Tema
Grožio paslaugų kainos laužiamos ne iš piršto
Prie kylančių maisto kainų jau baigiama priprasti, tačiau tai, kad brangsta ir įvairios paslaugos, dažnai glumina žmones. Pirmosios apie šią realiją prakalbo Gargžduose grožio paslaugas teikiančios moterys. Brangstant jų darbo priemonėms ir nuolat didėjant mokesčiams jos priverstos už darbą prašyti didesnės sumos, o tai ne visada patinka klientams.
Kainos kils ketvirtadaliu
Jau seniai nebe mitas tai, kad atėjusios į grožio saloną moterys ten išleidžia dideles pinigų sumas. Vis dėlto, lyginant kainas Gargžduose ir Klaipėdoje, aiškiai jaučiamas jų skirtumas. Taupesnės moterys neretai specialiai važiuoja gražintis į mūsų miesto salonus.
Tačiau greit reikės susitaikyti su mintimi, jog ir Gargžduose su dvidešimčia litų kišenėje apsikirpti nebenueisi. Tai lemia daug kas: brangsta kosmetikos priemonės, tobulinimosi seminarai, tenkinant higienos reikalavimus taip pat tenka išleisti dalį uždarbio, o nuo šių metų liepos 1 dienos brangs ir verslo liudijimai. Pastaroji žinia ypač glumina tokių įstaigų darbuotojas. Iki šiol verslo liudijimas metams kainuodavo 500 litų, o perkant kas mėnesį – po 42 litus. Kalbama, jog dabar kaina gali šoktelėti net trigubai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų skyriuje informavo, jog kol kas nėra kalbama net apie apytikslę kainą, tačiau aišku, kad ji bus kur kas didesnė. Dėl to patentininkams rekomenduojama dar dabar įsigyti liudijimus iki metų pabaigos ir taip bent šiemet sutaupyti. Kiekviena savivaldybė verslo liudijimų kainas nusistato pati.
J. Janonio gatvėje veikiančios vyrų ir moterų kirpyklos darbuotojos vienbalsiai tikino, jog pabrangus verslo liudijimams jos bus priverstos savo paslaugas branginti iki 25 procentų. Čia dirba dvi kirpėjos, kosmetologė bei manikiūrininkė.
Specialistės teigė norinčios, kad klientai žinotų, dėl kokių priežasčių brangsta jų paslaugos, ir atėję nepriekaištautų, kodėl praėjusį mėnesį mokėjo mažiau, o dabar daugiau.
Didėja higienos reikalavimai
Grožio salonams ir kirpykloms keliami didžiuliai higienos reikalavimai. Visos priemonės turi būti sterilios lyg operacinėje.
Visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Šertvytienė informavo, jog 2007 metų gruodžio mėnesį įsigaliojusiuose „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimuose“ atsirado keletas naujų punktų, kurie sukėlė tokių paslaugų teikėjų pasipiktinimą.
Nuo šiol kiekviena darbuotoja turi gauti atskirą leidimą – higienos pasą savo darbo vietai. Seniau pakakdavo vieno visai patalpai. Jis tekainuoja 30 litų ir galioja penkerius metus, tačiau norint jį gauti reikia atlikti patalpų mikroklimato ir apšvietimo tyrimus, kurie kainuoja apie 200 litų.
Kiekviename salone privalo būti išsami informacija apie paslaugos eigą ir priemones.
Daug diskusijų sukėlė nuostata, jog nuo šiol visi skalbiniai (rankšluosčiai, peniuarai) turės būti vežami į skalbyklą arba skalbiami salono patalpose, kuriose sumontuota skalbimo ir džiovinimo įranga. Iki šiol darbuotojos juos dažniausiai skalbdavo namuose. Tiesa, tokios priemonės gali būti pakeistos vienkartinėmis.
