Teisėtvarka
Policijai trūksta jėgų dirbti besiplečiančiame rajone
Rajono Policijos komisariato darbuotojų susirinkime aptarta kriminogeninė padėtis rajone bei policijos veiklos rezultatai praėjusiais metais. Jame dalyvavo rajono Savivaldybės vadovai, apylinkės prokuratūros, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento atstovai. Spartėjant rajono plėtrai, sudėtingėjant kriminogeninei situacijai, policijai vis sunkiau dirbti, nes ji nepakankamai finansuojama, trūksta pareigybių.
Baugina iššūkiai
Pernai rajono Policijos komisariate užregistruotos 792 nusikalstamos veikos – mažiau nei anksčiau. Per pastaruosius 3 metus jų sumažėjo 451 – 36,3 proc., o šalyje – tik 17,9 proc. Rajono Policijos komisariato viršininkas Edmundas Zbarauskas akcentavo, kad Lietuvoje gyventojų mažėja, o Klaipėdos rajonas sparčiai augantis. Per pustrečių metų padaugėjo 2137 gyventojais, šiuo metu mūsų rajone – per 50 tūkst.
E. Zbarauskas, pasidžiaugęs gerėjančia kriminogenine situacija rajone, akcentavo, jog komisariato veikla jai turinti didelės įtakos, bet ne lemiamą. „Tam įtakos turi ir kiti faktoriai – gyventojų užimtumas, nedarbo, pragyvenimo lygis ir kt. Bendra rajono teisėtvarkos įstaigų politika, palankios sąlygos plėsti verslą bei kita nulėmė teigiamus kriminogeninės situacijos pokyčius“, – kalbėjo viršininkas.
Per pastaruosius 3 metus rajonas tapo gyvenamųjų namų statybos aikštele. „Anksčiau atrodė, jog rajone esančių apie 20 tūkst. sodo bendrijų sklypai, kuriuose turtas menkai saugomas, bei gyventojai kelia sudėtingų problemų. Dabar žymiai aktualesnė padėtis naujųjų gyvenamųjų namų statybvietėse, kuriose beveik nesaugomos brangios statybinės medžiagos, įrengimai, prietaisai“, – atkreipė dėmesį rajono policijos vadovas.
Rajone formuojasi nauji gyvenamųjų namų kvartalai, kurie gyventojų skaičiumi gali aplenkti seniūnijų centrus, turinčius susiformavusią infrastruktūrą – darželius, mokyklas, kultūros centrus, sporto sales, aikšteles. E. Zbarauskas nuogąstavo, kad juose apsigyvenus naujakuriams, iškils viešosios tvarkos, eismo saugumo užtikrinimo problemos.
Pasak jo, kriminogeninė situacija rajone tampa sudėtingesnė, nes buvęs žemės ūkio rajonas tapo pramonės, kaimo turizmo su pramogoms skirtomis pobūvių salėmis, pirtimis, rajonu. Dėl didelio poilsiautojų srauto vasarą į pajūrį irgi kyla problemų.
E. Zbarauskas susirūpinęs, kad esant dabartiniam finansavimui ir darbuotojų skaičiui tenka priimti šiuos iššūkius.
Jis kalbėjo, jog įvertinus pokyčius reikia pasiruošti darbui naujomis sąlygomis. Tačiau šios problemos komisariatas nepajėgus išspręsti. „Tai turi žinoti ir Policijos departamentas, ir rajono Savivaldybė“, – kalbėjo E. Zbarauskas.
Vagysčių nemažėja
Praėjusiais metais iš 792 užregistruotų nusikalstamų veikų išaiškinta 360 (45,5 proc.). Palyginti su ankstesniais metais, mažiau 3,9 proc.
Tarp nusikalstamų veikų – 736 nusikaltimai arba 79 mažiau nei užpernai. Išaiškinta 324 (44 proc.).
Pernai užregistruotos 43 nusikalstamos veikos viešosiose vietose, t. y. 27 mažiau nei 2006 m.
E. Zbarauskas akcentavo, jog per pastaruosius 3 metus nusikalstamų veikų viešosiose vietose sumažėjo nuo 141 iki 43.
Pernai padaryti 34 sunkūs nusikaltimai, iš kurių 23 (67,6 proc.) išaiškinta. Užregistruoti 6 nužudymai – kalti asmenys nustatyti. Tačiau blogai sekėsi tirti vagystes stambiu mastu: iš septynių nė vienoje nebaigtas tyrimas.
Iš užregistruotų 736 nusikaltimų – 383 vagystės (52 proc.). Išaiškintos 94 (24,5 proc.). Automobilių vagysčių sumažėjo nuo 51 (2006 m.) iki 23 pernai, o išaiškinta 10.
Sumažėjo vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas nuo 84 (2006 m.) iki 58 pernai.
Nusikaltimų, susijusių su naminės degtinės gamyba, laikymu, užregistruota 19, o užpernai – 18.
Praėjusiais metais užregistruoti 56 baudžiamieji nusižengimai, ištirti 36 (64,3 proc.). Iš jų daugiausia vagysčių – 18, turto sunaikinimo 9 atvejai ir kt.
