Tema

Diena be automobilio – neįmanoma?

Kasmet didėjantis automobilių skaičius, didžiulė išmetamų dujų koncentracija, oro užterštumas grėsmingai artina prie ekologinės katastrofos. Stengdamiesi to išvengti, išsivysčiusių šalių gyventojai, ypač skandinavai, vokiečiai, olandai, jau įprato naudotis visuomeniniu transportu arba važinėti dviračiais. Rugsėjo 22-oji skelbiama Tarptautine diena be automobilio. Įdomu, ar daug gargždiškių tądien į darbą atkeliaus dviračiu?

Sužavėjo olandų dviračių kultūra

Džiugu, kad Gargžduose yra žmonių, kurie ne tik rugsėjo 22-ąją, tačiau kasdien šiltuoju metų laiku į darbą atvyksta dviračiais. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė jau antrus metus į darbą atmina dviračiu. „Neseniai teko svečiuotis Olandijoje, šioje šalyje dauguma žmonių į darbą vyksta dviračiais, nesvarbu, ar tai aukšto rango ministerijos darbuotojas, ar paprastas darbininkas. Olandai mane sužavėjo, tad nusprendžiau sekti jų pavyzdžiu“, – sakė L. Kaveckienė. Moteris teigė, jog važinėti dviračiu skatina ir noras kuo daugiau judėti, stiprinti sveikatą. „Bėgioti nemėgstu, todėl dviratis – puiki išeitis. Kelionė šia transporto priemone ne tik naudinga sveikatai, bet ir įdomi“, – pridūrė pašnekovė. Iš Juodkrantės kilusi L. Kaveckienė sakė, kad pasivažinėjimas dviračiu – nuo vaikystės mėgstama ir laisvalaikio pramoga. Pasak jos, tai padeda atsipalaiduoti, teikia malonumą. Laimos šeima mėgsta pasivažinėjimus dviračiu, labiausiai juos traukia įrengti dviračių takai nuo Karklės iki Palangos.

Į darbą – per 5 minutes

Pasivažinėjimams dviračiu taip pat neabejinga Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vyresnioji žemėtvarkininkė Danutė Kiminienė: „Dviračiai – mano silpnybė, viską apie juos žinau. Į darbą šia transporto priemone važinėju jau septynerius metus. Viskas prasidėjo nuo to, kad dukra kartu su kitais giminaičiais mano penkiasdešimtmečio proga padovanojo dviratį, kurio aš labai norėjau. Tai buvo labai brangus, modernus dviratis.“ Danutė dabar jau važinėja kitu dviračiu, kurį rinkosi tarsi automobilį: „Nusprendžiau niekur nekeliauti, taupyti pinigus ir nusipirkti gerą dviratį. Per žiniasklaidos priemones sužinojau, jog lygiai tokį pat, koks yra mano, turi net mūsų šalies Prezidentas V. Adamkus.“ Anot D. Kiminienės, į darbą dviračiu ji atvyksta per 5 min., o pėsčiomis – per 15-18 min. Ji tikino, kad kelionė dviračiu labai naudinga sveikatai: „Kai į darbą keliauju pėsčiomis, jaučiuosi aptingusi, apsunkusi, o jei važiuoju dviračiu, esu guvi, žvali. Dabar mano sveikata – puiki. Neatsimenu, kada sirgau.“

Nėra tinkamų sąlygų

Abi pašnekovės džiaugėsi kelionės dviračiu teikiamais malonumais, tačiau apgailestavo, kad kol kas Gargžduose dviratininkams nėra sudaryta tinkamų sąlygų: trūksta dviračių takelių, vietų, kurios būtų pritaikytos laikyti dviračius. Dėl šių priežasčių kelionė į darbą dviračiu būna gana pavojinga. „Vairuotojai nepaiso dviratininkų, nesuvokia, kad jie lygiai tokie pat eismo dalyviai kaip ir jie“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja, kuriai kelyje į darbą jau teko patirti ne vieną ekstremalią situaciją. Vyresnioji žemėtvarkininkė pridūrė, kad situacija sudėtinga ypač dabar, kai rekonstruojama pagrindinė Klaipėdos gatvė: „Suaktyvėjo eismas Žemaitės gatve, todėl laviruoti dviračiu išties sunku.“

