Tema
Kaimynas kaimynui – draugas ar priešas?
Vieni iš mūsų kaimynus traktuoja kaip pačius artimiausius žmones, su kuriais išgyvenami visi džiaugsmai ir rūpesčiai. Kita vertus, individualizmo laikais vis daugėja tokių žmonių, kuriems kaimynai – amžinas galvos skausmas. Kaimynas kaimynu vis dažniau skundžiasi dėl trukšmo, netinkamos gyvūnų priežiūros, buitinių atliekų tvarkymo… Bandėme išsiaiškinti, dėl ko dažniausiai nesutaria Klaipėdos rajone gyvenantys kaimynai, o gal problemų apskritai nekyla?
Opiausia problema – triukšmas
Šiuo metu Klaipėdos rajono gyventojai dėl įvairiausių skundų pirmiausia turėtų kreiptis į savo seniūniją. Vėliau, atsižvelgiant į skundo pobūdį, jį tiria atitinkamos instancijos. Sudėtingi skundai patenka į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus inspektorės Ramintos Petkutės rankas. Viena iš jos funkcijų – Klaipėdos rajono sanitarinės higienos priežiūra.
Pasak R. Petkutės, vasarą opiausia kaimynus kamuojanti problema – triukšmas. “Dažniausiai gyventojai skundžiasi dėl iš kaimo turizmo sodybų sklindančių dainų, apgirtusių balsų. Problema ta, kad kaimo turizmo sodybos, pirtys naudojamos ne pagal paskirtį. Tai turėtų būti poilsio, o ne pasilinksminimo vieta”, – kalbėjo pašnekovė. Paklausta, kokie yra dažniausi gargždiškių skundai dėl triukšmo, atsakė: “Mieste gyvenantys žmonės ne retai skundžiasi dėl iš kavinių sklindančio šurmulio.” Gavus skundą, yra sudaroma darbo grupė, kuri įpareigoja ištirti esamą situaciją. “Ypač svarbu patikrinti, ar tam tikra veikla užsiimantis asmuo turi higienos pasą, visus reikalingus leidimus bei ar patalpos atitinka reikalavimus, ar yra pasirūpinta garso izoliacija”, – sakė ji. Pagal 2006 m. gruodžio 28 d. Savivaldybės tarybos priimtas triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisykles (jos pateiktos internetiniame puslapyje www.klaipedos-r.lt) viešosiose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose triukšmo šaltiniai gali būti naudojami nuo 9 val. iki 22 val., penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 9 val. iki 23 val. Taisyklėse akcentuojama, kad nuo 22 val. iki 7 val. draudžiama naudoti triukšmo šaltinius lauko kavinėse, jei tai sukelia dirginimą; kaimo turizmo sodybų, įvairių patalpų, skirtų nuomai, pirčių savininkai patalpose ir lauke šalia tų patalpų privalo užtikrinti triukšmo prevencijos priemones.
Įspėjimo užtenka
Dėl naktimis keliamo triukšmo žmonės dažniausiai kreipiasi į Klaipėdos rajono policijos komisariato darbuotojus. Viešosios policijos operatyvaus valdymo postinė Dovilė Blažiūnaitė patvirtino, kad vasarą skundų dėl triukšmo pagausėjo: “Dažnai kyla problemų dėl šeimynynių konfliktų, iš butų sklindančių riksmų ar muzikos.” Pasak jos, policijos pareigūnai iš pradžių įspėja triukšmadarius. Dažniausiai įspėjimo užtenka, gyventojai klauso policijos pareigūnų. Tačiau nubausti pažeidėjus nėra paprasta. Kartais triukšmadariai per tą laiką, kol atvažiuoja policija, muziką pritildo.
Kalbėdama apie triukšmo problemą, R. Petkutė pabrėžė, kad pagal priimtas taisykles viešosiose vietose draudžiama naudoti ir pirotechnikos priemones, išskyrus švenčių dienas bei renginius, kurių metu pirotechninės priemonės naudojamos turint nustatyta tvarka išduotą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą. “Įvairias pirotechnikos priemones draudžiama naudoti ne tik dėl triukšmo, bet ir dėl jų keliamo pavojaus. Vasarą pirotechnikos priemonės – dažna gaisrų priežastis”, – pasakojo pašnekovė.
Peripetijos dėl gyvūnų
Kita kaimyninių konfliktų priežastis – gyvūnai. Žmonės, auginantys gyvūnus, nežino elementarių gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklių (jos pateiktos internetiniame puslapyje www.klaipedos-r.lt). “Pavyzdžiui, daugiabučio namo buto savininkas ar nuomininkas savo bute turi teisę auginti šunį ir katę, arba du šunis, arba dvi kates, tik turėdamas raštišką savo ir gretimoje laiptinėje gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Bute leidžiama auginti šuniukų ar kačiukų vadas iki keturių mėnesių amžiaus”, – prisiminė R. Petkutė. Gyvūno savininkas privalo turėti gyvūno (šuns, katės, šeško) registravimo pažymėjimą ir jo pasą.
