Tema

Kas išmokys vaikus atskirti gera nuo blogo


Rajono institucijų statistika rodo, kad neretai nuo smurto nukenčia jauniausia visuomenės dalis. Šiemet Vaiko teisių apsaugos skyriuje užregistruota 10 psichologinio smurto prieš vaikus atvejų, policijoje ir prokuratūroje – 34 pranešimai apie nusikaltimus, susijusius su smurtu prieš vaikus. Auklėjimas turėtų būti pagrįstas bendradarbiavimu – tėvų ir vaikų. Smurtaujančioje visuomenėje augančius vaikus sunku išmokyti gražaus bendravimo, tolerancijos, pagarbos, supratingumo. Tam reikalinga meilė, šiluma, saugumas šeimoje.


Įkando ne uodas – mama


Spalio mėnesį rajono Policijos komisariate užregistruoti 3 atvejai, kai dėl suaugusiųjų smurto nukentėjo vaikai. Nepažįstami jaunuoliai vėlų vakarą Gargžduose sumušė penkiolikmetį. Veiviržėnuose garbaus amžiaus gyventojas, stebint nepilnamečiams, už plaukų tampė aštuoniolikmetę. Agluonėnų seniūnijoje dvi paauglės nukentėjo nuo šeimos narių.


Vėžaičių seniūnijoje vieną socialinės rizikos šeimą dėl motinos girtavimo nuolat stebi socialiniai darbuotojai. Juos pasiekusi žinia, jog gimdytoja skaudžiai įkandusi dukrai į ranką.


„Mes išsiaiškinome, jog vaikams pareikalavus, kad mama nebeitų iš namų „uliavoti“, ši susigrūmė su paaugle dukra ir jai įkando. Tai mums patvirtino namiškiai“, – pasakojo socialinė darbuotoja Stasė Grykšienė.


Apie tai buvo pranešta policijai. Socialiniai darbuotojai, sulaukę atsakymo, nusivylė. „Ištyrę mūsų pranešimą, atsakė, kad mergaitei įkando uodas, o ji nusikasiusi ir dėl to atsiradusi žaizdelė“, – kalbėjo socialinė darbuotoja.


Ji akcentavo, kad tai ne vienintelis smurto prieš vaikus atvejis seniūnijoje. Tačiau, S. Grykšienės teigimu, ne viskas iškyla viešumon: namiškiai ar pedagogai nutyli – sužinoma jau po visko. „Betgi socialiniai darbuotojai turėtų dirbti komandoje su policija, medikais, pedagogais, kaimynais“, – samprotavo ji.


Įsisiautėjusios patyčios


Šiemet rajono Vaiko teisių apsaugos skyriuje užregistruota 10 psichologinio smurto prieš vaikus atvejų. „Apie tai gauname pranešimų iš mokyklų, tėvų, vaikų, socialinių pedagogų, – pasakojo šio skyriaus vedėja Irena Šaulytė. – Dažniausiai vienas iš tėvų naudoja psichologinį smurtą prieš vaiką, kliudydamas jam tinkamai patenkinti būtiniausius poreikius – ramiai miegoti, bendrauti su bendraamžiais.“


Ji akcentavo, kad skyriaus specialistai, norėdami padėti kenčiantiems, kreipėsi į psichologus. Pasak I. Šaulytės, vaikus stebi pedagogai, socialiniai darbuotojai taip pat domisi pokyčiais šeimose.


I. Šaulytė apgailestavo, kad psichologinis smurtas paplitęs ir tarp vaikų. Patyčios įsisiautėjusios didelėse ir mažose rajono mokyklose, dažniausiai tarp 12-16 metų paauglių.


„Yra vaikų, kurie užgaulioja, įžeidinėja, sukelia fizinį skausmą manipuliuodami bendraamžiais“, – pasakojo I. Šaulytė.


Atsitiktinio pokalbio metu ji iš penkiolikmečio sužinojusi, kad mokykloje šį mušęs bendraamžis. Per pertrauką vienas smogė kumščiu į pilvą, o kiti juokėsi. Berniukas nesipriešino – pasitraukė į šalį ir apie skriaudą pasisakė tik namiškiams.


„Aš jam paaiškinau, kad reikėjo pranešti mokytojui. Tylėti negalima, nes vėliau aiškinantis įvykį matę vaikai gali nebepatvirtinti, kas įvyko“, – kalbėjo I. Šaulytė.


