Tema
Nugyventas šimtmetis privilegijų nesuteikia
Šie metai rajonui dovanojo 5 šimtamečius. Ypatingus sukaktuvininkus pasveikino ne tik artimieji, bet ir rajono valdžios, „Sodros“ atstovai, seniūnai. Po iškilmingų sveikinimų šimtamečių gyvenimo tėkmė nepasikeitė: sulaukus tokio amžiaus, privilegijos, lengvatos nepažyra. Šimtas metų – ne riba ir ne liga.
Rūpinasi artimieji
Priekulės seniūnijoje gyvena 2 šimtamečiai. Pasak socialinės darbuotojos Virginijos Šiaulytienės, dreverniškę Uršulę Apulskienę prižiūri duktė, o priekuliškę Mariją Gečienę – anūkas. Šioms ilgaamžėms pasisekė – jų artimieji mylintys, gerbiantys ir rūpestingai globojantys. „Į mus kreipiasi tik dėl kompensacinės technikos – stengiamės kuo greičiau padėti, – pasakojo V. Šiaulytienė. – Didžiausia paslauga būtų socialinė pagalba namuose, bet šių šimtamečių artimieji nepageidauja. Jie jaučia pareigą prižiūrėti tokio amžiaus sulaukusius brangius žmones.“
Endriejavo seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusi šimtametė Ona Žadeikienė šiuo metu gyvena Rietave, pas dukrą Elytę Bražienę. Kadaise padėjo jai auginti vaikus, kad galėtų baigti medicinos mokyklą. Medikės diplomą turinti septyniasdešimtmetė dukra rūpestingai globoja ilgaamžę mamą.
„Ji ateina prie stalo valgyti, bendraujame, bet tenka rūpintis kaip vaiku. Juk ji nebeapsiauna, neišsiverda arbatos, – pasakojo Elytė. – Mūsų, vaikų, pareiga rūpintis mama, bet ir mes jau esame nebe jauni, nebe stipruoliai. Ogi jai reikia ypatingos priežiūros. Kodėl negalėtume gauti globos pašalpos?“ Bet, pašnekovės teigimu, gydytojai atkerta, kad 100 metų – ne riba ir ne liga.
Neįgalios dukros pagalbininkė
Rajono Paramos šeimai centro direktorės Jurindos Jasevičienės teigimu, socialinės paslaugos namuose teikiamos tik vienai šimtametei gargždiškei Onai Lygnugarienei. Ji gyvena su dukros Ievos Stončienės šeima. Tačiau duktė ir žentas sukaustyti sunkios negalios. „Šiems žmonėms reikia didelės priežiūros – stipriausia iš jų senolė, – kalbėjo direktorė. – Už paslaugas moka vaikai.“
Liepos mėnesį per savo vardadienį atšventusi 100 metų sukaktį, Ona Lygnugarienė „Bangos“ korespondentus pasitiko kiemelyje. Senolė palydėjo į kambarį, kuriame prie lovos prikaustyta jos vienintelė dukra Ieva: 72-ejų metų moterį palaužęs insultas.
„Anksčiau vaikščiojau su ramentais, o dabar sunku atsisėsti lovoje, nevaldau kojų“, – guodėsi Ieva.
Šalia lovoje sunkios ligos draskomas kamavosi jos 10 metų vyresnis vyras. Skaudus senatvės vaizdas. Betgi yra ir toks gyvenimo tarpsnis – ne tik jaunystė, grožis.
Daug vargo patyrusi O. Lygnugarienė prisipažino nesitikėjusi sulaukti tokio amžiaus. „Šimtas metų ir du mėnesiai, – šyptelėjo senolė. – Man – senatvė, o duktė ir žentas – tokie ligoniai.“
Ieva Stončienė pasakojo, jog tada, kai abiem su vyru tekę išvykti į ligoninę, namuose likusi viena šimtametė. Tada ir pradėjusi lankytis socialinė darbuotoja Vilma, kuri paruošianti pusryčius, išverdanti pietus, tvarkanti namus ir kitokius darbus nudirbanti. Kartą per savaitę aplankanti bendruomenės slaugytoja. Kasdien atvykstančios dukros Irena ir Birutė, kurios parūpina maisto, ruošia vakarienę – atlieka viską, ko prireikia tėvams ir senolei. Tačiau sunkiai pasiligojusiems dukrai ir žentui prireikia ir šimtametės pagalbos. „Ji padeda man atsisėsti, atneša, ko prireikia, – pasakojo Ieva. – Gaila, kad mama silpnai girdi.“ O savitvardos neprarandanti šimtametė tik pasiguodė, kad „truputį skauda kojos“.
Ilgaamžės malda
Viliaus Gaigalaičio globos namų gyventoja Pelagėja Memkienė nuo sausio 5 dienos – šimtojo gimtadienio – skaičiuoja antrojo amželio mėnesius. Dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių du sūnus užauginusi moteris prieš 12 metų panoro apsigyventi valdiškuose namuose. Pasak anūkės Virginijos, globos namų socialinės darbuotojos, ilgaamžės sveikata gera. Tai patvirtinę ir medikai, palyginę jos tyrimo rezultatus su jaunesnio amžiaus žmonių. Tiesa, ne viena liga užgriuvusi, bet jas pavykę pristabdyti. Bėda, kad senolės klausa nusilpusi. Ji dar skundėsi skaudančiomis kojomis. Dėl to grynu oru pakvėpuojanti tik išėjusi į balkoną. Vasarą socialinė darbuotoja ją išveža į kiemą pasižvalgyti.
