Taryba sklypams įjungia stabdžius, religinėms bendruomenėms atleidžia vadžias

Karštų diskusijų tarp politikų posėdyje netrūko.

Nors rajono Tarybos darbotvarkėje praėjusį ketvirtadienį buvo sąlyginai nedaug klausimų – tik 35 (iš jų maždaug pusė – gatvių pavadinimų suteikimas) bei 5 informacijos, karštų diskusijų tarp politikų posėdyje netrūko. Tarybos darbe nedalyvavo Albinas Klizas, Dainius Šatkus, Bronius Markauskas ir Alfredas Šiaulys, tad projektus svarstė, sprendimus priiminėjo 23 Tarybos nariai iš 27.

Klebonija ir sklypai – dėmesio centre

Posėdis prasidėjo šventiška akimirka – rajono meras Vaclovas Dačkauskas su gėlės žiedu pasveikino pareigas pradėjusį eiti naująjį Kretingalės seniūnijos seniūną Žigintą Narmontą. Kretingalės seniūno atrankos konkursą laimėjęs 50 metų Ž. Narmontas anksčiau dirbo vienu iš skyrių viršininkų Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate.

Karštesnės Tarybos diskusijos kilo svarstant Savivaldybės strateginio veiklos plano 2016–2018 m. programų pakeitimus.

Tarybos opozicija iškart griebė jautį už ragų – Nerijus Galvanauskas pasiūlė šiemet dar neskirti plane numatytų 45 tūkst. eurų Veiviržėnų parapijos klebonijos pastatui tvarkyti, nes tam nepritarė ir Tarybos komitetai. Jis pareikalavo alternatyvaus balsavimo šiuo klausimu. Taip pat N. Galvanauskas uždavė klausimą Savivaldybės administracijai, kokie tolimesni veiksmai numatomi dėl Gargždų 176 sklypų kvartalo infrastruktūros vystymo. Savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus duomenimis, pagal parengtą techninį projektą šio kvartalo vidaus keliams ir lietaus nuotekų tinklams įrengti reikia milžiniškos sumos – net 3,3 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Panaši suma, teigiama, tenka kasmet viso rajono keliams tvarkyti.

Dosniai remia parapijas

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas paaiškino, kad dar prieš pusmetį su visų rajono religinių bendruomenių atstovais esą buvę sutarta, kad stambesni objektai Savivaldybės bus remiami tik tuo atveju, jei bus įrodytas projekto reikšmingumas ir prie jo įgyvendinimo prisidės kiti rėmėjai. Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas spalio 19 d. pateikė prašymą Savivaldybei, kad būtų skirta lėšų klebonijos pastatui tvarkyti įrengiant gyvenamąsias patalpas kunigams, o likęs plotas būtų pritaikytas tikinčiųjų poreikiams. Už gautas lėšas bus sutvarkytas pastato antrasis aukštas – pakeisti stogas, langai, pertvaros, šildymo sistema.

„Naujas klebonas į Veiviržėnus ne be reikalo atkeltas, pastatas yra tikrai „pavargęs“, vanduo per stogą bėga… Planuojama per vietos veiklos grupės projektą papildomai gauti dar 95 tūkst. eurų – šių lėšų pakaktų pastatui visiškai suremontuoti“, – sakė S. Karbauskas. „Dviaukštė klebonija yra avarinės būklės. Buvau šokiruotas, kai pamačiau, kokiomis sąlygomis gyvena kunigai Veiviržėnuose – net socialiai remtini žmonės už juos geriau įsikūrę“, – pastebėjo meras V. Dačkauskas. Anot jo, Savivaldybės skiriamų lėšų pakaks tik klebonijos stogui pakeisti ir vienai kitai patalpai perdažyti. „Tai istorinis pastatas, 1940 metais čia buvo ligoninė, negalima leisti jam sugriūti. Visas parapijas remiame, Veiviržėnai irgi nusipelnė bent minimalios paramos“, – sakė meras.

Pinigai – remontams

Tarybos narys Algirdas Liaudanskis pritarė, kad reikia gelbėti ir sutvarkyti Veiviržėnų bažnyčios kleboniją, tačiau, anot jo, ne biudžeto lėšomis. „Kodėl neremia Telšių vyskupija? Gal ten senelių namai bus, galima lėšų per fondus paieškoti“, – siūlė A. Liaudanskis. A. Vasylius ragino nedalinti biudžeto lėšų pagal „pageidavimų koncertą“, o didinti rėmimo programų finansavimą, kuomet tolygiai būtų vertinamos visos paraiškos. Tarybos narė Andžela Šakinienė pastebėjo, kad jei jau tokiomis apvaliomis sumomis remiamos bažnyčios, būtina didinti ir kitų sričių rėmimo programas, pavyzdžiui, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros, kuriai ką tik skirtų 3000 eurų esą vis vien nepakanka. Po karštų diskusijų balsų dauguma nuspręsta vis dėlto skirti klebonijos remontui prašomus 45 tūkst. eurų. Pagal strateginio veiklos plano pakeitimus lėšų skirta ir kitoms parapijoms. Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus parapijai teko 13,6 tūkst. eurų – dalinis finansavimas naujam garažui ir malkinei vietoj griūvančių pasistatyti. Iš viso šių statinių kaina – per 30 tūkst. eurų. Gargždų bažnyčiai skirta 6,5 tūkst. eurų daliai išlaidų už bažnyčios šildymą padengti. Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų šių metų rėmimo programai šiemet papildomai teks 5,4 tūkst. eurų prie jau skirtų 4,4 tūkst. eurų, mat buvo gauta paraiškų 9 750 eurų sumai.

