Tarybos posėdyje – opozicijos darbotvarkė ir aršios diskusijos

Ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba posėdyje svarstė neeilinę darbot­varkę, mat į ją, kaip numatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente, kartą per pusę metų klausimus turi teisę įtraukti ir Tarybos mažuma – opozicija. Joje šioje kadencijoje yra liberalai ir konservatoriai.
Vis dėlto valdančioji dauguma kai kurių klausimų nesutiko svarstyti ir siūlė išbraukti iš darbotvarkės. Ilgos diskusijos užvirė dėl klausimų išbraukimo, kelių priežiūros, o situaciją aštrino ir artėjantys rinkimai į LR Seimą, mat tiek Taryboje, tiek Savivaldybės vadovybėje yra kandidatų į Seimą. Tad įsisiūbavusiose diskusijose neišvengta replikų, esą tai yra politikavimas.
Nauja darbo grupė – geresnė?
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo visi 27 Tarybos nariai. Darbotvarkėje turėjo būti svarstomi 42 klausimai, tačiau svarstyta 40 sprendimo projektų.
Prieš pritariant darbotvarkei, valdančiosios daugumos atstovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkas Raimundas Daubaris pasiūlė iš darbotvarkės išbraukti 37 klausimą dėl Klaipėdos rajono bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų projektų, įgyvendinamų pagal vietos veiklos grupių vietos plėtros strategijų priemones dalinio finansavimo iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo. Jis taip pat pateikė protokolinio pavedimo siūlymą, kuriuo mero potvarkiu būtų sudaroma darbo grupė, įtraukiant Tarybos narius ir Savivaldybės administracijos specialistus, siekiant susipažinti ir įvertinti teikiamų projektų atitiktį Savivaldybės strateginiams tikslams.
Kaip nurodoma prie sprendimo projekto pateiktame tvarkos apraše, jei Taryba būtų svarsčiusi ir pritarusi šiam klausimui, pagal aprašą būtų finansuojamos veiklos skiriant privalomą pareiškėjo prisidėjimo finansavimo procentą (ne didesnį nei 30 procentų viso projekto vertės) nuo visų projekto išlaidų pagal finansavimo sąlygų aprašus, o jei suplanuotos projekto veiklos susijusios su perduoto Savivaldybės turto būklės pagerinimu, gali būti skiriamas ne didesnis nei 40 procentų viso projekto vertės prisidėjimo finansavimo procentas.
Opozicijos lyderis, Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Justas Ruškys teigė, kad darbo grupė ir buvo sudaryta mero potvarkiu, protokolinis pavedimas buvo. „Čia buvo opozicijos siūlymas sukurti tokį aprašą, taisykles, pagal kurias galėtų bendruomenės ir VVG (Vietos veiklos grupių, – aut. past.) projektai vadovautis, tai nelabai suprantu, kodėl dar kartą reikia žiūrėti tai, kas jau buvo pažiūrėta?“ – atsakymo ieškojo Tarybos narys.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis paaiškino, kad dėl tam tikrų aplinkybių yra siūloma klausimą išbraukti iš darbotvarkės. „Pirmadienį gavome VVG raštą, kuriame nurodomi projektai, prašoma procentuoti lėšas. Vakar sužinojome, kad jau spalio mėnesį Nacionalinė mokėjimo agentūra svarsto strategijas ir projektus, o mes pagal šią tvarką negalime atliepti nei į prašomas procentines lėšas, nei pačių projektų pasitvirtinti Taryboje. Kadangi tvarkos apraše numatyta, kad komisija yra sudaroma Tarybos sprendimu, vadinasi, tik spalio mėnesį sudarome komisiją ir ji geriausiu atveju lapkričio 4 d. gali pradėti dirbti su pareiškėjais, su projektais“, – teigė pranešėjas ir pridūrė, kad dėl siūlomos tvarkos gali kilti konfliktai, todėl siūlo išbraukti klausimą ir vadovautis senąja tvarka ir darbo grupės siūlymais.
Mažumos neįtikino
Opozicijos atstovė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Audronė Balnionienė kalbėjo, kad iš Kultūros skyriaus vedėjo pristatymo suprato, jog minėta tvarka šiame etape yra nepatogi VVG, nes jie negalės dalyvauti tam tikrose projektinėse veiklose ir tikėtis iš Savivaldybės kitokio prisidėjimo, negu kuris dabar yra apibrėžtas tvarkoje. „Bet dirba darbo grupė ir aš nesuprantu, tai ką, VVG atstovai nebuvo pakviesti į tą darbo grupę, kai buvo dėliojamos perspektyvos? Parengtos tvarkos, paruoštos taisyklės ir dabar viską išimame. Net girdžiu, kad išimame ne mėnesiui patobulinti, pakeisti, patikslinti, bet išimame visai, nes nepatogu?“ – samprotavo Tarybos narė.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas bandė išsamiau paaiškinti situaciją. Jis Tarybos nariams priminė praėjusių kelerių metų patirtį, kai bendruomenės, įgyvendindamos projektus, susiduria su tam tikrais iššūkiais ir ateina su prašymais dėl papildomo Savivaldybės prisidėjimo. „Iš Tarybos narių kilo toks siūlymas, kad reikėtų pasirengti tą aprašą, metodiką, kiek, kada, kaip Savivaldybė prisideda prie bend­ruomenių projektų ir pabandė parengti tą metodiką. Bet paskutines kelias dienas buvo diskusijos ir šiuo metu, jei mes svarstytume ir patvirtintume tą metodiką, kuri yra parengta, tikrai iškyla didelė grėsmė, kad išvis nebus teikiama strategija ir ta strategija nebus įgyvendinama dėl PVM“, – teigė meras.