Gyvūnai neturi kelti grėsmės kitiems. Viešosiose vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais, antsnukiais ir registracijos žetonais, pritvirtintais prie antkaklių. Jei yra žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 metro.
Tačiau ne visi paiso taisyklių. “Mūsų daugiabutyje yra net keletas kaimynų, kurie augina šunis. Tačiau nė vienas iš jų manęs neklausė, ar su tuo sutinku. Pro kai kuriuos šunis kaskart tenka eiti su baime ir tenkintis šeimininkų tikinimais, jog šuo draugiškas, tikrai neįkąs”, – pasakojo ponia Ingrida (vardas pakeistas).
R. Petkutė sakė, kad skundų dėl netinkamos gyvūnų priežūros nėra daug, tačiau tikriausiai dėl to, kad žmonės nežino, kokios yra gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklės.
Savavališkos statybos
Kita aktuali problema, kaskart pakišanti koją geriems kaimyniniams santykiams – savavališkos statybos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urnanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė pabrėžė, kad pagal įstatymus statomi statiniai negali pažeisti trečių šalių (kaimynų) interesų. Anot jos, ūkinis priklausinys gali būti statomas ne arčiau nei 1 metras iki kaimyno teritorijos. “Tačiau atstumas priklauso nuo daug aplinkybių. Pavyzdžiui, reikia atsižvelgti, kaip statinys bus orientuotas pasaulio šalių atžvilgiu. Svarbiausia, kad nebūtų pažeista kaimyno sklypo insoliacija (nekristų šešėlis ant jo teritorijos)”, – pasakojo V. Vytienė. Ji informavo, kad medžiai taip pat turi būti sodinami pagal nustatytą tvarką. Krūmai, vaiskrūmiai gali būti sodinami 1 metro atstumu iki kaimyno teritorijos. O, pavyzdžiui, vyšnaitės – 1,5 metro atstumu, obelys – 3 metrų.
Planuojamo statyti statinio statybos, jei jos prieštarauja statybos techniniuose reglamentuose nustatytiems atstumams, turi būti raštu suderintos su kaimynais. “Tik turėdami raštišką kaimyno sutikimą, neturėsite problemų. Kitu atveju kaimynai gali jus skųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Vyriausybės įgaliotai institucijai. Jei išaiškės, jog jūsų pastatas nelegalus, remiantis šiandien galiojančiais teisės aktais jis turės būti nugriautas”, – kalbėjo V. Vytienė. Pašnekovė akcentavo, kad daugiausia nelegalių statybų vyksta soduose. Būtent sodų bendrijose dažniausiai egzistuoja ir kita opi problema – nelegalūs sąvartynai. Pasak R. Petkutės, ten daugelis žmonių neturi konteinerių, todėl šiukšles meta, kur papuola. Šią problemą turi spręsti pačios sodų bendrijos, jų pirmininkai.
Skuba skųstis, bet ne padėti
Gyventojų skundus nagrinėjanti R. Petkutė sakė, kad keisčiausia tai, jog kaimynai nėra linkę draugiškai susitarti ir taikiai spręsti problemų. “Dažnai kaimynai tarpusavyje net nesišneka. Kai iškyla problema, iškart kreipiasi į kažkokią instanciją”, – sakė pašnekovė. Ji užsiminė, jog kaimynai skųsdami vienas kitą ne retai sprendžia ir tarpusavio santykius. Todėl yra buvę atvejų, kai skundai nepasitvirtino.
Kaimynams kartais trūksta elementaraus draugiškumo, supratimo. “Pavyzdžiui, gavome skundą, kad šalia gyvenantis asmuo labai netvarkingas, apsileidęs… Vėliau išaiškėjo, jog tam žmogui tiesiog reikia pagalbos – globos. Gyventojai skuba skųstis, tačiau neskuba vienas kitam padėti”, – kalbėjo R. Petkutė.
Internete atliktos apklausos rezultatai parodė, kad vis mažiau žmonių plėtoja kaimyninius santykius. Interneto vartotojų buvo klausiama, ar bendraujate su savo kaimynais. Išaiškėjo, jog su kaimynais kasdien bendrauja 32 proc. apklaustųjų, retkarčiais – 34 proc. Su kaimynais tik pasisveikina 29 proc., kaimynų nepažįsta arba su jais konfliktuoja po 3 proc. apklaustųjų.
Agnė SURPLYTĖ
