Teisėtvarka
Nusikaltimų mažėjimas neužtikrina saugaus gyvenimo
Rajono Policijos komisariate įvykusiame ataskaitiniame susirinkime aptarta Policijos komisariato veikla praėjusiais metais. Priemiesčio rajone per dvejus metus mažėjo nusikalstamos veikos, tačiau kriminogeninei padėčiai turi įtakos ir kiti veiksniai. Policijai iškyla naujų uždavinių užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą.
Padėtį aštrinantys pokyčiai
Rajono Policijos komisariato viršininko Edmundo Zbarausko teigimu, policijos darbo kokybę apibūdina rajono kriminogeninė padėtis. „Visuomenės vertinimu, jeigu ji gera, tai teigiamai vertinama ir policijos veikla, – sakė jis. – Deja, toks požiūris nėra teisingas.“
Per pastaruosius dvejus metus kriminogeninė situacija rajone labai pasikeitė. Antai 2004 m. užregistruotos 1243 nusikalstamos veikos, o praėjusiais metais – 886. Taigi sumažėjo 357 veikomis. Palyginti su 2005 m., nusikalstamumas rajone sumažėjo beveik 15 proc.
„Policijos komisariato veikla šiuo aspektu turėtų būti vertinama labai gerai, tačiau tai neatitiktų tikrovės, – kalbėjo E. Zbarauskas. – Policijos veiklos įtaka kriminogeninei padėčiai didelė, tačiau nėra lemiama. Ją nulemia ir kiti veiksniai.“
Klaipėdos rajonas – vienas iš kelių šalyje labiausiai augančių plėtros ir ypač gyventojų atžvilgiu. Antai per pusantrų metų (2005 m. sausio 1 d. – 2006 m. liepos 1 d.) rajone padaugėjo 968 gyventojais. Dabar gyvena daugiau nei 49 tūkst. gyventojų. Tai nulėmė patvirtintas rajono bendrasis planas, pagal kurį tvirtinami detalieji planai, keičiantys žemės ūkio paskirties žemę į gyvenamąją. Rajonas tampa didžiule gyvenamųjų namų statybos aikštele.
E. Zbarauskas taip pat akcentavo, kad rajone žymiai padaugėjo transporto priemonių. 2002 m. gruodžio 31 d. buvo registruotos 21 658, o pernai birželio 30 d. – 28 976. Sparčiai auga gyventojų aptarnavimo ir paslaugų sfera – sukurtas didelis pirčių ir pobūvių salių kompleksas. Vasarą plūsta vis daugiau poilsiautojų. Padėtį aštrina tai, kad rajono teritorijoje esančiame pajūryje nesukurta infrastruktūra.
Pasak E. Zbarausko, be šių naujų reiškinių, išlikusios senos problemos. Tai sodų bendrijos, kuriose yra apie 20 tūkst. sklypų su daugybe ten deklaravusių ir nedeklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų.
Sudėtingiausia – saugus eismas
“Šie pokyčiai nulemia policijos veiklos ypatumus“, – teigė E. Zbarauskas.
Pasak jo, keičiasi nusikalstamų veikų pobūdis, iškyla naujų uždavinių užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą.
Ypač sudėtinga eismo saugumo padėtis. „Komisariatas skyrė visus įmanomus resursus padėčiai pagerinti, tačiau policinėmis priemonėmis šios problemos neįmanoma išspręsti“, – teigė E. Zbarauskas.
Pasak jo, akivaizdu, kad planuojant lėšas kelių projektams rengti, jiems įgyvendinti nebuvo įvertinta Klaipėdos miesto ir uosto plėtra, labai spartus transporto parko augimas, jo srautai į pajūrį, rajono plėtra. „Dabar rajono teritorijoje esančių tiek magistralinių, tiek krašto kelių ar atskirų jų mazgų būklė neatitinka išaugusio eismo intensyvumo“, – aiškino E. Zbarauskas.
Pernai komisariatas įvairiomis priemonėmis stengėsi pagerinti eismo saugumą. Buvo išaiškinta žymiai daugiau grubių eismo taisyklių pažeidėjų, tačiau sumažinti eismo įvykiuose žūvančių žmonių skaičiaus nepavyko.