Jis taip pat kalbėjo, kad į nurodytų procentų sumą, kiek daugiausia Savivaldybė gali prisidėti prie VVG projektų, nėra įtraukta PVM, o bendruomenės nėra PVM mokėtojos. „Vakar mes išgirdom tokią žinią, kad gali būti, jog nebus teikiama ir įgyvendinama strategija. Darbo grupė, kurią planuojame sudaryti, išnagrinės kiekvieną projektą, pasikvies bendruomenę, pasižiūrės, kaip projekto esmė atitinka Savivaldybės strategiją ir kiekvienu atskiru atveju priims sprendimą“, – komentavo meras B. Markauskas.
Tačiau toks paaiškinimas opozicijos abejonių nenuramino, tad Tarybos narys J. Ruškys merui rėžė norintis priminti vieną dalyką: „Šiandien tvarkos iš viso nėra, jokios tvarkos nėra. Mes einame ūkiniu būdu: ateina, pateikia, pritariame. Ateina su papildomų pinigų prašymu – pritariame. Priminsiu kolegoms, kad vienbalsiai buvo priimtas protokolinis sprendimas, kad reikia tokios tvarkos, ji inicijuota. VVG pastabos darbo grupei buvo pateiktos, į jas atsižvelgta, jos nagrinėtos, kai kur nesutapo požiūris. Gal jūs jau žinote, su kokiais procentais VVG planuoja ateiti (prašyti finansavimo, – aut. past.), jei netelpa po šiais?“
Tačiau po įnirtingų diskusijų valdančiosios daugumos balsų persvara 37 klausimas iš Tarybos posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas. Taip pat vienbalsiai pritarta mero protokoliniam pavedimui sudaryti darbo grupę.
Priedangų įrengimo klausimas nesvarstytas
Tarybos posėdžio pradžioje Tarybos narys R. Daubaris taip pat siūlė iš darbotvarkės išbraukti ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių pateiktą sprendimo projektą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo.
Kaip nurodoma Tarybai pateiktame aiškinamajame rašte, parengto sprendimo tikslas – skatinti įrengti priedangas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose daugiabučiuose namuose, siekiant sudaryti sąlygas daugiabučių namų gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų), skiriant Savivaldybės finansavimą priedangoms daugiabučiuose namuose įrengti.
R. Daubaris siūlė pavesti Klaipėdos rajono daugiabučių gyvenamųjų namų ir jų aplinkos atnaujinimo rėmimo programos komisijai apsvarstyti galimybes ir poreikį Klaipėdos rajono savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programos nuostatas perkelti į daugiabučių gyvenamųjų namų ir jų aplinkos atnaujinimo rėmimo programą.
Opozicijos atstovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas Martynas Martišauskas, reaguodamas į valdančiosios daugumos atstovo siūlymą, kalbėjo, kad trūksta žodžių: „Šiuo metu vyksta opozicijos darbotvarkė ir net neleisti pristatyti klausimo, 2 komitetuose buvo galima pristatyti, bet net konceptualiai padiskutuoti (neleisti – aut. past.), čia toks politinis įbrėžimas.“
Vis dėlto po Tarybos narių pasisakymų vėlgi valdančiosios daugumos balsų persvara buvo pritarta klausimo išbraukimui iš darbotvarkės. O siūlytam protokoliniam pavedimui pritarta vienbalsiai.
Nesutarė dėl prioritetinių gatvių
Ilgų ir audringų diskusijų sukėlė ir kelių tema, kai buvo svarstomas klausimas dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo Klaipėdos rajono savivaldybės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti tvarkos aprašo patvirtinimo. Priėmus sprendimo projektą, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, būtų patvirtintas kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo Klaipėdos rajono savivaldybės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti tvarkos aprašas, dėl ko bus skaid­riau ir objektyviau atrenkami objektai kelių (gatvių) statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbams atlikti bei efektyviau ir racionaliau panaudotos lėšos, skirtos vietinės reikšmės keliams.
