Tema

Išskirtinės pavardės: pasididžiavimas, turtas ar našta?

Kaip jaučiasi žmonės, paveldėję gana retas pavardes, ar jos apkartino gyvenimą, ar suteikė žavesio? Ar mūsų rajono gyventojai Lapė, Vilkas, Oželis, Balandis, Vanagas, Kėkštas, Bitinas nori, kad jų pavardė neišnyktų, o gal žada pasikeisti? Kaip su mergautinėmis pavardėmis skyrėsi šių vyrų žmonomis tapusios moterys?

Lapiai tapo Lapėmis

Girkalių kaime gyvenanti Jadzė Lapienė savo vyro pavarde sako nesistebėjusi, nes nuo vaikystės buvo pripratusi – gyveno tame pačiame kaime. „Vyras Jonas gimė Sibire. Jo dokumentuose buvo klaida – nors tėvas Lapė, sūnus – Lapys. Ir dar tas vardas – Ivanas. Šias klaidas dokumentuose ištaisėme nepriklausomybės metais. Taip mūsų vaikai Lapiai tapo Lapėmis, – šypsojosi Jadzė Lapienė. – Dukrai tas pasikeitimas jokių problemų nesudarė, bet sūnui iš pradžių nepatiko, nes vaikai ėmė pravardžiuotis.“ Po pokalbio sūnus su pavarde susitaikęs. Jadzė prisiminė, jog kartą, girdint bendradarbiams, skambinusi į darželį ir auklėtojai pasakiusi, kad ateis pasiimti Lapiukų. „Tai sukėlė tokį bendradarbių juoką, kad nebesupratau, kas aplink darosi“, – prisiminė moteris. Ji esanti patenkinta išskirtine pavarde: lengvai įsimenama, trumpa ir į kitą jos keisti nenorėtų, ir mergautinės Skirbutaitės negaili. Ar Lapė buvo kada sutikusi Vilką? „Kai gyvenome Pėžaičiuose, pažinojome Vilką, o vyras vienoje ligoninės palatoje gulėjo su Šešku“, – įdomesnes sutiktų žmonių pavardes prisiminė Jadzė.

Oželis ir Vilkas

“Patiko Oželis, patiko ir jo pavardė, – apie savo žmogų sakė šalpėniškė Genovaitė Oželienė. – Svarbu ne pavardė, o žmogus.“ Nors, pasak Genovaitės, Oželis „ragelius“ turėjo, bet nugyveno kartu ne vieną dešimtį metų. „Ištekėjau 1960 m. Tris vaikus užauginom – du Ožiukus ir vieną Ožkelę“, – linksmai pasakojo moteris. Sūnus Vaclovas, gyvenantis kartu su mama, prisiminė, kad vaikystėje bendraamžių Ožiu pavadintas savo pavardę ir kumščiais gynęs. Dabar pavardė niekam neužkliūvanti.

Judrėniškis Dainius Vilkas, paklaustas, ar dėl pavardės yra patekęs į juokingas situacijas, smagiai nusikvatojo: „Nesu, tik mama pasakojo, kad kartu yra dirbusi su Šernu, Lape ir Žvirbliu. Judrėnuose esame vieninteliai Vilkai.“ Žmona Laima Rimkutės pavardę be graužaties iškeitusi į Vilkienės. „Ne pavardė svarbiausia, o žmogus“, – sakė moteris.

Turtingi Balandžiai

Plikiškis Petras Balandis savo pavardės išskirtine nelaiko, tačiau prisiminė, jog būdamas mokinys patyrė pašaipų. „Balandis – beskrandis pravardžiuodavo bendramoksliai arba tiesiog paukščiu vadindavo“, – prisiminė į devintą dešimtį įkopęs vyriškis ir pasidžiaugė, kad esąs turtingas – turi savo mėnesį. Žmona vyrui nenusileidžia turtais – trim vardais apdovanota: Marija Aldona Ona. Abu sakė mylintys balandžius, tik jų dabar nedaug beatskrenda, o žmona vyrą ne kartą balandėliu pavadinanti. Iš Plungės atitekėjusi Martišiutė Balandienės pavardės nemainytų į jokio kito paukščio. Abu Balandžiai sakė girdėję, jog Kauno rajone esąs Balandžių kaimas, o daug Balandžių gyvena Pagėgiuose, anksčiau – Rietavo apylinkėse, iš kur kilęs Petras.