Taip pat priimtas naujas reikalavimas manikiūrininkėms, atliekančioms nagų priauginimo procedūras. Jos būtinai turi dirbti atskiroje nuo kirpėjų patalpoje, ne mažesnėje kaip 8 m², kurioje privalo būti įrengta ištraukiamoji vietinė ventiliacija. Toks reikalavimas priimtas todėl, kad nagams priauginti naudojamos priemonės yra lakios ir skleidžia kvapus, kurie gali alergizuoti ne tik klientes, bet ir pačias darbuotojas.
Auskarus veriantys ir tatuiruotes darantys asmenys privalo gauti raštišką sutikimą iš nepilnamečių asmenų tėvų arba jų globėjų. Taip pat visi šių paslaugų vartotojai turi būti registruojami žurnale.
Už pažeidimus – baudos
Rajone dabar yra trisdešimt grožio paslaugas teikiančių įstaigų (kirpyklų, grožio salonų, kosmetikos kabinetų). 25 iš jų veikia Gargždų mieste. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Visuomenės sveikatos centro darbuotoja jau patikrino visas šias įstaigas. Kiekvienoje jų, kur per pirmąjį patikrinimą rasta higienos normos pažeidimų, darbuotojams duoti individualūs terminai, per kuriuos pažeidimai turi būti pašalinti.
Jei to nepaisoma, fiziniai asmenys turi mokėti baudas nuo 20 iki 200 litų, o juridiniai – iki 500 litų. Jei ir tada į reikalavimus nekreipiama dėmesio, baudos didinamos. Pasak J. Šertvytienės, rajone dar nebuvo atvejo, kad po pirmo įspėjimo pažeidimai nebūtų likviduoti. Viename miesto grožio salone dvi kirpėjos buvo nubaustos iškart po pirmojo tikrinimo.
Manikiūro instrumentai po kiekvieno kliento turi būti dezinfekuojami ir sterilizuojami, o ne vien tik nuplaunami. Vyrai, apsilankę kirpyklose, taip pat turėtų būti atidūs, stebėti, ar kirpėja dezinfekuoja kirpimo mašinėlių galvutes, ar pakartotinai nenaudoja vienkartinių skutimosi peiliukų.
Kiekvienas žmogus, atėjęs į saloną, turėtų atkreipti dėmesį, ar paisoma higienos reikalavimų, ar naudojamos sterilios priemonės. Vienkartinės priemonės turi būti išpakuojamos klientui matant. „Visi higienos normos reikalavimai sukurti ne kirpėjoms papiktinti, bet žmogaus saugai, kad klientai gautų kokybiškas ir saugias paslaugas“, – teigė J. Šertvytienė.
Mažiau socialinių garantijų
Vyrų ir moterų kirpyklose dirbančios Erika Jankūnienė bei Asta Mažonienė išsakė ir visiems patentininkams bendrų problemų. Moterys skundėsi, kad už vienerius išdirbtus metus joms skaičiuojamas mažesnis darbo stažas ir yra mažiau socialinių garantijų.
Pasak „Sodros“ darbuotojų, asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimus, yra privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, kad įgytų teisę gauti pagrindinę pensijos dalį. Įmoka – 50 proc. bazinės pensijos. Nuo 2008 m. sausio 1 dienos bazinė pensija yra 316 litų, tad įmokos dydis – 158 litai per mėnesį. Tokiu draudimu apdrausti asmenys turi teisę į valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo arba našlių ir našlaičių pensiją.
Skirtingai nei pagal darbo sutartį dirbantys fiziniai asmenys, kirpėjos negauna ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytų išmokų. Tačiau yra galimybė draustis savanorišku socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms.
Tokia veikla užsiimantiems asmenims verslo liudijimą pirkti leidžiama ne mažiau kaip mėnesiui. Būtent pagal tai, kiek mėnesių per metus kirpėja perka verslo liudijimą, atitinkamai tiek darbo stažo ir priskaičiuojama.