Opozicijos atstovė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Loreta Urbutė iškėlė klausimą, susijusį su kelių tema. Ji teigė, kad tai paskatino dieną prieš Tarybos posėdį gautas gyventojo retorinis pamąstymas apie kelių priežiūrai skiriamų lėšų finansavimą ir įgyvendinimą. Tarybos narė teigė, kad užpraėjusiame Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas apie strateginį veiklos planą, tiksliau – dėl Priekulės seniūnijai priklausančių Pievų ir Švyturio gatvių aprašo parengimo ir sutvarkymo. Lėšų projektui, pasak L. Urbutės, buvo prašoma 153 tūkst. eurų, o rugsėjo 17 d. atlikti darbai.
„Aprašas buvo parengtas būtent kelio sustiprinimui visai atkarpai – 1 600 m šiuo metu tas kelias yra 900 m išasfaltuotas, tai norėčiau paklausti, būtent kodėl priimtas toks sprendimas ir kas jį priėmė, kodėl visa atkarpa netvarkyta taip, kaip pagal aprašą numatyta. Kaip minėjau praeituose komiteto posėdžiuose ir meras patikino, kad mes laikomės eiliškumo, grafiko, finansavimo, krypties nusistatymo. Klausantis ir kai kurių seniūnų, kurie teikia prašymus, atsakymas yra – strateginių objektų ir lėšų papildomų nėra, bet staiga atsiranda lėšos, atsiranda netgi asfaltas, o tokioms priemiestinėms gyvenvietėms, kur gyventojų yra 300 ir daugiau, pravažumas didelis, paminėsiu tą pačią Daržų g. Ginduliuose, išvažiavimą nuo Lelių sodų iki magistralinio kelio siekiant spūstis mažinti, kuriems sprendimų dar iki šiol nėra priimta“, – pasisakė Tarybos narė. Ji pažymėjo pasidomėjusi, kad yra laisvų sklypų, namų vicemerams ateiti ir pagyventi tose teritorijose: „Galbūt asfaltas ir atsiras. Ne rinkimai čia, mere, čia yra elementarus kryptingumas. Jeigu mes laikomės plano, laikykimės plano. Jeigu jūs sakote Tarybos posėdžio metu, kad parengtas aprašas yra kelio sutvirtinimui, kodėl atsiranda asfaltas, kodėl meluojama yra Tarybos nariams?“
Situacijos skirtingos
Meras tokį pasisakymą įvardijo emociniu, linkėjo kalbėti faktais. Į Tarybos narės klausimą atsakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus. Jis teigė, kad minimas kelias yra vienas iš pirmų prioritetinių objektų sąraše. „Praeitais metais turėjome šioje atkarpoje didelių problemų, didelis kiekis gyventojų, įmonės nebegalėjo visiškai išvažiuoti. Buvo priimtas sprendimas, kad seniūnija bandys pasiruošti aprašą to kelio sutvarkymui, paremontavimui“, – pažymėjo A. Ronkus.
Pasak jo, kartu su rangovu įvertinus situaciją, kad nėra lietaus nuotekų sistemos, vandens surinkimo, Savivaldybės administracija priėmė sprendimą laikinai uždėti 4 cm storio asfalto dangą, už tas pačias lėšas, išasfaltuoti išėjo apie 900 m. „Likusią dalį seniūnija savo lėšomis sakė pasiremontuos, susitvarkys, kad užtikrintų likusios dalies pravažiavimą gyventojams. Aš manau, kad sprendimas yra geras, nes kol kas vyksta žemės poėmio visuomenės poreikiams procedūros ir negalime nei projektuoti, nei daryti. Dar praeis keletas metų, kol šį kelią galėsime tvarkyti kapitaliai, nors jis ir yra pirmose eilutėse mūsų prioritetinių objektų sąraše“, – komentavo A. Ronkus.
L. Urbutė tikėjosi mero pažado Daržų g. Ginduliuose gyventojams, jog jų gatvė bus sutvarkyta analogiškai. Tačiau Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas teigė, kad šios gatvės problemos žinomos, o pagrindinis sunkumas yra tai, kad gatvė yra labai siaura. „Jei mes ją dabar padengsime asfaltu, 2 automobiliai neprasilenks. Laukiame spec. plano patvirtinimo, kad galėtume suteikti koridorių organizuojant vienpusį eismą, jei tik atsiranda spec. plano sprendimas ir išvažiavimas į vienpusį eismą, manyčiau, kaip laikiną sprendimą taip pat galima būtų tokius veiksmus atlikti“, – kalbėjo A. Ronkus.
Tarybos narė L. Urbutė papildė, kad gyventojai tikrai draugiškai prasilenktų ir siaurame kelyje, tačiau meras B. Markauskas priminė, kad Daržų gatvė yra 49 vietoje prioritetinių objektų sąraše.
Sprendimo projektui pritarė visi 27 Tarybos nariai.

Apie kitus Tarybos posėdyje priimtus sprendimus skaitykite kitame „Bangos“ numeryje.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo