Tautodailininko Vytauto Majoro premija – paskata ir pagarba tradicinių amatų puoselėtojams
Tautodailininkė prisidėjo prie Gargždų krašto muziejaus projekto, kurio metu gamino Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomų tradicinių pirštinių ir kojinių iš dabartinės Klaipėdos rajono teritorijos kopijas. R. Riaukė yra atkūrusi Mažosios Lietuvos kumštines pirštines (su kedeliukais). Jų originalas (1809 m.) saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, o atkurtas įsigijo Klaipėdos etnokultūros centras. Gargždiškės pirštinės ir riešinės yra pasklidusios po Europą, o pastarųjų kelios poros iškeliavo net į Izraelį ir į Ameriką.
Šį rudenį tautodailininkui Vytautui Majorui būtų sukakę 95-eri. Išminčius, gyvenimo enciklopedija, karalius be karūnos, legenda, tiesos kūryboje ieškotojas, mokytojas… Tai tik keli epitetai, apibūdinantys kūrėją, ateities kartoms palikusį savo darbus, liudijančius kūrybinį polėkį, drąsą, darbštumą, patriotiškumą. Iki gyvenimo pabaigos V. Majoras turėjo planų, užmojų ir, kol leido jėgos, jo rankose kaltas kalbino medį, o žaizdro ugnis – metalą. Gargždų garbės piliečio vardas jam suteiktas 2009 m., po mirties praėjus trejiems metams, o 2016 m. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba įsteigė Vytauto Majoro vardo tautodailininko premiją. Garbė tapti jos laureatais jau teko devyniems rajono tautodailininkams.
Vienintelė tokia Žemaitijoje
„Mes, Klaipėdos rajono tautodailininkai, priklausome didelei Žemaitijos tautodailininkų bendrijai, o mūsų rajono Savivaldybė yra vienintelė, įsteigusi premiją, skirtą pagerbti tradicinio amato puoselėtojus. Labai prasminga, kad šia premija įamžintas ne tik savame krašte ir ne tik Lietuvoje žinomo tautodailininko Vytauto Majoro atminimas. Mes didžiuojamės šia premija“, – sakė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos, vienijančios beveik 40 tautodailininkų, pirmininkė Rita Riaukė.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos įsteigtos Vytauto Majoro premijos tikslas – skatinti rajono liaudies meno kūrėjų aktyvumą, kūrybiškumą, meistriškumą, pagerbti tautodailininkus, tęsiančius senųjų amatų tradicijas. Kandidatus už aktyvią, kūrybingą veiklą tautodailės srityje premijai gauti gali siūlyti rajono kultūros ir švietimo įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir pavieniai asmenys. Kandidatais gali būti Klaipėdos rajone gyvenantys ir dirbantys Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos nariai, meno kūrėjai, priklausantys Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijai, tradicinių amatų meistrai, kurių gaminiai yra sertifikuoti. Kasmet septynių narių komisija iš pateiktų kandidatų išrenka vieną laureatą, kuriam gruodžio mėnesį įteikiami 1 000 eurų premija iš rajono biudžeto ir laureato diplomas. Tautodailininko Vytauto Majoro premijos pirmąja laureate tapo audėja Zita Paulikienė, po to – medžio drožėjas Petras Balsys, tekstilininkė Valerija Jurevičienė, medžio drožėjas Algirdas Ridikas, tekstilininkė Rita Riaukė, kalvis, juvelyras Petras Normantas, šiaudinių sodų kūrėja Dalia Lengvinaitė, Klaipėdos krašto delmonų ir pirštinių meistrė Stasė Kausteklienė ir medžio meistras Saulius Rumbutis.
