Tema

Nemokamas pradinukų maitinimas: rūpinimasis šeima ar pakiša rinkėjams?

Liepos 1 d. įsigaliojus LR Socialinės paramos mokiniams įstatymui, nuo šių mokslo metų pradžios visi priešmokyklinio ugdymo grupes lankantys ir pradinėse klasėse besimokantys vaikai mokykloje gauna nemokamus pietus. Kaip žinia, iki šio rugsėjo nemokamai buvo maitinami tik socialiai remtinų šeimų vaikai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esą sulaukdavo nusiskundimų dėl valstybės paramą gaunančiųjų patiriamo diskomforto, bendraamžių patyčių, psichologinės įtampos, tad kai kurie vaikai net atsisakydavo eiti į mokyklos valgyklą nemokamų pietų.

Norėdama sumažinti socialinę atskirtį ir mokinių diferenciaciją pagal šeimų turtinę padėtį bei siekdama nuo mažumės ugdyti vaikams sveikos mitybos įpročius, o šeimai padėti derinti darbą su pareiga vaikams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi iniciatyvos nemokamai maitinti visus pradinukus ir priešmokyklinukus.

Tikslai – gražūs ir kilnūs, tad jiems nedrįso paprieštarauti dauguma Seimo narių, ir jie pakėlė rankas už tokio įstatymo priėmimą.

Bet dalis pilietiškai mąstančios visuomenės iškart suabejojo, ar mūsų valstybė jau pajėgi prisiimti tokią naštą ir ar šis įstatymas nebuvo viso labo politinė pakiša rinkėjams. Šiuo metu, kai diskutuojama dėl antikrizinės programos, politikai svarsto galimybę panaikinti nemokamo maitinimo lygiavos principą. Apie nemokamo maitinimo pliusus ir minusus mes kalbėjomės su dviejų rajono mokyklų – Veiviržėnų gimnazijos ir Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos vadovais, pedagogais, mokiniais, jų tėvais. Akivaizdu, kad įstatymas priimtas skubotai, neatlikus gilesnės analizės ir nepasvėrus valstybės galimybių.

Lėšų skyrė tik maisto produktams

Socialinės paramos įstatymas mokyklas užgriuvo per atostogas ir jam įgyvendinti visiškai nepasiruošusias. Per du mėnesius iki mokslo metų pradžios joms teko išspręsti rebusus, ne tik kaip pamaitinti kur kas didesnį nei iki šiol būrį vaikų, bet ir už ką nusipirkti papildomos virtuvės įrangos, indų ir kitų būtinų reikmenų, kuriems finansavimo nebuvo skirta. Kaip, beje, ir papildomų valgyklos darbuotojų etatų.

Šias problemas bene sunkiausiai sekasi spręsti didžiausiai rajono mokyklai – Gargždų „Minijos“ vidurinei. Jos valgykloje vienu metu gali valgyti ne daugiau kaip 100 mokinių, o įsigaliojus įstatymui vien nemokamai turi būti pamaitinti 429 mokiniai. O kur dar beveik 600 mokinių, besimokančių joje ir dauguma norinčių čia papietauti už savo pinigus? „V. Blinkevičiūtei tai nerūpėjo, – piktinosi „Minijos“ buhalterė I. Petrikienė. – Savivaldybė mokykloms skyrė po 10 litų vienam mokiniui inventoriui įsigyti. Taigi šaukštams, šakutėms… Džiaugiamės, kad mums pavyko išprašyti 14,3 tūkst. litų šaldymo spintai, bulvių skutimo mašinai, termosams mums priklausantiems Jakų ir Slengių pradinio ugdymo skyriams nupirkti. Deja, etatų skaičius liko tas pats. Valgyklos virėjos buvo priverstos atsisakyti 15 proc. priedų prie kuklaus – vos per 900 litų (neatskaičius mokesčių) atlyginimo, kad galėtų įsisteigti nors vieną papildomą etatą.“

Veiviržėnų gimnazijoje, kur mokosi 444 mokiniai, nemokamai pamaitinti reikia per 200 mokinių. Jos valgykla erdvesnė, sąlygos čia geresnės, tad ir problemų mažiau būta. „Dirbame trise, krūvis labai padidėjo, bet džiaugiamės, kad gimnazijos administracija pasirūpino, jog turėtume visą būtiną inventorių“, – sakė vyriausioji virėja V. Venckienė. Pradinukams virėjos padengia stalus ir porcijas išdalija jau jiems susėdus. Sriubos įsipila kas kiek suvalgo. Virėjos neslėpė, kad jos lieka, tad nuspręsta nemokamai pasiūlyti aukštesniųjų klasių mokiniams. Sako, jog tokia galimybe pasinaudoja nemažai mokinių, todėl jos netenka išpilti į atliekų kibirus. Pradinukų mokytojos I. Raudonienė ir V. Stonkuvienė patikino, kad vaikai gauna sveiką ir šviežią maistą, todėl jį suvalgo. Tėvai esą patenkinti, nors vienas kitas pageidautų įvairesnio valgiaraščio, galimybės pasirinkti patiekalą.

Nuskriausti vyresnieji

Tačiau „Minija“ fiziškai nebespėja pavalgydinti aukštesniųjų klasių mokinių, kuriems mokykloje tenka išbūti daugiausia – nuo 8 val. iki 15.30 val., o kai kada ir ilgiau. Mokyklos prezidentūros atstovės E. Akrutaitė ir A. Triušytė sakė, jog vyresniųjų pretenzijas prezidentūra ne kartą reiškė mokyklos administracijai. Norėdami papietauti, jie yra priversti arba vėluoti į pamokas, arba gelbėti savo skrandžius iš namų atsineštais obuoliais, šokoladukais. Ratuotieji parlekia užkąsti į namus, tačiau apie sveiką ir kokybišką mitybą tokioje situacijoje kalbėti nebetenka.