Vanagai netaps Balandžiais

Adelė Vanagienė, paklausta apie pavardę, kurią gavo ištekėjusi už Algirdo Vanago, prisipažino, kad jos gėdijosi. „Prieš 25 metus tokios „mados“ pasilikti mergautinę pavardę nebuvo. O ką daryt, jei nenori nei savo, nei vyro pavardės? Jei būtų galima pavardę pasirinkti, rinkčiausi visai kitą, bet kokią – nežinau. Tačiau jau pripratau, kad esu Vanagienė, o kai laikraštyje perskaitau bendrapavardės Almos, anksčiau dirbusios Dovilų darželio auklėtoja, straipsnį, net malonu“, – pasakojo Adelė. Keturias dukras ir sūnų užauginusi moteris susimąstė: „O kažin kaip jaučiasi mano martelė Justina, gavusi tokią pavardę?“ Pasirodo, vyro pavardė jaunos moters nė kiek netrikdo. „Vyrą mylėjau, tad nebuvo svarbu, kokia jo pavardė, o jis net didžiuojasi būdamas Vanagas“, – sakė Justina. Paprašytas prisiminti vaikystę Laimis Vanagas prisipažino, kad yra tekę atsikirsti tiems, kurie bandydavo pasišaipyti. „Mano pavardė kartais žmones nustebina, todėl ją greitai įsimena. Vardo gali neprisiminti, o pavardės nepamiršta, tad savo pavardės net į Balandžio nekeisčiau“, – juokavo Laimis.

Įsiamžino su kėkštu

Pjaulų kaime, tėviškėje, gyvenantis Raimundas Kėkštas, vaikystėje bendraamžių vadintas Paukštuku ar Paukšteliu, savo pavardės nemainytų į jokią kitą. „Vienas pusbrolis, tiesa, savo pavardę iškeitė į žmonos, tačiau aš savąja esu patenkintas. Tik nežinau, ar ją bepratęsiu – mūsų atžalos – trys dukros. Jos, beje, niekada nesiskundė savo pavarde“, – pasakojo Raimundas. Jis pripažįsta, kad pavardė reta, įsimintina, daugiau Kėkštų nepažįsta, o nuotraukoje Ventės rage įsiamžino šalia kėkšto iškamšos. „Tą nuotrauką ir dabar tebeturiu. Ir gyvą paukštį esu matęs“, – pasakojo Raimundas.

Bitinų talismanas – bitė

Gargždiškis Zigmas Bitinas didžiuojasi turėdamas retą pavardę. „Mano žiniomis, be Ipolito Bitino ir mano šeimos narių, daugiau rajone Bitinų nėra. Tad nepriskaičiuotume nė dešimties. Rajone gyvena dvi mano giminaitės Bitinaitės: mano sesuo Rita Vaicekauskienė ir antros eilės pusseserė Marina Žebelienė“, – pasakojo iš Tauragės kilęs Z. Bitinas. Tauragės rajone, pasak pašnekovo, Bitinų pavardė paplitusi, nes ten gyveno bent penkios protėvių kartos. Sena giminė turi savo tradicijas – Mykolo Bitino palikuonys kas keleri metai Tauragės rajone renkasi į giminės susitikimą, kuriame tituluojamas Bitinų Bitinas – šią pavardę turintis vyriausias giminės žmogus. „Šiuo metu Bitinų Bitinas yra 75 metų mano tėvelis Jonas, šį titulą paveldėjęs iš pernai mirusio Marinos tėvelio Petro“, – pasakojo giminės istoriją išstudijavęs Zigmas.