Audžia 40 metų
Gargždiškės tautodailininkės Zitos Paulikienės, pirmosios Vytauto Majoro premijos laureatės (2016 m.), namuose ne kartą lankėsi žurnalistai, norėdami papasakoti ir parodyti šios sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinės amatininkės, senojo audimo amato puoselėtojos, darbštumą, kruopštumą ir kūrybiškumą. Muziejų archyvuose senųjų raštų ne kartą ieškojusi ir juos atkūrusi gargždiškė yra išaudusi daug tautinių kostiumų ir jo dalių kelioms dešimtims Lietuvos folkloro kolektyvų, tarp jų ir Gargždų kultūros centro folkloro ansambliui „Cyrulelis“, Kretingalės kultūros centro Girkalių skyriaus folkloro ansambliui „Žiogupis“ ir kitiems bei daugeliui pavienių žmonių. Keturis dešimtmečius netyla sertifikuotų A kategorijos tautinio paveldo produktų – liemenių, prijuosčių, marškinių audinių, riešinių, skarų – audėjos staklės, kuriomis ji išmokė austi dukras Daivą ir Ievą bei anūkę Ūlą. Kartu jos yra audusios ir rankšluosčius, staltieses, siuvusios delmonus, kepurėles. Z. Paulikienės dukra Ieva Kavaliauskė taip pat yra sertifikuota tradicinė amatininkė.
Vienas iš sudėtingiausių Z. Paulikienei buvo suvalkietiškos prijuostės audimas. Kadangi reikalingų spalvų siūlų tautodailininkė negavo, juos pati dažė skirtingų spalvų ir atspalvių atkarpomis. Šitas audinys brangus visomis prasmėmis ir neparduodamas. Jį pamatyti galima tik parodose.
„Susidomėjimas tautiniu kostiumu tai augo, tai slūgo. Jo atgimimo laikotarpiu mano staklės netildavo visą dieną iki vėlumos – ausdavau ir po 14 valandų. Yra buvę, jog pavieniai žmonės užsisakydavo iš karto visų Lietuvos regionų tautinių kostiumų“, – sakė į Klaipėdos rajono tradicinės kultūros vertybių registrą kaip gyvosios tradicijos pateikėja ir audimo amato puoselėtoja 2012 metais įrašyta Z. Paulikienė. Aštuonerios staklės jos namuose skirtos austi skirtingoms tautinio kostiumo dalims – sijonams, prijuostėms, marškiniams, liemenėms, skaroms… Šie gargždiškės audiniai tapo atradimu net dizaineriui Juozui Statkevičiui. Į Gargždus pas audėją Zitą atvažiavęs dizaineris į Vilnių išvyko iškilnojęs visus jos audinius ir ištuštinęs jų prikrautas skrynias ir spintas. Dalis dizainerio 2017 m. pavasario-vasaros drabužių kolekcijos buvo pasiūta iš gargždiškės Z. Paulikienės audinių.
Ne kartą įvertinta
Tautinis kostiumas gali būti dėvimas įvairiomis progomis. Tokią ne vieną progą rado ir pati audėja, ir jos dukros bei anūkė. Tautiniu kostiumu pasipuošusi Z. Paulikienė 2016 m. atsiėmė ir garbingą Vytauto Majoro premiją, kuria buvo įvertintas jos ilgametis audimo amato puoselėjimas.
2017 m., kurie buvo paskelbti Tautinio kostiumo metais, iš gargždiškės išaustų audinių buvo pasiūti visų Lietuvos regionų tautiniai kostiumai. Z. Paulikienės audiniai ir tautiniai kostiumai buvo eksponuojami Pasaulio lietuvių dainų šventės liaudies meno parodose, tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, regioninėse parodose Klaipėdoje, Juodkrantėje, Palangoje, Kretingoje, Šiauliuose, Telšiuose (tapo tautodailės konkurso „Iš Džiugo sakmių“ nugalėtoja) ir kitur. Gargždiškės austas žemaitiškas tautinis kostiumas pelnė „Agrobalt 2012“ aukso medalį ir sertifikatą, „Aukso vainiko geriausias liaudies meistras“ regioniniame ture 2012–2013 m. – prizines vietas. Nacionalinėje konkursinėje liaudies dailės parodoje „Aukso vainikas 2023“ Z. Paulikienei taikomosios dailės srityje skirta antroji vieta. Audėja yra vedusi audimo seminarus, edukacijas moksleiviams ir suaugusiesiems.
„Išmokti austi ir išmokyti kitą nėra lengva. Vien noro neužtenka – reikia didelės kantrybės, kruopštumo, fizinės ištvermės. Tai darbas ramiam žmogui, nepaskubėsi, niekur nenubėgsi, o jei suklysti, turi audinį išardyti – darbas ne priešokiais ir, be to, fiziškai sunkus“, – neromantizuodama audėjos amato pasakojo Z. Paulikienė, neįsivaizduojanti savęs dirbančios kitą darbą ir turinčios kitą pomėgį.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
