Teisėsauga

Kad prokurorai netaptų raštvedžiais

Kriminogeniniu požiūriu Klaipėdos rajonas yra vienas iš sudėtingiausių šalyje. Pernai užregistruota 1041 nusikalstama veika arba 202 mažiau nei 2004 m. Jų mažėjimui įtakos turėjo rajono apylinkės prokurorų bei komisariato padalinių vadovų racionalūs problemų sprendimo būdai, prevencinės priemonės. Be to, dalis gyventojų išvykę uždarbiauti į užsienį.

Nesuskaičiuojamųjų įtaka nusikalstamumui

Pasak Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sigito Lečo, mūsų rajono nusikalstamumo lygį didele dalimi lemia geografinė ir demografinė padėtys. Šiame priemiestiniame rajone gyvena 48 086 gyventojai, tačiau jų yra žymiai daugiau. Neoficialiais duomenimis, šiuo metu gyvena daugiau kaip 60 000 gyventojų. Daug klaipėdiškių įsikūrė rajono sodų bendrijose: Dituvos, “Minijos” ir kt. Iš viso užregistruotos 46 sodų bendrijos, kuriose yra apie 20 tūkst. sklypų. Nėra duomenų, kiek juose gyvena neregistruotų asmenų. “Tenka pažymėti, kad dalis sodų masyvų virtę gyvenamaisiais kvartalais, kuriuose labai sudėtinga kriminogeninė padėtis”, – teigė vyr. prokuroras S. Lečas.

Pasak jo, didžiausia problema sodų bendrijose, esančiose Dituvos ir Šernų kaimuose. Jose sklypai priklauso vien tik Klaipėdos gyventojams. Kiškėnų ir Kalotės kaimuose atliekų sąvartynuose glaudžiasi šimtai benamių, kurių tikslus skaičius taip pat nenustatytas. S. Lečas akcentavo, kad tebėra žemas pragyvenimo lygis, bedarbystė. “Dalis gyventojų nesugeba savęs realizuoti darbe, gyvena iš valstybės gaunamų pašalpų ir išmokų. Dėl neužimtumo ir alkoholizmo formuojasi kai kurių gyventojų grupių antisocialinė nuostata”, – kalbėjo vyr. prokuroras.

Prioritetinės kryptys

Praėjusiais metais viena iš prioritetinių Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros darbo krypčių buvo nepilnamečių nusikalstamumo prevencija.

Pernai nepilnamečiai rajone padarė 78 nusikalstamas veikas: 68 nusikaltimus ir 10 baudžiamųjų nusižengimų. Palyginti su ankstesniais metais, jų sumažėjo. Prieš paauglius padarytos 57 nusikalstamos veikos.

“Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros veiklos teritorijoje atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius, taip pat dėl jų padarytų, kontroliuoja viena prokurorė Margarita Kiudytė”,- sakė S. Lečas.

Jis akcentavo, kad praėjusiais metais rajono Policijos komisariato pareigūnai sustiprino alkoholio ir tabako gaminių prekybos nepilnamečiams kontrolę, nes girtavimas – viena iš smurto prieš bendraamžius priežasčių.

S. Lečas taip pat pasakojo, jog pernai prokurorai, gindami viešąjį interesą, pateikė 58 civilinius ieškinius bei pareiškimus 120616,19 Lt sumai. Tai gerokai daugiau nei ankstesniais metais.

“Ginant valstybės interesus, pareikšti 48 ieškiniai (2004 m. – 26, 2003 m. – 15), iš kurių 40 išnagrinėta. Patenkinti 35 ieškiniai ir priteista 72295,22 Lt, – pasakojo vyr. prokuroras. – Ginant asmenų pažeistas teises ir interesus, tarp jų ir nepilnamečių, teismui pateikta 11 pareiškimų”.

S. Lečo teigimu, šiemet viešojo intereso gynimas bus plečiamas.

Prokurorų kaita

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje iš viso dirba 8 prokurorai, neseniai paskirtas dar vienas. Pernai čia pasikeitė pusė pareigūnų. Į pensiją išėjo du patyrę prokurorai – vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Steponas Cirtautas ir prokurorė Angelė Virbickienė. Prokuroras Darius Alekna perkeltas į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Prokuroras Gediminas Lukauskas išėjo iš prokuratūros ir verčiasi advokato praktika. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas eina Donatas Lengvinas. Į tarnybą prokuratūroje priimti prokurorai Dalia Stonienė, Asta Brigevičienė, Margarita Kiudytė ir Nerijus Šiaulys. Neseniai paskirta dar viena prokurorė Vida Lūžienė.

,,Šie pokyčiai turėjo įtakos prokuratūros darbui”, – kalbėjo vyr. prokuroras S. Lečas. Jo teigimu, įsigaliojus naujiems Baudžiamojo proceso ir Baudžiamajam kodeksams, prokurorus užgriuvo “popierinio” darbo lavina.

“Prokurorų darbas vadovaujant ikiteisminiam tyrimui bei vykdant ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolę baudžiamajame procese turėtų būti koordinuojantis, o ne raštvedybinis, – kalbėjo S. Lečas. – Dabar prokuroras negali nuosekliai dirbti kontroliuodamas apie 300 ikiteisminių tyrimų, būdamas tarpininku tarp tyrėjų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, skirdamas kardomąsias priemones, surašydamas procesinius dokumentus ir kaltinamuosius aktus, palaikydamas valstybinį kaltinimą, gindamas viešąjį interesą bei vykdydamas kitas prokuratūros funkcijas”.

Vyr. prokuroro teigimu, prokuratūrai reikia daugiau prokurorų padėjėjų etatų. Šiuo metu čia dirba dvi: Gintarė Juškienė ir Jurga Repšytė.

 Virginija LAPIENĖ