Vargas dėl skalbinių
Vyrų ir moterų kirpykloje dirbančios moterys bando paisyti naujojo nutarimo ir skalbinius veža į skalbyklą. Ten iškart priimama ne mažiau kaip dešimt kilogramų skalbinių, o tai vienam salonui yra sudėtinga, todėl kai kurių darbuotojos panaudotus rankšluosčius ir peniuarus veža kartu. Sutartis su skalbykla pasirašoma tik tada, jei jie atvežami bent du kartus, nepriklausomai nuo to, kas kiek laiko tai daroma. Kirpėjos jau tris kartus kas savaitę vežė savo ir kitos kirpyklos skalbinius ir kiekvieną kartą joms tai kainavo kiek daugiau nei trisdešimt litų. Anot jų, didžiausia problema ta, kad nėra kur kaupti tokio kiekio nešvarių rankšluosčių.
Vienas vienkartinis rankšluostis kainuoja litą, tačiau tokie yra labai nepraktiški, o vasarą naudojant vienkartinius peniuarus klientas nespėja valytis žliaugiančio prakaito. Pasak moterų, jei nuolat būtų naudojami vienkartiniai rankšluosčiai, vien atsisėsti į kirpėjos kėdę žmogui kainuotų bent penkis litus.
Už muziką – mokestis
Dar vienas mokestis – už klausymąsi radijo. Pranešimą apie tai kirpykla gavo iš gretutines teises ginančios asociacijos „Agata“. Kirpėjoms tokios papildomos išlaidos atrodo nereikalingos, nes klientai priviliojami ne muzika, tačiau šis mokestis taikomas visoms viešosioms įstaigoms. Jis tikrai nėra didelis – vos 1 litas per metus už 1 m2 prekybos/lankytojų salės ploto, kai muzika transliuojama per radiją ar televiziją arba naudojamos fonogramos. Daugumai kirpyklų per metus tai neatsieitų nė 50 litų.
Neįvertina darbo
Grožio salono „Grožio studija“ kirpėja Jurgita Šilevienė taip pat patikino, jog brangstančios priemonės verčia už darbą prašyti didesnio atlygio. Kiekvieną mėnesį ji išleidžia apie du tūkstančius litų kirpykloje naudojamai kosmetikai. „Jei dirbi, tai norisi, kad ir išlaidos atsipirktų“, – teigė Jurgita. Ji suskaičiavo, kad kas mėnesį mokesčiams atiduoda apie 250 litų: už nuomą, socialinį draudimą, sveikatos draudimą ir verslo liudijimą.
Šiuo metu moteris studijuoja Vilniaus kolegijoje stilisto-dizainerio specialybę. Ji mano, kad baigusi mokslus, dalyvavusi daugybėje seminarų, savo darbą gali įvertinti ir didesne suma. Be to, čia atėjusios klientės gauna ne tik paslaugą, bet ir informaciją apie plaukų priežiūrą bei gydymą, ir tie patarimai, anot kirpėjos, tikrai yra naudingi. Gal todėl joms negaila salone palikti ir didesnę pinigų sumą.
Kirpimas su paprastu sušukavimu čia kainuoja 30, kirpimas ir dažymas – iki 120 litų, o proginės šukuosenos 30-100 litų, tačiau kaina dar priklauso nuo plaukų ilgio. Prieš devynerius metus šiame salone pradėjusi dirbti Jurgita už kirpimą prašydavo dvidešimties litų. Ji nemano, kad per tiek metų kaina ypatingai šoktelėjo.
„Visos salone dirbančios specialistės yra diplomuotos, ne eilinius kursus baigusios. Galbūt žmonės galvoja, kad viskas labai paprasta – nusipirkome žirkles, šukas ir kerpame“, – samprotavo kirpėja.
Salone naudojama garsios amerikiečių firmos produkcija, su kokia dirbama ir garsiausiose Klaipėdos kirpyklose, tačiau kainos čia kur kas mažesnės. Vien už plaukų pakirpimą kai kuriose uostamiesčio kirpyklose reikėtų mokėti apie 100 litų, todėl į „Grožio studiją“ pasigražinti atvažiuojančios klaipėdiškės kainas čia vadina kone juokingomis.
Jolanta VENSKUTĖ