Dėl originalios pavardės jis sakė nepatogumų lyg ir nepatyręs, o vadinamas buvo ir Bite, ir Bimbalu, ir Širšūnu, tačiau to nesureikšmindavęs. „Mano trys sūnūs pravardžiuojami įvairiai: Mindaugą girdėjau vadinant ir Aviliu, ir Koriu, ir Spiečium, o per klasės tėvų susirinkimą sužinojau, kad jis yra tiesiog Bitė. O kad visi žinotų, kur gyvena keturi Bitinai, balkone pasikabinome šeimos talismaną – didžiulę bitę. Tai įrodymas, kad esam tikri Bitinai ir nieko nebijom“, – juokavo trijų Bitinų tėtis.

Pašnekovas džiaugėsi, kad iš pavardės kartais gali išspausti ir naudos: „Mudu su broliu Audriumi esame Ariogalos šachmatų klubo „Tranas“ garbės nariai, todėl į jų organizuojamus šachmatų turnyrus turime teisę nuvykti net nekviesti.“ Kaip ir dera pagal pavardę, Bitinų šeimoje medus be galo mėgstamas. „Tai tikras sveiko gyvenimo palydovas“, – įsitikinęs Z. Bitinas.

Komentaras

Pavardė (po vardo) rodo, kad pavardės atsirado vėliau nei vardai. XIV a. Lietuvoje žmonės buvo vadinami tik vardais. Vėliau prie jų imtos dėti pavardės, dažnai žyminčios kurią nors žmogaus ypatybę. Taip jau nutiko, kad daugiau lietuvių pavardžių žymi ne teigiamas, o neigiamas ypatybes. Ir nors pavardė galbūt vienintelis turtas, paveldėtas iš tolimų protėvių, kai kurie žmonės nori jas pasikeisti.

Apie pavardės keitimo procedūrą, ar dažnai jos pageidauja mūsų rajono gyventojai, papasakojo rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dalia FREIGOFAITĖ:

„Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2001 metais yra patvirtinęs Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisykles. Pasikeisti savo vardą (vardus) ir pavardę (pavardes) galima, kai vardas ar pavardė negražiai skamba ir juos sunku ištarti, kai norima turėti vienodą su sutuoktiniu pavardę ar susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, kai norima „atsikratyti“ lietuviškų galūnių arba jas prisidurti, kai norima išsaugoti senolių pavardę (ne tik senelių, bet ir tolimesnių protėvių), kai žmogus dalyvauja liudytojų apsaugos programoje.

Dažniausiai pavardės keičiamos keičiantis šeimyniniam statusui – tuokiantis ir skiriantis. Išsiskirdama moteris gali susigrąžinti savo pavardę arba pasilikti vyro. Vaikų, nesulaukusių pilnametystės, pavardes galima pakeisti tik tuo atveju, jei pavardes keičiasi abu tėvai.

Kartais žmonės negražia laiko ir įprastą pavardę, tačiau būna, jog pasikalbėjus paaiškėja tikroji priežastis: tėvai neaugino savo vaiko, tad šis ir nori atsikratyti tėvų pavardės. Dažniausiai renkamasi senelių, prosenelių pavardes, kartais mamos vyro, kuris užaugino kaip savą vaiką. Galima rinktis tokią pavardę, kokią nori. Pavardė nekeičiama asmeniui, įtariamam padarius nusikaltimą, jei neišnykęs teistumas.

Sumanius pakeisti pavardę reikia kreiptis į gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyrių, kuriame užpildysite prašymą ir jame nurodysite pavardės keitimo priežastį. Tada prašymas siunčiamas į Policijos komisariato migracijos poskyrį dėl informacijos apie asmens teistumą, vėliau į Teisingumo ministeriją, kuri duoda leidimą keisti pavardę. Už pavardės keitimą imama 30 litų valstybės rinkliava. Procedūra pagal taisykles turėtų trukti apie 3 mėnesius.

Praėjusiais metais į rajono Civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi 17 asmenų, norinčių pasikeisti pavardes. Vienam iš jų pasikeisti nepavyko dėl neišnykusio teistumo, du neapsisprendė, kokią pavardę pasirinkti. Šiais metais esame gavę 6 prašymus pakeisti pavardę. Vienam ji nepakeista.“

Laima ŠVEISTRYTĖ