Padaugėjo automobilių vagysčių
Iš užregistruotų 886 nusikalstamų veikų išaiškintos 438 (49,4 proc.). E. Zbarauskas įsitikinęs, jog priemiesčio rajone, kuriame sudėtinga kriminogeninė situacija, tai geras rodiklis (šalies vidurkis – 44,1 proc.).
Pernai užregistruota 815 nusikaltimų arba 124 mažiau nei 2005 m., o išaiškinti 387 nusikaltimai. Iš 71 baudžiamojo nusižengimo ištirtas 51. Beje, praėjusiais metais viešosiose vietose padaryta 70 nusikalstamų veikų, t.y. 22,2 proc. mažiau nei ankstesniais metais.
Visuomenei pavojingų nusikaltimų užregistruota 44, taip pat mažiau nei užpernai. Tarp jų – 11 nužudymo arba pasikėsinimo nužudyti atvejų. Pernai nužudyti 6 žmonės. Visi šie nusikaltimai išaiškinti.
Praėjusiais metais išaiškinti tik du narkotinių medžiagų laikymo atvejai, turint tikslą platinti.
Beje, tradiciškai iš visų nusikaltimų daugiausia vagysčių – 424 (užpernai – 502), iš kurių išaiškintos 134.
E. Zbarauskas akcentavo, jog pernai padaugėjo automobilių vagysčių – 51, o surasta 20. Neišaiškintos 5 brangių automobilių vagystės. „Šių nusikaltimų išaiškinimas labai sudėtingas ir glaudžiai susijęs su kitų komisariatų atliekamais tyrimais“, – kalbėjo viršininkas.
Tačiau sumažėjo kitų nusikaltimų: plėšimų – nuo 46 iki 33, turto prievartavimo – nuo 18 iki 2, sukčiavimo – nuo 32 iki 14. Visgi pernai išaugo turto sunaikinimo atvejų – nuo 26 iki 36, turto pasisavinimo – nuo 4 iki 19.
Praėjusiais metais išaiškinta daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su namine degtine – išaiškinti 34 atvejai arba 11 daugiau nei užpernai.
Pernai daugiausia nusikalstamų veikų padaryta Gargžduose – 219, Dovilų seniūnijoje – 128, Kretingalės – 122, Priekulės – 113, Sendvario – 99, Dauparų-Kvietinių – 71, Vėžaičių – 58, Veiviržėnų – 30, Endriejavo – 20, Agluonėnų – 15, Judrėnų – 11. Seniūnijose nusikalstamų veikų išaiškinta apie 50 proc., bet Sendvario – tik 29,3.
E. Zbarauskas akcentavo, kad seniūnijose mažėja nusikalstamumas (ypač Priekulės), bet Kretingalės išaugo 8 nusikalstamomis veikomis.
Nusikaltimų prevencija
E. Zbarausko nuomone, mažėti nusikalstamumui įtakos turi stabili ir nuosaiki Policijos komisariato veikla, aktyvus bendradarbiavimas su teisėtvarkos ir kitomis institucijomis.
„Džiugina rajono Savivaldybės pozicija sprendžiant teisėtvarkos klausimus“, – kalbėjos viršininkas.
Jis akcentavo nebe pirmus metus rajone veikiančią nusikalstamumo prevencijos komisiją, kuri svarsto pateiktas prevencines programas, teikia pasiūlymus. Daugumai skiriamos lėšos ir jos įgyvendinamos. Rajone veikia saugaus eismo komisija, prie Policijos komisariato įkurta visuomeninė taryba. „Daug parengta programų dėl jaunimo užimtumo, įdarbinimo“, – teigė E. Zbarauskas.
Tačiau jis neslėpė, kad Policijos komisariato veikloje yra problemų. Daugiausia jų susikaupė kriminalinėje policijoje. Iki šiol neišspręsti tinkamo darbo organizavimo ir kontrolės klausimai. Apie tai kalbėjo ir viršininko pavaduotojas P. Mikalauskis. Viešosios policijos prioritetinis uždavinys – užtikrinti saugų eismą. Tai akcentavo Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Gediminas Radzevičius.
Rajone Policijos komisariato ataskaitiniame susirinkime dalyvavę Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas, rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Sigitas Lečas akcentavo policijos strateginių planų vykdymą. Vasarą Gargžduose turėtų budėti pėstieji patruliai.
Virginija LAPIENĖ