Spręsti ne kumščiu


Rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Lūžienės teigimu, šiemet per pusmetį užregistruoti 25 pranešimai apie nusikaltimus, susijusius su fiziniu smurtu prieš vaikus (iki 18 metų), iš kurių 10 prieš mažamečius (iki 14 metų). Per pastaruosius 3 mėnesius gauti dar 9 pranešimai.


„Smurtinių faktų skaičius panašus kaip ir pernai. Tačiau, palyginti su 2005 metais, gerokai sumažėjo“, – kalbėjo prokurorė. Ji akcentavo, kad pernai buvo daugiau konfliktinių situacijų tarp suaugusiųjų, o šiemet – tarp vaikų.


Šiemet pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio smurto prieš vaikus šeimoje. Bet smurtavo ne tik tėvai. Viena blaivi mama mušė mažametę dukrą be jokios priežasties ir sukėlė jai fizinį skausmą.


„Konfliktai tarp tėvų ir vaikų kyla dėl buitinių dalykų, pavyzdžiui, sūnui atsisakius dirbti nurodytą darbą, tėvas mėgino auklėti ranka“, – pasakojo V. Lūžienė.


Tačiau ji prisiminė atvejį, kai nuo nepilnamečio sūnaus nukentėjo tėvas. Būdamas girtas, šis paprašė savo atžalą parnešti iš parduotuvės cigarečių. Supykęs sūnus spyrė tėvui ir sulaužė šonkaulį. Bet ikiteisminio tyrimo metu tėvas ir sūnus susitaikė.


Daugėja smurtaujančių paauglių


Šiemet padaugėjo smurto tarp paauglių atvejų. Kai kuriuose įvykiuose prasiveržęs vaikų žiaurumas nustebino teisėsaugininkus.


Vienos išvykos metu paauglių grupė mušė, spardė savo draugą. Konfliktas kilęs dėl apkalbų.


Moksleivė, sodų bendrijoje sutikusi savo bendramokslę, jai smogė keliu į veidą. Po to mušė metaline grandine – šuns pavadėliu. Mergina žiauriai keršijusi neva už apkalbas.


Dėl tokios pačios priežasties susipykusios ir kitos dvi paauglės. Kai susitiko prie mokyklos, viena griebė draugę už plaukų, ir ši pargriuvo. Atsistojus aukai, užpuolikė dar sudavė jai per veidą delnu.


Prokurorė taip pat papasakojo atvejį, kai paauglė iš pavydo dėl vaikino bendraamžei sudavė per veidą, tampė už plaukų, kol ši pargriuvo.


V. Lūžienės teigimu, dauguma ikiteisminių tyrimų dėl smurto tarp vaikų buvo nutraukta, nes kalti asmenys nebuvo sulaukę amžiaus – 16 metų, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. „Šiais atvejais už vaikų elgesį atsako tėvai, ir jiems taikoma administracinė atsakomybė, baudžiami piniginėmis baudomis, – kalbėjo prokurorė. – Be to, nukentėjusiuosius pristačius į gydymo įstaigas, išlaidas tenka atlyginti tėvams. Dažniausiai suma viršija 1000 litų.“


Rasti laiko vaikams


Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė pasakojo, kad lapkričio mėnesį rengiama akcija „Padėk sau ir kitiems“. Jos metu skyriaus specialistai su policijos, prokuratūros pareigūnais planuoja apsilankyti 7 rajono mokyklose. „Atkreipsime moksleivių dėmesį, kad patyrę smurtą arba jį matydami netylėtų, nes pasyvumas dar labiau skatina agresiją“, – sakė I. Šaulytė.


Ji akcentavo, kad šeimose nuo mažens vaikus reikia pratinti elgtis kultūringai – taip, kaip norėtų, kad su jais būtų elgiamasi.


Prokurorės Vidos Lūžienės nuomone, skubantys tėvai turėtų rasti laiko bendrauti su vaikais, mokyti atskirti gyvenimo vertybes, gėrį nuo blogio, aiškinti, kad ne kumščiu sprendžiamos problemos. „Tėvais pasitikintiems vaikams lengviau spręsti problemas, kylančias bendraujant su bendraamžiais“, – įsitikinusi prokurorė.


Pasak psichologės Dalios Beniušytės, šeimoje patenkinus meilės, saugumo ir šilumos poreikį, vaikas bus atsparesnis smurto aplinkoje įtakai.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content