Tema
Rami aplinka vilioja labiau nei didmiesčio šurmulys
Pastaruoju metu pastebima tendencija palikti didmiesčių šurmulį ir įsikurti ramesnėse vietose. Klaipėdos rajone taip pat kuriasi vis daugiau ramybės ir jaukios aplinkos ištroškusių žmonių.
Pokyčių iniciatorė – žmona
Prieš trejus metus su šeima Kvietinių kaime įsikūręs Seimo narys Vytautas Grubliauskas tik pradėjus pokalbį akcentavo, kad, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, jis jaučiasi esąs tikras klaipėdiškis: „Uostamiestyje gimiau, augau, baigiau mokslus, kaip sakoma „išėjau į žmones“. Tuo didžiuojuosi ir visada sakau, kad buvau ir visą gyvenimą liksiu tikras klaipėdiškis. Visi mano darbai, veikla daugiau ar mažiau susiję su Klaipėda.“ Pokyčiai pašnekovo gyvenime prasidėjo prieš penketą metų, kai jis sutiko savo mylimą žmoną Ingą. Persikėlimas iš uostamiesčio į Kvietinių kaimą taip pat labiau vyko žmonos iniciatyva. „Pažintis su Inga ne tik lėmė kardinalius pasikeitimus mano gyvenime, bet ir turėjo lemiamos įtakos pasirenkant gyvenamąją vietą“, – sakė vyras. V. Grubliauskas pasakojo, kad naujai besikurianti jų šeima sunkiai išsiteko standartinės statybos daugiaaukščio namo bute, tad teko galvoti apie naują būstą. Pašnekovas tikino, kad sumanymas įsigyti namą Klaipėdos rajone šimtu procentu buvo jo žmonos idėja: „Tiesą sakant, tikrai ne iškart pritariau, tuo labiau, kad teko užsinerti ir banko kreditų naštą, ko iki tol nebuvo tekę patirti.“ Vytautas sakė, kad gyvenimas rajone buvo naujas iššūkis: „Niekada nebuvau to patyręs, aš juk visada buvau miesto grindinio vaikas. Tačiau Inga, vaikystę praleidusi nedidelėje gyvenvietėje Joniškio rajone, žinojo tikrąją gyvenimo tokiomis sąlygomis vertę ir puikiai įsivaizdavo, kaip viskas turėtų būti.“
Paklaustas, kodėl įsikūrė būtent Kvietiniuose, V. Grubliauskas sakė: „Tai tiesiog likimo vingis. Iš pradžių Inga buvo nusižiūrėjusi namelį Gribžiniuose, jau buvome sutarę jį pirkti, net rankpinigius įdavę, tačiau žmonės paskutinę akimirką persigalvojo. Tačiau jie užsiminė apie galimybę įsigyti namą Kvietiniuose. Po to viskas vyko žaibiškai, Inga surado tą namą, susitarė su šeimininkais, ir nusprendėme jį pirkti.“ Džiazo grupėje grojantis Seimo narys tuo metu buvo koncertinėje kelionėje, tad sudaryti sandorį dėl namo pirkimo žmonai pavedė jo pats net nematęs. „Tiesiog labai pasitikėjau Ingos skoniu ir kompetencija“, – šypsojosi pašnekovas.