Vienintelė išeitis – plėsti mokyklos valgyklą, tačiau vadovai neslėpė abejojantys, ar Savivaldybė suras lėšų, jei jau keletą metų neranda jų kiauram mokyklos stogui suremontuoti.

Mažieji gauna karštą maistą

Šis įstatymas pagerino „Minijos“ pradinukų ir priešmokyklinukų situaciją. Jų mokytojos A. Pipirienė, A. Sabutienė, O. Armalienė ir kitos pažymėjo, kad dabar visi vaikai gauna karštą maistą. Mažiau bėga į kioskus pirkti traškučių ir visokių dažikliais paskanintų gėrimų.

Šiuo metu vienam vaikui pietums skiriama 3,38 Lt. Pedagogų teigimu, pradinukams tokios sumos pakanka, vyresniems jos būtų per mažai.

Tėvai patenkinti

Apie nemokamą maitinimą klausėme ir tėvų nuomonės. Gargždiškė L. Ložinskienė, kurios šeimoje 4 vaikai, sakė, jog nemokamą maitinimą gauna tik vienas. „Skaniai maitina, leidžia pasirinkti, – pasakojo antrokėlio mama. – O priedus – sūrelį ar jogurtą dar ir į namus parsineša.“ Tuo tarpu B. Ivanauskienė mano, kad porcijos vaikams galbūt net per didelės, tad sūrelių, bandelių net nesuvalgo ir užmiršta jas… kuprinėje. Jai teko girdėti kai kurių mamų abejonių, ar visokie „Miau“ nesukelia alergijų, nes esą padaugėjo vaikų išbėrimų. Vis dėlto, jos nuomone, nemokamas pradinukų maitinimas – palengvinimas šeimai, nors savo dviem vaikams maitinimą išgalėtų ir patys nupirkti. Dvi D. Vendelienės atžalos gauna nemokamus pietus ir tuo ji džiaugiasi, nes šeima augina 4 vaikus. Iki šiol net tokiai gausiai šeimynai nemokamas maitinimas nebuvo skiriamas, nes vis keliais litais per daug pajamų gaudavo, nei valstybė buvo nustačiusi remianti. Po keturis vaikus auginančios mamos sakė negalinčios spręsti, ar valstybė, maitindama visus pradinukus nemokamai, nešvaisto pinigų. „Girdėjome visokių nuomonių. Galbūt turtingesni gali daugiau ir geresnių produktų nupirkti savo vaikams, gal kai kam ir nereikia tokios paramos… Mums – gerai, mes patenkintos“, – kalbėjo gausias šeimynas auginančios mamos.

Seimūnai galvojo apie rinkimus

Praėjusiais mokslo metais nemokamai buvo maitinami per 1000 rajono mokinių iš socialiai remtinų šeimų. Dabar, kai priimtas minėtas įstatymas, nemokamai maitinama tris kartus daugiau ir tai vien per lapkričio mėnesį atsieis apie 209 tūkst. litų. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius neslepia, kad iš pat pradžių buvo prieš tokį įstatymą, nes tai kol kas per didelė prabanga traškančiam šalies biudžetui. Jo manymu, išplėsdami nemokamai maitinamųjų sąrašą tik nuskriaudėme tuos, kuriems valstybės pagalba tikrai reikalinga. Panašiai mąsto ir „Minijos“ pradinių klasių mokytoja O. Armalienė: „Netikslinga visiems skirti nemokamą maitinimą, kai yra tokių, kurie turėtų gauti nemokamai ne tik pietus, bet ir pusryčius. Vaikai iš turtingesnių šeimų nevertina nei tų sūrelių, nei bandelių.“ Buhalterė I. Petrikienė apgailestavo, kad valstybė dar nesugebėjo sukurti tokio kompensavimo mechanizmo, kuris būtų teisingas, o parama skiriama tiems, kuriems tikrai reikalinga. Dar iki šio įstatymo kai kurie pasiturinčiai gyvenantys tėvai sugebėdavo pagriebti iš valstybės visa, kas įmanoma, deja, už borto likdavo ne viena šeima, kurios kuklios, bet sąžiningai deklaruojamos pajamos viršydavo keliais ar keliomis dešimtimis litų valstybės remiamas.“ Mūsų pašnekovų nuomone, valstybės parama turi būti itin gerai apgalvota, todėl skuba čia nepateisinama. Reikia ne lygiavos, o teisingumo. Deja, gilesnės analizės nebuvo atlikta. Atrodo, jog svarbiausia buvo kita – suspėti iki rinkimų…

Liberalas, kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus G. Steponavičius sako buvęs vienas iš tos mažumos Seimo narių, balsavusių prieš nemokamą pradinukų maitinimą. Galima tikėtis, kad tai rodo jo atsakomybę rinkėjams ir suvokimą, jog nemokamų pietų nebūna. Kam nors ką nors duodant, reikia iš kažko atimti. Kai kurių mūsų pašnekovų nuomone, Lietuva, deja, dar ne gerovės valstybė, kuri gali sau leisti mokesčių mokėtojų pinigais maitinti visus, net turtingų žmonių vaikus.

Irena KASPERAVIČIENĖ