Taryboje – parama Lymanui ir kultūrinių iniciatyvų įamžinimas

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje 2024 m. spalio 31 d. vienbalsiai pritarta sprendimo projektui dėl Tautinės vėliavos iškėlimo fakto atminimo įamžinimo. 1988 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyva ir tuometinės valdžios sprendimu virš Gargždų kultūros namų iškilo Lietuvos trispalvė.

Lietuvos trispalvė 1988 metų lapkričio 2 dieną buvo pašventinta Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo klebonas Jonas Paulauskas. Didžiulė eisena su ką tik pašventinta tautine vėliava nuo bažnyčios per miestą patraukė Gargždų kultūros namų link. Eisenoje buvo nešamas ir pakoreguotas miesto herbas. Choras ir žmonių minia dainavo Maironio „Lietuva brangi“, liaudies dainas, skandavo Lie-tu-va, Lie-tu-va.
Tądien aikštėje prie Gargždų kultūros namų žmonės, laukdami Trispalvės pakėlimo ceremonijos, pradėjo rinktis dar prieš pusantros valandos. Giedant V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ iškelti Trispalvę buvo patikėta žinomam Gargždų pedagogui Stasiui Globiui. Jam už nuopelnus ugdant jaunąją kartą ir gražinant miestą 2005 m. buvo suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.
Iškeliant tautinę vėliavą prie Gargždų kultūros namų į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys Jonas Šimėnas (vėliau Nepriklausomybės Akto signataras, LR Seimo narys – aut. pastaba):
– Susikaupimas ir graudulys, džiaugsmas ir meilė užlieja mūsų širdis, nes atgimsta tautinė sąmonė ir savigarba. Tautinės vėliavos iškėlimas Gargždų mieste viešoje vietoje yra mūsų miesto ir rajono žmonių tautinio susipratimo ir vienybės pasireiškimas. Tai susimąstymas: mums veltui niekas nieko neduos, tai kiekvieno žingsnis į gerumą ir tiesą. Mes pakylame būti žmonėmis. Neišduokime, saugokime tautos vėliavą kaip ir mūsų Tėvynę. Mokėkime kantriai laukti ir geranoriškai padėti vieni kitiems.

Duomenys iš „Bangos“ 1988 m. archyvo Aldonos Vareikienės straipsnio „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi…“ Nuotraukos Vidmanto Matučio.