Stringa nusikaltimų tyrimas
E. Zbarauskas akcentavo, jog pernai sumažėjo nusikalstamų veikų, tačiau pablogėjo jų tyrimas. Rajone sudėtingėjant kriminogeninei situacijai, Policijos komisariatui tenka dirbti su nepakankamu darbuotojų skaičiumi. Viršininko teigimu, didėjant gyventojų skaičiui, komisariate turėtų padaugėti 40 pareigybių.
Jis apgailestavo, kad neatsižvelgta į poilsiautojų srautą vasarą ir rajonui nesuteiktas kurorto statusas. Dėl to trūksta lėšų ir darbuotojų.
Pasak E. Zbarausko, nusikalstamų veikų tyrimą apsunkina kvalifikuotų darbuotojų „nutekėjimas“ į komisariatus, kuriuose lengvesnės darbo sąlygos, ar kitas statutines organizacijas dėl geresnio atlyginimo. E. Zbarauskas taip pat minėjo kai kurių pareigūnų abejingumą darbui, motyvacijos stoką.
Policijos komisariate dirba 122 darbuotojai, 9 etatai laisvi. Pernai atleista 11 pareigūnų, priimti 5. Už įvairius tarnybinius nusižengimus nubausta 14 pareigūnų.
Komisariato problemos
Susirinkime kalbėjęs rajono Policijos komisariato viršininko pavaduotojas Petras Mikalauskis analizavo kriminalinės policijos problemas. Pasak jo, tyrėjai, įgiję patirties, išeina dirbti ten, kur didesnis atlyginimas. Menkas užmokestis – didelė problema.
Pareigūno teigimu, sumažėjo vagysčių iš butų, gyvenamųjų namų, tačiau išaiškinti jas labai sunku. Jis patarė gyventojams saugoti savo turtą, pagyrė daugiabučiuose gyvenančius žmones, kurie prastas duris pakeitė modernesnėmis, turinčiomis kodą.
Viršininko pavaduotojas Virginijus Zubauskas apgailestavo, kad rajone suklestėjęs kaimo turizmas, virtęs girtavimu, kelia daug rūpesčių. Jo nuomone, nereikėtų duoti leidimo prekiauti alkoholiu įvairiuose renginiuose, nes kartais apgirtusius įsisiautėjusius dalyvius sunku suvaldyti policijai.
„Reikalingas betarpiškas apylinkių inspektorių bendravimas su gyventojais. Tačiau ne visose seniūnijose yra kabinetai arba juose dirbama kartu su kitais specialistais. Taigi reikia lėšų įrengti tinkamoms darbo vietoms šiems pareigūnams“, – kalbėjo V. Zubauskas.
Pasak jo, trūksta dviejų apylinkės inspektorių, kai kurių darbo krūviai labai dideli. „Didžiausiose, kriminogeniniu požiūriu sudėtingiausiose seniūnijose galėtų būti jų pavaduotojai“, – siūlė V. Zubauskas.
Jis taip pat kalbėjo, jog komisariate būtina įrengti apklausos kabinetus dėl tyrėjų ir sulaikytųjų saugumo. Dar viena problema – nėra šaudyklos.
Stebėjosi veiklos rezultatais
Susirinkime dalyvavęs rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Sigitas Lečas pasakė, jog komisariato, kuriame trūksta darbuotojų, veiklos rezultatai neblogi. „Tyrėjų darbas turi būti tinkamai apmokamas, juos reikia skatinti, premijuoti“, – kalbėjo jis. Policijos departamento prašė komisariatą papildyti kadrais, linkėjo, kad Gargžduose vėl atsirastų pėsčiasis patrulis, nes tai padėtų užkardyti nusikaltimus.
Rajono meras Vaclovas Dačkauskas priminė, kad Savivaldybė didžiąją dalį lėšų nusikaltimų prevencijai paskyrė policijos programoms. Jis prašė Policijos departamentą skirti lėšų policijai įsigyti kurui, kad nereikėtų duoti iš rajono biudžeto. Meras pažadėjo, kad Gargžduose bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujintos diskotekos.
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vytautas Kazlauskas akcentavo, jog dalis visuomenės policijos pareigūnų darbą blogai vertina dėl bendravimo kultūros, negebėjimo išklausyti žmogų.
Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos viršininkas Aleksandras Katinas kalbėjo: „Žinome, kaip plečiama infrastruktūra Klaipėdos rajone, kaip intensyvėja eismas ir sunkiai suvokiame, kad esant nepakankamam finansavimui pasiekta tokių rezultatų.“
Jis žadėjo spręsti personalo ir komisariato finansavimo klausimus, nes policijos misija – užtikrinti gyventojų saugumą. Susirinkimo pabaigoje E. Zbarauskas užsiminė, kad Policijos departamente turėtų būti „aiškus ir skaidrus metodas“ skirstant lėšas ir etatus šalies komisariatams. „Gal mūsų balsas bus išgirstas ir būsime aprūpinti tuo, ko trūksta“, – vylėsi rajono Policijos komisariato viršininkas.
Virginija LAPIENĖ
