opozicijos atstovė.
Infrastruktūros plėtros skyriaus patarėja informavo, kad tokia yra statytojo prievolė – pranešti apie statybų pradžią ir susimokėti įmoką, o kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Tarybos narys Martynas Dargužas, turintis didelę darbo patirtį statybų sektoriuje, pridūrė, kad, pasikeitus Statybos įstatymui, gavus statybas leidžiantį dokumentą, statybų negalima pradėti, kol nėra paruoštas techninis darbo projektas, pranešimas apie statybų pradžią ir sumokėta ši įmoka. Meras ir projekto rengėja komentavo, kad negalima pradėti statybų nepranešus apie jų pradžią, mat yra žymiai padidintos baudos už teisės aktų nesilaikymą. Mero prašymu Savivaldybės administracija artimiausiu metu turėtų parengti informaciją apie šiuos pasikeitimus ir paskelbti juos Savivaldybės tinklalapyje.
Susidurs su paslaugų trūkumu
Savivaldybės taryba taip pat svarstė sprendimo projektą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės turto nuomos be konkurso viešajai įstaigai „Senjorų dvaras“. Šiemet 5 metų veiklos sukaktį minėsiantis „Senjorų dvaras“ – moderni ir šiuolaikiška įstaiga, teikianti ilgalaikės ir trumpalaikės senjorų globos bei apgyvendinimo paslaugas. Įstaiga siekė Tarybos pritarimo leisti išnuomoti be konkurso viešajai įstaigai „Senjorų dvaras“ teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį, dešimties metų laikotarpiui Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 672,16 kv. m ploto administracinės paskirties negyvenamąsias patalpas Vėžaičiuose, Gargždų g. 29-2. Patalpų nuomos kaina siektų 1,26 Eur už 1 kv. m per mėnesį, arba apie 850 Eur per mėnesį.
Kaip rašoma aiškinamajame rašte, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir nuolat augantį ilgalaikės socialinės globos paslaugų poreikį Klaipėdos rajono savivaldybėje, būtina konstatuoti, kad egzistuojanti globos paslaugų infrastruktūra nebeatitinka aktualių gyventojų poreikių. Pasak projekto rengėjų, statistiniai duomenys rodo, kad visuomenė sparčiai sensta, daugėja asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis, tarp jų – demencijos sindromu, bei turinčių sunkią negalią. Tokiems asmenims reikalinga nuolatinė specializuota priežiūra, kurios užtikrinimas namų sąlygomis dažnu atveju nėra galimas.
Savivaldybės institucijos privalo užtikrinti būtinas socialines paslaugas, įvertinusios individualius asmenų poreikius bei esamas teikimo galimybes. O 2025 m. birželio mėn. duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybėje sudarytas 25 asmenų, laukiančių ilgalaikės socialinės globos, sąrašas, kuriame dauguma asmenų yra senyvo amžiaus, turintys sunkią negalią, sutrikusias pažinimo, elgesio, kalbos ar kitas funkcijas. „Taip pat identifikuotas poreikis teikti paslaugas asmenims, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą kitose savivaldybėse, tačiau yra pasirinkę mūsų įstaigą. Bendra laukiančiųjų eilė – ne mažesnė nei 35 asmenys“, – rašoma aiškinamajame rašte. Jame taip pat akcentuota, kad daliai eilėje esančių asmenų paslaugos yra būtinos jau dabar, nes jie gyvena nesaugioje ar jų sveikatos būklei neadekvačioje aplinkoje. O Savivaldybė šiuo metu neužtikrina galimybės nedelsiant suteikti ilgalaikės socialinės globos paslaugas visiems eilėje esantiems asmenims.
„Papildomai pažymėtina, kad, siekiant įgyvendinti valstybės politiką socialinių paslaugų srityje bei atliepti keliamus kokybės standartus, Klaipėdos rajono savivaldybėje numatyta modernizuoti Viliaus Gaigalaičio globos namus. Ši įstaiga šiuo metu teikia ilgalaikės ir trumpalaikės globos paslaugas senyvo amžiaus asmenims bei suaugusiems asmenims su negalia ir užima svarbią vietą savivaldybės socialinių paslaugų sistemoje, – akcentuojama aiškinamajame rašte. – Dėl naujų reikalavimų ir būtinybės padidinti gyvenamąjį plotą vienam paslaugų gavėjui, planuojama, kad vietų skaičius Viliaus Gaigalaičio globos namuose sumažės nuo esamų 200 iki 110.“
Toks pokytis dar labiau paryškina būtinybę vykdyti socialinių paslaugų plėtrą ir prieinamumą alternatyviais būdais, pavyzdžiui, naujų paslaugų teikėjų paieška, kurie galėtų užtikrinti ilgalaikės globos paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje.
