Tema

Būsto nuoma – tarsi loterija

Ar kada nors buvote nuomininkai? O gal patys nuomojote? Jei šiuo metu norite Gargžduose išsinuomoti butą, namą ar jo dalį, jums prireiks pinigų, kantrybės ir, žinoma, sėkmės, pravers ir rekomendacija, nes norinčiųjų išsinuomoti – dešimtys, o išnuomojančiųjų – vienetai. Jei turite ką išnuomoti ir skelbiatės apie tai, jūsų telefonas netils kelias savaites, o gal net mėnesius. Jums irgi prireiks kantrybės. Ir laiko, kad teisingai pasirinktumėte.

30 skambučių – ne riba

Į redakciją užsukęs su skelbimu apie išnuomojamą butą Zigmas papasakojo, kad pirmą kartą jį išnuomojo prieš 6 metus. „Parduoti tą butą gaila, nes jis – mano buvimo Gargžduose istorija. Įėjęs į jį pasijuntu kaip 1983 m., kai man, jaunam specialistui, paskyrė bendrabučio kambarį. Po armijos gavau dar vieną. Vaizdas į Miniją, du balkonai. Trejus metus, kai iš jo išsikrausčiau į kitą, nenuomojau. Pats mokėjau mokesčius, retkarčiais užsukdavau, – pasakojo vyriškis. – Nuomininkų neieškojau, nesiskelbiau – jie patys mane surado.“ Per 6 metus pasikeitę keturi nuomininkai.

Ne visais buto šeimininkas buvęs patenkintas – kai kam tekę net policiją kviesti, nuomininkais skundęsi kaimynai. Nors vyriškis su nuomininkais buvo sudaręs sutartį, vienas išsikraustė nesumokėjęs, net slapstėsi. Mokestis tada buvęs simbolinis. „Paskutine nuomininke buvau labai patenkintas. Kai po trejų metų ji susiruošė išsikraustyti, išlydėti susirinko net kaimynai. Moteris buvo paslaugi, pagyvenusiems žmonėms padėjo sumokėti mokesčius, tvarkė kitus namo reikalus, sąžiningai atsiskaitydavo už nuomą. Jei kada neturėdavo pinigų, perspėdavo, kad nuoma vėluos. Paprastai mokėdavo iš anksto už 3-6 mėnesius“, – pasakojo Zigmas.

Kai ji išsikraustė, buto šeimininkas nusprendė įdėti skelbimą „Bangoje“. Po poros savaičių papasakojo, kaip rinkosi iš gausybės norinčiųjų nuomotis. „Visus skambučius registravau. Pirmą dieną paskambino 17, antrą – 9, trečią – 4. Iš jų 15 palikau vilties. Bandžiau išsiaiškinti, kam labiausiai, tiesiog gyvybiškai reikia. Vieniems pasirodė per brangu, kitiems – per pigu, tretiems nepatiko, kad daug klausinėju, kad butas su baldais, kad bendrabutyje. 10 parodžiau butą, iš jų penkiems dar palikau vilties per savaitgalį“, – šypsojosi Zigmas. Pasak jo, pretendentai į butą patys ėmė siūlyti daugiau, negu prašė šeimininkas. Kaina išaugusi iki 350 Lt. Vyriškis prisipažino ilgai svarstęs, o sekmadienį pasirinkęs tuos, kurie siūlė mažiausią kainą ir neturėjo galimybės sumokėti iš karto. „Terminą atidėjau. Pamaniau, kad šitai šeimai buto reikia labiausiai, be to, ją šiek tiek pažinojau. Suteikiau nuomininkams šansą. Toks aš žmogus“, – sakė Zigmas.

Nepatogumai nebaugina

Du kambarius trijų kambarių bute kelintus metus nuomojanti gargždiškė Brigita prisipažino, jog tai daro tik todėl, kad pragyventų. Du nuomininkai, o kartais ir daugiau, jei pasitaiko šeima, žinoma, sudaro nepatogumų ir jai, ir kartu gyvenančiai mamai. Tačiau taip moteris prisidurianti prie pensijos. „Kai pradėjau nuomoti, už vieną kambarį gaudavau apie 100 litų. Po truputį kaina kilo. Neseniai domėjausi, kiek kiti prašo už nuomojamą kambarį bute. Pasirodo, net iki 550 litų. Tada nuomininkas atskirai nebemoka už vandenį, dujas, elektrą…“ – pasakojo Brigita. Su šeimininkais gyventi kartu nėra patogu ir nuomininkams, nors, pasak Brigitos, kai kurie yra gyvenę ir metus, net dvejus, vis dėlto daugeliui tai tarsi tarpinė stotelė. „Tokį būstą dažniausiai nuomojasi žmonės, kurie neturi kur apsistoti 1-3 mėnesius. Vėliau susiranda atskirą butą, kiti išvažiuoja į užsienį uždarbiauti“, – pasakojo moteris, dažniausiai nuomojanti viengungiams, kadangi kuo daugiau žmonių, tuo labiau reikia vieniems prie kitų derintis, nes virtuve, vonia, tualetu naudojasi bendrai. Valyti šias patalpas ir koridorių beveik visada tenka šeimininkei.

Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos Brigita kelia nuomininkams, kad jie būtų tvarkingi, ramūs, kad per naktis nešvęstų, netriukšmautų, kad galėtų iš namų išeiti rami, jog nepaliks įjungtų elektros prietaisų ar užkaistų puodų. Nors visi žada paisyti šeimininkės reikalavimų, tačiau ne visada taip elgiasi. „Nuomininkas, žadėjęs gyventi vienas, parsivedė draugę, jau pirmą vakarą taip šventė, kad teko ryte pasikalbėti apie tvarką ir pagarbą kitiems buto gyventojams ir kaimynams. Atsiprašė, pažadėjo, kad tai nepasikartos, bet kitą vakarą buvo tas pats: priėjo draugų ir draugių, sklido garsi muzika. Niekaip nepavyko susitarti, tad pagyveno gal dešimt dienų ir išsikraustė, pats susiprato, varyt nereikėjo“, – juokavo Brigita.

Patyrė nuostolių

Kambarius su baldais nuomojanti moteris dėl nuomininkų nerūpestingumo yra patyrusi ir nemažų nuostolių. „Nepastebėjau, kad kambaryje nuolat verda arbatą, nors buvau perspėjusi, kad tai gali daryti tik virtuvėje. Lango, matyt, nepraverdavo. Kai jie beveik po metų išsikraustė, kambarį teko remontuoti: glaistyti, dažyti, keisti tapetus, nes kambarys buvo pripelijęs. Žinoma, nei pagalbos, nei pinigų nepasiūlė. Kitas buvo išdaužęs langą, bet pats ir įdėjo“, – pasakojo moteris. Tačiau pripažino, kad visi nuomininkai nuompinigius visada sumokėdavo.

Brigita pasidžiaugė turėjusi ne vieną gerą nuomininką, tačiau kaskart ieškodama naujų nerimauja, ar pasiseks. „Kai pradėjau nuomoti, paklausa buvo didesnė, dabar galbūt sumažėjo dėl naujų daugiabučių, kuriuose įsigijusieji butus juos išnuomoja, – svarstė Brigita. – Vis dėlto įdėjus skelbimą būna apie 20 skambučių. Leidžiu ateiti pasižiūrėti visiems, kurie nori. Tačiau iš tikrųjų renkuosi aš, kai pamatau, pasikalbu.“

Šeima – patikimiau

Trijų kambarių butą nuomojanti Rita, įdėjusi skelbimą laikraštyje, nuolat turėjo atsakinėti norintiesiems pamatyti jos butą. Apie 20 pretendentų į nuomininkus atėjo pasižiūrėti. „Ateidavo ne tik šeimos, bet ir 5-6 jaunų žmonių grupelės. Šie, aišku, domėjosi, ar bus galima linksmai gyventi: garsiai klausytis muzikos, švęsti. Tokių nuomininkų turbūt niekas nenori“, – sakė Rita. Daug metų būstą nuomojanti jauna moteris prisipažino susidurianti su įvairiais žmonėmis ir jų keistokais įnoriais: „Vieni pareiškė taip, tarsi jie būtų šeimininkai, o ne aš. Atseit į butą, kol jie nuomosis, užeit negalėsiu, pinigus paduos per duris.“ 700 Lt už trijų kambarių buto nuomą, pasak jos, šoko niekam nesukėlė. „Išsirinkome šeimą, sudarėme sutartį. Išnuomojome mažiausiai 5 metams, gavome pinigus už pusmetį. Tikimės, kad dėl šio pasirinkimo nesigailėsime“, – vylėsi Rita, pati buvusi nuomininkė.

Sugrįžo po 3 metų

Gargždiškis Pranas jau apie 7 metus nuosavame name nuomoja du kambarius. Skelbime „Bangoje“ jis nurodo, kad nuomoja tik vyriškiams. „Panos lieka panos – pas jas daugiau ateinančių, tad nuomoju tik vyriškiams. Jie išmiega ir išeina“, – sakė Pranas. Dažniausiai savo nuomininkais jis esąs patenkintas, nors gyvenęs ir toks, kuris, anot Prano, per kibirą vandens lipti galėjo. „Su savo reikalavimais supažindinu iš karto: nerūkyti kambaryje ir kad pašalinių žmonių nakvoti neliktų. Užeiti merginoms, žinoma, nedraudžiu, juk visi žmonės esam, – šypsojosi Pranas. – Nuomininkas privalo susitvarkyti, išsiplauti savo kambarį ir koridorių, nuvalyti laiptus.“ Iš darbo nuomininkai grįžta į šiltus kambarius – šildymu rūpinasi pats šeimininkas. Didelės naudos iš nuomos Pranas sakė neturįs. Vieno kambario nuoma – mažiau nei 200 Lt. Šeimininkas mano, kad jo nuomininkams nėra blogai pas jį gyventi: „Gyveno pas mane vienam kambary vaikinas 4-5 metus, paskui išvyko uždarbiauti į Airiją. Po metų kitų sugrįžo ir vėl atėjo nuomotis. Kaip tyčia, kai jis išvyko, kambario niekam nenuomojau, tad jis ir vėl pas mane gyvena.“

Laima ŠVEISTRYTĖ