Tema

“Tuščias lizdas“: didesnės galimybės ar beprasmybė?

Užauginusi vaikus šeima simboliškai vadinama „tuščiu lizdu“. Tai etapas, kurio metu suaugę vaikai išvyksta iš tėvų namų ir pradeda savarankišką gyvenimą. Tokiu metu keičiasi ne tik santykis su atžalomis, bet ir ankstesnis tėvų gyvenimo būdas, jų tarpusavio ryšiai. Vieniems „tuščias lizdas“ asocijuojasi su didesne laisve ir didesnėmis galimybėmis, kitiems – su beprasmybe. „Bangos“ korespondentė domėjosi, kaip „tuščio lizdo“ stadiją išgyvena gargždiškių šeimos.

Išliko artimas ryšys

35 metus santuokoje gyvenantys gargždiškiai Janina ir Stanislovas Kerpės turi tris vaikus. Tačiau nė vienas iš jų kartu nebegyvena. 31 metų sūnus Mindaugas ir 29 metų dukra Sonata sukūrę šeimas įsikūrė Airijoje Dundalk mieste, o jauniausioji 22 metų dukra Silvija studijuoja Kaune. Ji į jaukius namus grįžta tik savaitgaliais. „Pirmasis į Airiją išvyko sūnus, labai dėl to jaudinausi. Su Mindaugu galėdavome kalbėtis apie viską. Iki šiol pamenu ilgus pokalbius prie arbatos puodelio“, – pasakojo J. Kerpienė. Moteris džiaugiasi, kad ryšys su sūnumi, jam išvykus į Airiją, nenutrūko. Mindaugas nuolat skambina mamai, tėčiui, seseriai. Anot pašnekovės, sūnų labai traukia gimtasis kraštas, čia likę draugai. Artimiausiu metu Mindaugas ketina grįžti į Lietuvą. Santykiai su į Airiją išvykusia dukra Sonata taip pat nėra šalti: „Nuolat bendraujame telefonu. Su dukra mus labai suartino čia likęs jos sūnus Arnas. Berniukui nepatiko gyvenimas Airijoje, todėl jis gyvena kartu su mumis.“

Viliojo likti namuose

Jaunėlė Silvija tėvų namuose svečiuojasi dažnai. Tačiau J. Kerpienė prisipažino, jog labai bijojo tos akimirkos, kai Silvija paliks namus. „Tai buvo planuotas, lauktas vaikas. Ją lepinome ne tik mes su vyru, bet ir brolis, sesuo. Silvijai skyrėme labai daug dėmesio“, – prisiminė moteris. Pašnekovė sakė, jog net skatino dukrą studijuoti uostamiestyje, kad tik dažniau ją matytų. „Bangos“ korespondentės pakalbinta Silvija prisipažino jautusi tėvų spaudimą: „Puikiai supratau, jog didžiausias tėvų troškimas, kad likčiau čia. Jie net mašiną man pažadėjo nupirkti, jei studijuosiu Klaipėdoje. Tačiau instinktyviai tam priešinausi, labai norėjau studijuoti Vilniuje.“ Ilgai dvejojusi dukra pasirinko studijas Kaune. J. Kerpienė sakė, kad dabar prie to priprato, kiekvieną dieną su Silvija bendrauja telefonu. Anot moters, vaikams išvykus iš namų, įsivyravo tuštuma, kurią vėliau užpildė gimęs anūkėlis Arnas. „Tai kaip ketvirtas mūsų vaikas. Labai juo džiaugiamės“, – kalbėjo moteris. Paklausta, kaip pasikeitė jų santykiai su vyru, kai išvyko vaikai, ji atsakė: „Dabar turime daugiau laiko pabūti dviese. Mėgstame lankytis koncertuose, keliauti. Jau keletą kartų aplankėme vaikus, gyvenančius Airijoje.“ Visgi moteris prisipažino svajojanti, kad kada nors Mindaugas, Sonata ir Silvija gyvens kur nors netoli, o sekmadieniais visi sugužės į tėvų namus.

Sunkiausia – pirmą mėnesį

Ką reiškia „tuščias lizdas“, žino ir gargždiškių Liudmilos bei Dmitrij Novik šeima. Sutuoktiniai vienturtį sūnų Alesį pernai išleido studijuoti į sostinę. „Sunkiausia buvo pirmąjį mėnesį, labai trūko sūnaus namuose. Dabar apsipratome, viskas gerai“, – sakė L. Novik. Moteris džiaugiasi, kad Alesis Vilniuje apsigyveno jų nuosavame bute, todėl ji, kada tik užsimano, gali jį aplankyti. Dažnai būna taip, kad vieną savaitę ji praleidžia sostinėje, kitą – Gargžduose. Be to, Alesis taip pat dažnai grįžta į gimtąjį miestą. Todėl santykiai su sūnumi kokie buvo, tokie ir liko. „Mus sieja artimas ryšys. Nuolat bendraujame, sūnus papasakoja apie savo džiaugsmus ir rūpesčius“, – kalbėjo pašnekovė.

L. Novik, paklausta, ar dažnai Alesiui perša savo nuomonę, atsakė: „Svarbiausius sprendimus priima jis pats. Pavyzdžiui, Alesis, būdamas abiturientas, nusprendė, kad nori studijuoti tik informatiką arba fiziką ir, nors su vyru siūlėme į sąrašą įtraukti ir kitas specialybes, jis atsisakė.“ Dabar Alesis Vilniaus universiteto informatikos specialybės pirmo kurso studentas. Šiuo metu jis gauna padidintą stipendiją, nes praėjusią sesiją už visus egzaminus gavo 10. Alesiui mokslams netrukdo ir draugystė su mergina.

Pašnekovė pripažino, kad, išvykus sūnui studijuoti, jų su vyru gyvenimas šiek tiek pasikeitė. Atsirado daugiau laiko, kurį gali skirti vienas kitam: „Dažniausiai važiuojame prie jūros, kartais į Palangą. Mėgstame pajūriu vaikščioti ir tada, kai grįžta sūnus.“

Prieštaringos emocijos

Abiem tyrinėtais atvejais, gargždiškių šeimas išvykus vaikams, apima dvejopos emocijos. Viena vertus, namuose nuolat kažko trūksta, vyrauja tuštuma, kita vertus, atsiranda daug laiko, galimybė sutuoktiniams daugiau dėmesio skirti vienas kitam. Ilgą laiką sociologinėje literatūroje vartojamas „tuščio lizdo“ terminas apibūdina įsivaizdavimą, jog vaikams suaugus ir palikus namus motinų egzistencija – tarsi beprasmė. Tačiau prielaida, kad ką tik subrendę žmonės, panašiai kaip suaugę paukščiukai, visiems laikams palieka tėvų namus, mūsų visuomenėje dažniausiai nepasiteisina. Darniose šeimose tėvų ir vaikų ryšys išlieka artimas, jie nuolat vieni kitus lanko, dažnai bendrauja telefonu.

Daugiau neigiamų emocijų, iškeliavus vaikams, išgyvena tos motinos, kurios visą savo gyvenimą sieja su vieninteliu motinos vaidmeniu. Jei motinystė buvo pagrindinis moters gyvenimo tikslas ir ji mažai turi kitokios veiklos, vaiko išvykimas gali prilygti tragedijai.

Visgi neseniai internetiniame portale www.sociumas.lt teko skaityti, kad šiais laikais ryškėja ir nauja tendencija. Vis labiau plintant vėlyvoms santuokoms, kartais įtikinti vaikus palikti tėvų namus tampa didesne problema, nei ta, kad jie namus palieka.

Agnė SURPLYTĖ