Moterys akcentavo, kad prie įstaigų, parduotuvių trūksta dviračiams laikyti pritaikytų vietų. „Turiu vieną dviratį, kuriuo vykstu į darbą, kitą – laisvalaikiui. Į darbą keliauju prastesniu dviračiu, kad, jei pavogs, būtų mažesni nuostoliai“, – sakė L. Kaveckienė. Panaši nuomonė buvo ir D. Kiminienės: „Pas mus didelė tikimybė, kad dviratis gali būti pavogtas. Apmaudu, kai atvažiavus į prekybos centrą, nėra kur palikti dviračio. Manau, taip neturėtų būti.“

Be automobilio kaip be rankų

Kol kas tik nedaugeliui lietuvių kelionė dviračiu į darbą atrodo patraukli. Iki šiol mūsų šalies, taip pat ir Gargždų gyventojai niekaip negali suprasti, kaip vokiečiai, olandai bei skandinavai patogų automobilį gali išmainyti į dviratį. „Pagrindinė priežastis, kodėl kelionė į darbą dviračiu man nepriimtina, – tai nepatogu. Visų pirma nėra dviračių takų, todėl nesaugu, o antra, tam reikia specialios aprangos. Juk važiuojant sušyli, todėl po to derėtų nusiprausti…“ – sakė Inga Vasiliauskienė (vardas, pavardė pakeisti – aut. pastaba). Daugelis kalbintųjų pabrėžė, kad į darbą keliauti dviračiu tiesiog nėra įpratę, Lietuvoje nėra dviračių kultūros. Be to, Lietuvos oro sąlygos tam nėra palankios. Pasak pašnekovių, Lietuvoje tai lyja, tai sninga, todėl į gatvę išvažiuoti dviračiu pasitaiko tik reta proga. Dėl visų šių priežasčių, kad ir kaip būtų gaila, tikriausiai tik nedidelė dalis iš mūsų rugsėjo 22-ąją išsivers be patogaus automobilio ir į darbą atkeliaus pėsčiomis ar dviračiu.

Kaip išsirinkti dviratį?

Seulo olimpinis čempionas, dviratininkas Gintautas Umaras internete pateikia keletą patarimų, kurių prireiks kiekvienam renkantis dviratį. Anot jo, svarbiausia, kad dviratis atitiktų jūsų ūgį bei svorį. Turi būti patogu ant jo sėdėti bei minti pedalus. Neskubėkite pirkti dviračio. Jį reikia pirmiausia „matuotis“. „Apžerkite jį ir stovėkite abiem kojomis (visa pėda) ant žemės. Tarp viršutinio rėmo ir jūsų šakumo turi likti 3-5 centimetrų tarpas (nesvarbu, jūs vyras ar moteris). Šis tarpas apsaugos jus nuo sužeidimų, jei teks staiga siekti kojomis žemę“, – pasakoja G. Umaras. Dviračio balnelis turi būti tokiame aukštyje, kad atsisėdęs ant jo ištiestos kojos kulnimi vos pasiektumėte žemiausioje padėtyje esantį pedalą. Minti pedalus dera tik priekine pėdos dalimi. O svarbiausia dviratis turi gerai riedėti. Tai lemia dviračio svoris, rėmo standumas ir elastingumas, detalių kokybė, žmogaus sėdėjimo maniera ir t.t.

Šiuo metu dviračių kainos yra labai įvairios. Kainą paprastai lemia įvairių komponentų ir papildomų priedų kokybė. Paprastą, universalų dviratį galima įsigyti nuo 1000 iki 1500 litų. Tačiau geresnės kokybės, patikimas kalnų dviratis jums gali atsieiti net iki 15 000 litų. Žinoma, dviratį Lietuvoje galima nusipirkti ir už 600 litų ar net pigiau. Tačiau tokios kainos dažniausiai yra kinų gamybos dviračių, kurių kokybė prasta. Dviratininkai šiuos dviračius sarkastiškai vadina dviračių maketais.

Agnė SURPLYTĖ