Adaptuotis nebuvo lengva
Trejus metus Kvietiniuose gyvenantis parlamentaras sakė, kad adaptuotis prie pakitusių gyvenimo sąlygų buvo nelengva: „Pavyzdžiui, turėdamas reikalų į Klaipėdą išvažiuoji visai dienai ir namo pietums ar ką pamiršęs pasiimti nebeprilakstysi. Tačiau tai išmokė racionaliau susidėlioti savo darbus.“ Pašnekovas pripažino, kad ypač sudėtinga buvo tomis dienomis, kai Klaipėdoje vykdavo jo organizuojamas džiazo festivalis. Jis sakė, kad iš pradžių su žmona Inga net apsigyvendavo viešbutyje kartu su kitais festivalio artistais. Teko priprasti ir prie tokių nepatogumų kaip kartais netikėtai dingstanti elektra. Vytautas pasakojo, kad gyvenimas atokiau nuo miesto išmokė ilgesniam laikui apsirūpinti reikiamais maisto produktais ar kitomis prekėmis. „Viską perkame didesniais kiekiais, o tai net naudinga, nes vieną kitą litą sutaupai. Vis dėlto būna, kad kartais namie pritrūksti kokios smulkmenos, bet tai ne bėda, juk Kvietiniuose yra net dvi parduotuvės, o ir Gargždai visai šalia“, – teigė vyras. Seimo narys įsitikinęs, kad šiais laikais atstumas jau matuojamas ne vien kilometrais, bet ir laiku, kurį sugaišti nuvykdamas į reikiamą vietą. Jis tikino, kad iš Kvietinių Klaipėdos centrą pasiekia greičiau, nei, pavyzdžiui, važiuodamas iš Jūrininkų prospekto į kitą uostamiesčio galą.
Vis dėlto Seimo narys džiaugėsi pajutęs ir daugybę gyvenimo kaime privalumų. „Tokio vietinių žmonių, o ypač kaimynų Vindzigelskių paprastumo ir nuoširdumo nė su žiburiu nerasi jokiame didmiestyje“, – draugiškais santykiais džiaugėsi pašnekovas.
Pasigenda kultūrinių renginių
Vytautas Grubliauskas taip pat džiaugėsi pradinio išsilavinimo kokybe Kvietiniuose. Anot jo, ji net geresnė nei uostamiestyje. „Didžiausias privalumas, kad kaimo mokykloje labai nedidelės mokinių grupės, todėl mokytojas kiekvienam gali skirti daug daugiau dėmesio. Be to, čia dirbantys pedagogai turi žymiai daugiau „kaimiškojo“ nuoširdumo gerąja prasme.“
Kalbėdamas apie gyvenimo rajone trūkumus V. Grubliauskas tikino labai pasigendantis kultūrinių renginių: „Šiuo požiūriu situacija rajone, švelniai tariant, yra nyki. Sakoma, kad nėra poreikio, tačiau kaip jis gali būti, jei nėra pasiūlos arba pasirinkimas Gargžduose yra minimalus. Manau, čia tikrai reikalingi kardinalūs sprendimai ir radikalūs pokyčiai.“ Pats pašnekovas sakė didelės bėdos dėl to nejaučiantis, nes bet kada papramogauti gali nuvykti į gimtąją Klaipėdą.
Keisti vietos neketina
Parlamentaras pripažino, kad yra vienas iš tų nedaugelio Seimo narių, kurie laiko kelionėje iš Vilniaus į namus praleidžia daugiausia. Paklaustas, ar žmonai Ingai nebūna baisu vienai pasilikti name, jis dar kartą akcentavo, kad labai padeda šalia gyvenantys kaimynai. „Jie lyg geri giminės – patars, padės, pasaugos, jei kada to reikia. Maloniausia, kad tai jie padaro net ir neprašomi. Ar įsivaizduojate tokią situaciją didmiestyje?“ – retoriškai klausė pašnekovas. Jis pripažino, kad rūpinimasis nuosavu namu, aplinka jam gana nauja patirtis, tačiau džiaugėsi, kad šie rūpesčiai ir darbai daug labiau pažįstami jo žmonai. Vis dėlto Seimo narys sakė, kad turėdamas laisvo laiko su malonumu prisideda prie namo priežiūros ar ūkio darbų. Anot jo, tai puiki proga atitrūkti nuo darbo rūpesčių.