26 iš 27 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių paskutiniąją spalio dieną rinkosi į Tarybos posėdį, kuriame svarstyti 57 klausimai. Taryba pritarė humanitarinės pagalbos skyrimui Lymanui, draudimui rūkyti kai kuriose viešose rajono vietose, grafų Volmerių atminimo, Tautinės vėliavos iškėlimo fakto atminimo įamžinimui ir kt.
Perka garažus ateičiai
Tarybos posėdyje pritarta dviejų garažų Gargžduose, Turgaus g. 13A, pirkimui. Vieną garažą Savivaldybė įsigis už 11 tūkst. eurų. Tarybai pateiktame aiškinamajame rašte teigiama, kad įsigijus garažą bus pradedami įgyvendinti Gargždų miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo detaliuoju planu sprendiniai. Jie numato garažų teritorijos pakeitimą į socialinės infrastruktūros teritoriją, kurioje vyrautų kultūrinė veikla, joje būtų vystomos įvairios visuomeninės funkcijos.
Minėti garažai perkami savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms vykdyti, kurioms priskiriamas ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas; gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas.
Pagalbos ranka miestui partneriui
Taryba vienbalsiai pritarė 30 tūkst. eurų siekiančiai paramai Klaipėdos rajono savivaldybės miestui partneriui – Lymanui su agresoriumi kovojančioje Ukrainoje. Kaip jau anksčiau rašėme „Bangoje“, bus suteikiama humanitarinė pagalba Donecko regiono Kramatorsko rajono Lymano miesto karinės administracijos bendruomenei, teikiančiai gyvybiškai svarbias paslaugas.
Sprendimo projektas svarstytas gavus Donecko regiono Kramatorsko rajono Lymano miesto karinės administracijos prašymą. Jame šio miesto karinės administracijos vadovas Aleksandras Žuravliovas dėkojo už teikiamą humanitarinę pagalbą ir prašė suteikti labdaringą pagalbą: automobilį ir 5 nešiojamuosius kompiuterius. Kaip nurodoma prašyme, bendruomenės gyvenvietėse susidarė kritinė humanitarinė padėtis, beveik visos infrastruktūros ir gyvenamieji pastatai daugumoje gyvenviečių yra sugriauti arba rimtai pažeisti. Tad automobilis, vadovo teigimu, būtų naudojamas gyventojų pervežimui, humanitarinės pagalbos pristatymui, evakuacijai ir skubiai pagalbai.
Draus rūkyti viešose vietose
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė sprendimo projektui uždrausti rūkyti kai kuriose rajono viešose vietose, kurių sprendimo projekte nurodytos 23. Šis sprendimas įsigalios jau nuo gruodžio 1 d.
Tarybos narė, liberalė Audronė Balnionienė klausė, kodėl nurodytame draudžiamų vietų sąraše nėra teritorijų Judrėnų, Endriejavo ir Veiviržėnų seniūnijose: „Ar nebuvo bendraujama su seniūnais ir bendruomene tam, kad visose seniūnijose šitas gražus veiksmas būtų įgyvendinamas?“
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė atsakė, kad tikrai visiems seniūnams buvo informacija pateikta. „Tie seniūnai, kurie nepateikė prašymų, ir nebuvo įtraukta“, – teigė G. Bajorinienė.
Meras papildė, kad ateityje pagal poreikį bus galimybė šį sąrašą plėsti.
Kultūros iniciatyvoms – žalia šviesa
Tarybos nariai posėdyje svarstė ir kelis kultūrinius klausimus. Vienas iš jų – grafų Volmerių atminimo įamžinimas Vėžaičių civilinėse kapinėse, kuriam pritarė 25 Tarybos nariai. Bus suplanuotos lėšos rengiant Klaipėdos rajono strateginį veiklos planą 2025–2027 m., sutvarkomos grafų Volmerių kapavietės Vėžaičių civilinėse kapinėse, taip įamžinamas jų atminimas.
Posėdyje vienbalsiai pritarta ir sprendimo projektui dėl Tautinės vėliavos iškėlimo fakto atminimo įamžinimo. 1988 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyva ir tuometinės valdžios sprendimu virš Gargždų kultūros namų iškilo Lietuvos trispalvė. Praėjus 35-eriems metams nuo šio įvykio, Klaipėdos rajono savivaldybę pasiekė Igno Vaičeliūno kreipimasis šį įvykį įamžinti atminimo lenta, atgaivinti šią iniciatyvą. Šiai idėjai įgyvendinti iš Savivaldybės biudžeto lėšų bus skiriama 1 500 Eur.
Atminimo lenta atsiras ir ant Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro pastato. Taryba ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje vienbalsiai pritarė Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro iniciatyvai įamžinti pastato istorinę ir architektūrinę vertę. Kultūros vertybių registre registruotas šis kultūros paveldo objektas turi architektūrinę bei istorinę reikšmę.
„Pastatas istoriniu požiūriu vertingas kaip istorinio Klaipėdos krašto pasienio su Lietuva vienas reikšmingesnių XX a. I p. visuomeninės paskirties objektų (geležinkelio stotis, vėliau pritaikytas muitinei). Pastatas taip pat ryškus Rytprūsių XIX a. pab.–XX a. pr. mūrinių visuomeninių pastatų architektūros pavyzdys – istorizmo stiliaus su moderno elementais. Dabar pastate veikia Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Gabrielė ČIUNKAITĖ