Birželio 19 d. Savivaldybė gavo „Senjorų dvaro“ prašymą išnuomoti patalpų, esančių Vėžaičiuose, Gargždų g. 29-2, trečiąjį aukštą. Patalpos būtų naudojamos socialinėms ir apgyvendinimo paslaugoms, o įstaiga savo lėšomis atliks stogo ir trečiojo aukšto patalpų vidaus remontą. „UAB „Alkanta“ šiuo metu rengia šalia esantį pastatą Gargždų g. 29, Vėžaičiuose. Jame bus teikiamos apgyvendinimo paslaugos įvairių socialinių grupių asmenims. Prašomos išnuomoti patalpos bus naudojamos tai pačiai veiklai vykdyti“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Palaiko ir bendruomenė
Šis sprendimo projektas taip pat nebuvo svarstytas komitetuose, tad Tarybai jis išsamiau pristatytas. Meras B. Markauskas kalbėjo, jog dėl šio pastato įveiklinimo buvo sudaryta Priešprojektinių pasiūlymų darbo grupė, ieškota įvairių variantų, kaip įveiklinti pastatą. „Mes jį iš Turto banko perėmėme ir 2 metus su juo nieko nedarėme“, – pripažino Savivaldybės vadovas.
Jog pastato būklė nėra puiki, patvirtino ir vicemerė Ligita Liutikienė, pristačiusi, jog Priešprojektinių pasiūlymų darbo grupė atidžiai analizavo visas pastato įveiklinimo alternatyvas. „Buvome susitikę su Vėžaičių bendruomenės nariais ir su visomis suinteresuotomis šalimis. Po ilgų diskusijų tikrai gavome stiprų palaikymą ir stiprų pritarimą, kad Vėžaičių bendruomenė bus saugi, nes jeigu išnuomotumėme patalpas konkurso būdu, atsiranda rizika, kad ateis nuomininkas, kuris nebus draugiškas savo veikla ar jos principais Vėžaičių bendruomenei“, – akcentavo vicemerė.
Pasak L. Liutikienės, nuomininkas įsipareigoja sutvarkyti, suremontuoti trečiojo aukšto vidaus patalpas, suremontuoti stogą ir mokėti nuomos mokestį. Pirminiame variante netgi buvo svarstyta, jog būtų graži iniciatyva atleisti nuomininką nuo nuomos mokesčio, tačiau Vyriausybės nutarimas neleidžia taikyti tokio atleidimo nuo nuomos mokesčio. „Taip mes taupome Savivaldybės lėšas ir pritraukiame investuotoją, kuris pagerins vizualinį pastato vaizdą Vėžaičių miestelyje, užtikrins darbo vietų kūrimą, Savivaldybės teikiamų socialinių paslaugų pagerinimą“, – kalbėjo politikė.
Opozicijos atstovė A. Balnionienė klausė, ar įstaiga yra įsivertinusi finansines galimybes, mat tvarkyti tikrai yra ką, ar yra numatyti remonto terminai bei ar planuojama įrengi liftą, nes patalpos yra trečiajame aukšte. L. Liutikienė pažymėjo, kad „Senjoro dvaras“ siekia kuo greičiau pradėti stogo remontą, nelaukti rudens. Vicemerė nurodė, kad lifto ar keltuvo įrengimas į antrąjį bei trečiąjį pastato aukštus yra Savivaldybės atsakomybė – anksčiau Tarybos posėdyje minėta, kad antrajame aukšte būtų biblioteka, kurią taip pat sunku pasiekti vyresnio amžiaus gyventojams. „Senjorų dvaras“ taip pat turi viziją galerija sujungti trečiąjį aukštą su šalia esančiu pastatu, kuris jau priklauso įstaigai ir yra įveiklinamas. Taip būtų paprasčiau teikti paslaugas bei trečiąjį aukštą pasiekti greičiau. Tačiau visa tai bus derinama vėliau. Štai dėl nuomos be konkurso Taryba vienbalsiai pritarė.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi Edvardo GELŽINIO nuotr.