Paklaustas, ar Kvietiniuose žada likti ilgam, Vytautas sakė: „Bent jau artimiausioje ateityje planų keisti gyvenamąją vietą tikrai neturiu. Esu pakankamai sėslus ir nesiblaškantis žmogus. Juo labiau, kad gyventi Kvietiniuose, o dirbti Vilniuje ir Klaipėdoje šiais laikais visiškai įmanoma ir realu.“
Mėgaujasi gamtos malonumais
Europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo padėjėjas Aidas Feliksas Palubinskas, praėjusį sekmadienį savivaldybių tarybų rinkimuose išrinktas į rajono Tarybą, Šernų kaime gyvena jau beveik dešimt metų. Jis pasakojo, kad dar gyvendamas Klaipėdoje vis pagalvodavo apie kraustymąsi gyventi kur nors už miesto. „Tada jau draugavau su žmona Jūrate, tad natūraliai galvojau apie šeimyninį gyvenimą, svarsčiau, kur geriau būtų įsikurti. Pasirinkau Klaipėdos rajoną. Šiam sumanymui pritarė ir Jūratė“, – pasakojo pašnekovas. Aidas tikino, kad gyvendamas užmiestyje patiria visus gamtos teikiamus malonumus: „Čia švaresnis oras, vanduo, aplink tvyro ramybė. Tai leidžia pabėgti nuo greito miesto ritmo, labiau atsipalaiduoti.“ Pašnekovas jaučiantis didelį džiaugsmą, kai vaikščiodamas rudenį aplink namus randa vieną kitą baravyką, girdi paukščių čiulbėjimą ir visa esybe jaučia, kad viskas aplink gyva: „Pavasarį jaučiame ne savaitėmis, o dienomis ir valandomis. Matome, kaip greitai auga gėlės, sprogsta pumpurai. Vasara visada būna per trumpa, bet nuostabi. Net žiemą, kai nuolat skauda nugarą nuo malkų ruošos ir katilo „maitinimo“, jaučiu džiaugsmą, kad namai jaukūs ir šilti.“
Kaip didžiausią gyvenimo Šernuose trūkumą A. Palubinskas įvardijo kartais šalia į gamtą pailsėti atvažiuojančius turistus. „Jie negerbia gamtos, šiukšles mėto, kur papuola, drumsčia ramybę garsiai leisdami muziką. Man tikrai nesuprantama, kodėl kai kurie žmonės į gamtą važiuoja tarsi į sąvartyną“, – piktinosi pašnekovas.
Pasirinko savą namą ir kiemą
Veiviržėnuose su vyru Mindaugu trejus metus gyvenanti Ligita Deringė pasakojo, kad bendrą gyvenimą jie pradėjo Klaipėdoje: „Gyvenome uostamiestyje, lyg ir žadėjome ten likti, ieškojome naujo buto ir netikėtai po ranka pasitaikė skelbimas apie parduodamą namą Veiviržėnuose. Pagalvojome, kad galimybė gyventi name yra nesulyginama su gyvenimu bute ir nusprendėme geriau rinktis savą namą ir kiemą rajone.“ Iš Veiviržėnų kilusi moteris teigė, kad gyvenimas rajone nei jos, nei vyro negąsdino. Pašnekovė sakė, kad jau spėjo pajusti kaimo vietovėje pliusus ir trūkumus: „Pliusai tokie, kad Veiviržėnuose yra gera gimnazija, vaikų darželis, geras susisiekimas su Klaipėda ir, be abejo, ramybė. Juk taip malonu po darbo dienos pabėgti nuo miesto triukšmo. Vyras džiaugiasi, kad grįžus namo nebereikia galvoti, ar bus vietos pastatyti mašinai.“ Vis dėlto moteris pripažino, kad tenka susidurti ir su tam tikrais nepatogumais kaip, pavyzdžiui, netikėtai dingstanti elektra ar vanduo, žiemą nebarstomais keliais. „Jei ne tai, viskas būtų nuostabu“, – tikino Ligita ir tuoj pridūrė, kad vis dėlto gyvenimas rajone jiems didelių nepatogumų nesudaro: „Abu vairuojame, tad prireikus miestą galime pasiekti per pusvalandį. Keletą metų gyvenome Klaipėdos senamiestyje ir jokių didelių privalumų nepajutome, tik kankino triukšmas ir nešvarus oras.“
Milda JUDELYTĖ
