Technikai talkino dangus
Valstybinės reikšmės kelius Klaipėdos rajone prižiūrintį VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apie žiemą išmano ne mažiau nei sinoptikai. Šaltojo metų laiko analizes atliekantys kelininkai konstatuoja, kad kiečiausia pastarojo meto žiema Lietuvoje buvo 2010-aisiais, o štai pernai snigo vos du kartus per sezoną. Šiųmetės žiemos pirmasis pasispardymas kelininkams atsiėjo 320 tonų specialaus mišinio bei 257 t druskos.
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Klaipėdos kelių tarnybos Gargždų meistrijos vyr. meistras Tomas Balčytis informavo, kad sausį tarnyba keliuose intensyviai dirbo 16 dienų. „Žiemos kelių tarnyba oficialiai dirba nuo 6 val. iki 9 val. Pagal galiojančią tvarką mūsų prižiūrimi krašto keliai turi būti pabarstyti iki 8 val. ryto, o pasnigus – per 4 val. Tačiau šį mėnesį teko dirbti neskaičiuojant valandų – kartais ryte net nuo 4 val. iki 21 val.“, – pasakojo 12 metų kelininku dirbantis T. Balčytis.
Klaipėdos rajone įmonės kelius prižiūri 3 barstytuvai, 3 greideriai ir 3 traktoriai. Visi jie apynaujai – 1–5 metų. Vienas specialus automobilis 35 km ruožą nuvažiuoti gali per 2 valandas.
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius P. Kaučikas pasakojo, kad iš viso regiono keliuose per žiemą išbarstoma 7–8 tūkst. tonų druskos mišinio. Ypač sniegingais metais yra tekę sunaudoti 10 tūkst. tonų druskos. Visame regione valstybinės reikšmės kelius valo 23 įmonės barstytuvai. Daugumos jų talpa – po 9 m³, o su tokiu kiekiu druskos mišinio įmanoma nuvažiuoti iki 40 km.
Šią savaitę kelininkus nuo įtampos išvadavo atšilęs oras ir lietus. Pirmadienį technika dar dirbo intensyviai, nes lyjant šalo ir kelio dangą dar teko barstyti druska. T. Balčytis priminė, kad žvyrkeliuose aplediję ruožai provėžuojami – tai atlieka greideriai dantytais verstuvais. Antradienį keliuose technikos jau nereikėjo. Sniego ir ledo likučius galutinai sudorojo pati gamta.
Direktoriaus P. Kaučiko teigimu, tarnyba žiemos metu nuolat parengta, nes orų prognozės kartais būna apgaulingos. „Tik iš šalies atrodė, kad gruodį žiemos nebuvo. Druskos sunaudojome nemažai, nes lijo ir šalo, taigi, teko barstyti“, – pastebėjo jis. Kelininkai nedrįsta spėti, ar šį sezoną dar teks stoti į kovą su žiema. Skaičiuojama, kad saugumui ir tvarkai keliuose užtikrinti skirta tarnyba maždaug tik 25–30 proc. finansinių resursų išnaudoja druskai, kurui ir kitoms tiesiogiai su kelių priežiūra žiemą susijusioms priemonėms. Didžioji dalis išlaidų tenka darbuotojų ir inventoriaus išlaikymui.
