Tautiškiausios mokyklos titulas – „Kranto“ progimnazijai
Gargždų atviras jaunimo centras jau penktus metus organizavo tautiškiausios Klaipėdos rajono mokyklos rinkimus. Šiais metais apdovanojimų ceremonija vyko Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinėje mokykloje, mat pastaroji pernai buvo iškovojusi pergalę. Mokiniai tarpusavyje rungėsi net keliose kategorijose – pamokos, viktorinos, šokio, dainos. Kiekvienos mokyklos atstovai išsiskyrė savitu braižu, sprendimais, kurie nepaliko abejingų.
Tautiškiausios mokyklos titulą bendroje įskaitoje pelnė Gargždų „Kranto“ progimnazija, antrąją vietą užėmė Kretingalės pagrindinė mokykla, trečiąją – Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla.
Prasidėjo karantino metu
Iškilminga apdovanojimų ceremonija pradėta Lietuvos himnu, kurį sugiedoti pakvietė Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos džiazo, vokalo mokytoja ir studijos „River Voices“ vadovė Erika Kripienė. Renginį vedusi režisierė Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė informavo, kad pirmą kartą konkursas „Tautiška“ buvo surengtas karantino laikotarpiu, siekiant kad nuotoliu dirbdamas jaunimas domėtųsi tautiškumo ir pilietiškumo temomis. Tąkart šis konkursas apsiribojo tik viktorina, o šiuo metu susideda net iš kelių kategorijų. Konkurso tikslas – šviesti jaunimą Lietuvos istorijos, kultūros, lietuviškų tradicijų temomis. Sveikinimo žodį tarusi Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė akcentavo šio konkurso svarbą, dėkojo mokytojams, mokiniams prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo.
Renginyje dalyvavęs buvęs Gargždų atviro jaunimo centro direktorius Aidas Kryževičius džiaugėsi, kad jo inicijuotas konkursas yra tęsiamas ir dabar, kuomet centrui vadovauja jau nauja direktorė Agnė Adomaitė. „Brangiausias šokis tas, kuris savom kojomis sušoktas, gražiausia daina ta, kuri savom lūpom išdainuota, tad kol mūsų vaikai šoks, dainuos, puoselės lietuvybę, tol esame stiprūs“, – neabejojo A. Adomaitė. Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos direktorė Lina Nedveckienė džiaugėsi, kad toks gausus būrys svečių, mokytojų, mokinių sugūžėjo į Dituvą. Apdovanojimų ceremonijai Dituvoje pastatytas sporto angaras buvo specialiai transformuotas į aktų salę, kuri tądien alsavo tautiškumu.
Titulą parvežė į Gargždus
Konkursą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė, pagrindinį prizą – įrėmintą trispalvę – įsteigė Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės štabo viršininkas vykdantis rinktinės vado funkcijas majoras Virginijus Dudzinskas, vicemerė V. Riaukienė, Atviro jaunimo centro direktorė A. Adomaitė pagrindinį prizą iškilmingai įteikė „Kranto“ progimnazijai, kurie jau pernai po konkurso buvo sau užsibrėžė trūks plyš šiemet pergalę iškovoti ir tautiškiausios mokyklos vardą parvežti į Gargždus. Kolektyvą su pergale sveikino ir gražių žodžių negailėjo Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė. Pabrėžta, kad tautiškiausia mokykla, tai ne vien garbingas titulas, bet ir misija, kuri vykdoma kiekvieną dieną.
Dainų kategorijoje pergalę iškovojo taip pat „Kranto“ progimnazijos mokiniai, antroji vieta vėl atiteko kretingališkiams, o trečioji – dituviškiams. Šokio kategorijoje nepralenkiami buvo vėl „Kranto“ mokiniai, antroje vietoje liko Dituvos mokiniai, o trečioje – Dovilų pagrindinės mokyklos. Viktorinos kategorija atskleidė, kas daugiausiai turi istorinių žinių. Pirmąją vietą laimėjo Amanda Žutautaitė (Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio mokykla), antrąją – Paulina Vaičekauskaitė (Kretingalės pagrindinė mokykla), trečiąją – Matas Skiezgilas (Dovilų pagrindinė mokykla). Tautiškiausios pamokos kategorijoje lyderiais tapo Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos atstovai, antrąją vietą užėmė kretingališkiai, trečiąją – „Kranto“ mokiniai.
Laureatus paskelbti pakviestos Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Ona Bajorinienė, Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos pavaduotoja ugdymui Renate Padeginskienė ragino mokyklas toliau puoselėti tradicijas, kurios ugdo mokinių patriotiškumą, atsidavimą savo šaliai.
Agota BENDORAUSKIENĖ
Edvardo GELŽINIO nuotr.