Įrengti kvartalą – brangus malonumas

176 sklypų Gargždų kvartalas – senas ir kartu naujas galvos skausmas rajono valdžiai. Dar prieš bene 10 metų sklypai šiame kvartale gyventojams suteikti už Gargždų mieste nuosavybės teise turėtą žemę. Valstybės įsipareigojimus įrengti tinkamas sąlygas individualiems namams statytis linkusi perimti Savivaldybė, į kurią skrieja žemės sklypų savininkų prašymai. Tačiau panašu, kad Savivaldybė šiuo klausimu įjungia stabdžius – 2018 m. nutarta nebeskirti planuotų 2,9 mln. eurų, paliekant tik galimą 400 tūkst. eurų finansavimą kitais metais, kad būtų galima pradėti viešųjų pirkimų procedūras numatytiems darbams atlikti.

„Parengėme techninį projektą, šiemet skyrėme 144 tūkst. eurų elektrai įvesti. Norint „išjudinti“ šio kvartalo gatves, manau, reikia ir gyventojų prisidėjimo. Dabar per greitas mūsų veiksmas – nereikia bijoti to prisipažinti. Reikia galvoti, kaip padaryti protingiau, pasitarti, susitikti su gyventojais“, – sakė Administracijos direktorius S. Karbauskas. Jis akcentavo, kad Gargžduose yra dar du mažesni atkurtos nuosavybės sklypų kvartalai, kuriuos taip pat reikia sutvarkyti.

Tarybos opozicija rėmė merą V. Dačkauską atsakyti, Savivaldybė gali ar privalo įrengti šiame kvartale infrastruktūrą. „Gali. Anksčiau nebuvo finansinių galimybių. Manau, per 3 metus turi būti ši problema išspręsta. Aptarsime statybų eiliškumą, kad pinigai nebūtų išmesti į balą. Reikia ne tik privesti žvyruotus kelius iki sklypų, bet pirmiau įrengti lietaus kanalizaciją, nes ten laikosi 20 cm vanduo. Dar klausimas, kiek ten kas statysis namų“, – svarstė meras. Tarybos narys Vaclovas Macijauskas pasiūlė susitikus su gyventojais pakalbėti apie tai, kad prie kelių tiesimo šiam kvartale prisidėtų tie, kurie labiausiai ir nori ten kurtis.

Biudžete – 1,4 mln. eurų daugiau

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus duomenimis, rajono ižde lėšų stokos nejaučiama – Tarybos posėdyje pritarta biudžeto pajamų ir asignavimų didinimui 1,4 mln. eurų. Iš jų 958,4 tūkst. eurų didėja gyventojų pajamų, 100 tūkst. eurų – nekilnojamojo turto mokesčiai, 250 tūkst. eurų – vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įmokos, 15,4 tūkst. eurų – speciali tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti, kitos pajamos iš parduoto turto, baudų, paslaugų. Be jau minėtų asignavimų klebonijai remontuoti, skiriama lėšų ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijai – 25 tūkst. eurų lauko durims pakeisti ir pastatų apsaugos sistemai įrengti, Gargždų krašto muziejui – 17,2 tūkst. eurų – Drevernos riboto laidojimo kapinėms tvarkyti, Gargždų kultūros centrui – 10 tūkst. eurų salės apšvietimo pakabinimo tiltui įsigyti, Gargždų sporto mokyklai – 8 tūkst. eurų apsauginėms tvorelėms įrengti ir kt.

Ne tik išleido, bet ir sutaupė

Gaila, bet dėl viešųjų pirkimų procedūrų trukdžių neįgyvendinta vaikų žaidimo aikštelių rajono seniūnijose įrengimo programa, kuriai buvo numatyta 60 tūkst. eurų. Kitais metais aikštelių įrengimui numatoma 135 tūkst. eurų, tarp jų – šiemet nepanaudota suma.

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė taip pat pateikė informaciją apie šių metų 9 mėnesių biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymą. Per šį laikotarpį biudžeto pajamos – 29,1 mln. eurų, patikslintas pajamų planas įvykdytas 97,8 proc. Patikslintas metinis pajamų planas įvykdytas 71,6 proc. Išleista 27,3 mln. eurų, patikslintas išlaidų planas įvykdytas 82 proc. Šie rodik­liai yra šiek tiek mažesni negu pernai, nes sunkiau įsisavinamos valstybės investicijų bei projektinės lėšos. Biudžetinės įstaigos panaudojo 80–90 proc. planuotų lėšų. Pasak I. Gailiuvienės, biudžetinės įstaigos sutaupė 130 tūkst. eurų. Posėdyje diskutuota apie tai, gal vertėtų šias lėšas palikti būtiniausioms įstaigų reikmėms. Vedėjos siūlymu, šį sprendimą Tarybai galima būtų padaryti lapkričio mėnesį, kai įmonės bus gavusios pirmąsias sąskaitas už anksti prasidėjusį šildymo sezoną, ir bus aiškesnės sumos. „Suderinus su kuruojamų skyrių vadovais, bus galima panaudoti lėšas savo nuožiūra, aišku, užtikrinant, kad nebus kreditorinių įsiskolinimų“, – reziumavo I. Gailiuvienė.