Pelagėją Memkienę radome nuliūdusią, apsigaubusią juoda skraiste: neseniai amžino poilsio atgulė jos vyriausiasis sūnus, kuriam buvo 72 metai. Iš būrio brolių ir seserų ji šiame pasaulyje likusi viena. Šimtametė prisiminė, kad prieš keliolika metų miręs paskutinis brolis Liudvikas, buvęs pedagogas, Gargžduose direktoriavęs vienoje mokykloje.
Senolė gyvena kambaryje su savo pussesere 88-erių metų Zuzana Jurgulyte. Ši guvi ir labai darbšti moteris rūpinasi savo giminaite. Taigi gyvendama valdiškuose namuose Pelagėja jaučiasi geriau nei anksčiau savo namuose. Juk nieko čia netrūksta: maitinama 4 kartus. Ir ne bet kaip – pagal dietą. Pagrindinis šimtametės užsiėmimas – malda. Džiaugdamasi ji parodė sūnėno dovanotą rožančių, parvežtą iš Italijos.
Globos namuose surengtas šimtojo gimtadienio minėjimas ją nustebino. Į salę susirinko globotiniai, darbuotojai, būrys sveikintojų iš rajono Savivaldybės, apskrities, „Sodros“ Gargždų skyriaus.
101-asis ruduo
Pernai spalio 6 d. Jakuose gyvenantis Pranas Petrikas buvo iškilmingai pasveikintas su šimtuoju gimtadieniu. Pasak artimųjų, ilgaamžio gyvenimas per metus nepasikeitęs. Jis gyvena kartu su našliu sūnumi Antanu, kuriam sukako 60 metų.
Senolis Pranas išeina į kiemą, pasišildo sūnaus paruoštą valgį. Beje, maistui nėra išrankus. Artimieji stebisi jo sveikata, nors sulaukus tokio amžiaus negalavimų neišvengsi. Didžiausia blogybė – nusilpusi klausa ir regėjimas. Tačiau 101-erių metų sulaukęs jakiškis žvalus ir savarankiškas. Juo rūpinasi ne tik sūnus, bet ir anūkai – Jakuose gyvenanti Rūta, uostamiestyje įsikūręs Antanas. Artimieji kalbėjo, jog nėra būtinybės prašyti socialinių paslaugų į namus.
Tradicija pagerbti šimtamečius
Praėjusiais metais „Sodra“ dėl šimtamečių, gaunančių socialinio draudimo pensijas, pagerbimo buvo pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su AB „Lietuvos dujos“. Šios bendrovės atstovai kartu su „Sodros“ darbuotojais dalyvavo iškilmingoje sveikinimo ceremonijoje. Šimtamečiams dovanojo atminimo dovanas, dažniausiai buities reikmenis – televizorių, mikrobangų krosnelę ir pan. Pernai Klaipėdos rajone taip buvo pagerbtas vienas šimtametis Pranas Petrikas.
Šiemet sutarties su bendrove nebėra, tačiau „Sodra“ tęsia tradiciją pagerbti savo klientus, sulaukusius 100 metų. „Pasveikinome 5 šimtametes – gargždiškes Pelagėją Memkienę, Oną Lygnugarienę, dreverniškę Uršulę Apulskienę, veiviržėniškę Eugeniją Padagienę, endriejaviškę Oną Žadeikienę, – pasakojo „Sodros“ Gargždų skyriaus vedėja Birutė Petrauskienė. – Sukaktuvininkams įteikėme gėlių, dovanėles. Malone apdovanota giminė, turinti šimtametį. Mums suteikta malonė pabendrauti su jais, sukaupusiais didelę patirtį, užgrūdintais sunkumų.“
Dėmesys jubiliejaus dieną
Pasak Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Dalijos Šeporaitienės, šimtamečiai – išskirtinio amžiaus grupė – sulaukti šimto metų lemta vos vienam kitam. „Žaviuosi šiais ilgaamžiais – tai gyva šimtmečio istorija. Ypač, kai jų sveikata nepašlijusi, liga nepaveikusi asmenybės“, – kalbėjo D. Šeporaitienė.
Tačiau ji akcentavo, kad nugyvenus 100 metų jokių privilegijų ar lengvatų nėra. Senjorams, sulaukusiems 75-erių, atsiranda kai kurių lengvatų – transporto, paprasčiau apgyvendinama socialinės globos namuose. Ogi šimtamečiams nieko naujo. Pasak D. Šeporaitienės, jiems išskirtinė pagarba, dėmesys jubiliejaus dieną: pasveikinti atvyksta rajono valdžios atstovai.
„Jiems gali būti skiriamos įvairios socialinės paslaugos namuose, dienos centre, o kai artimieji nebepajėgia rūpintis, siūlome apsigyventi socialinės globos namuose“, – paaiškino D. Šeporaitienė.
Šimtamečiai, su kuriais teko kalbėtis, baiminosi, kad labai pasiligoję netaptų našta artimiesiems.
„Mes labai norime padėti ilgaamžių artimiesiems – teikti socialines paslaugas namuose, bet jie atsisako. Nežinau, kodėl: ar dėl keliasdešimties litų, kuriuos tektų sumokėti, ar nenori į namus įsileisti svetimo žmogaus? Leiskite mums padėti – išlaisvinsime nuo daugelio rūpesčių“, – tikino Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Virginija LAPIENĖ
