Tema
Apsukrieji lobsta iš naivių vargšų
Kretingalėje žemės sklypą valdžiusi socialinės rizikos šeimų įskaitoje įrašyta dviejų nepilnamečių vaikų motina šį rudenį jį paskubomis pusvelčiui perleido miestelio verslininkui, savo atžalas palikusi be materialinio pagrindo. Valstybei tenka našta juos išlaikyti. Pasinaudojančiųjų dėl asocialaus gyvenimo būdo vargstančiais žmonėmis Kretingalės seniūnijoje yra daugiau. Tačiau įstatymiškai tik gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu, kurio perleidimui esant nepilnamečiams vaikams reikalingas kito sutuoktinio ar teismo leidimas. Šiuo atveju žemės sklypas nepripažįstamas šeimos turtu, todėl ribotos galimybės ginti vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, interesus.
Už motiną – socialinė darbuotoja
Dviem savo nepilnamečiais vaikais nesirūpinanti Vilma Pranckevičiūtė į socialinės rizikos šeimų įskaitą įrašyta senokai. Prieš porą metų ji Kretingalėje paliko buvusį sugyventinį, sūnų ir dukrą dideliame skurde ir apsigyveno pas kitą vyrą Bajorų kaime, gretimame rajone. Vaikai nepanoro gyventi su nauju motinos sugyventiniu. Taigi septyniolikmetis sūnus gyvena jos bute su savo tėvu, turinčiu sveikatos sutrikimų, o penkiolikmetė duktė – su teta, motinos seserimi, nevengiančia stikliuko. Šie būstai yra tame pačiame keturbutyje.
Porą metų V. Pranckevičiūtės vaikais rūpinasi Paramos šeimai centro socialinė darbuotoja Marina Kazlauskienė. „Aš kasdien lankau juos – rūpinuosi, kad eitų į mokyklą, laiku sugrįžtų. Lankausi tėvų susirinkimuose mokykloje, nes motina nereaguoja į kvietimą atvykti. Dažnai ji neatsiliepia į mano skambutį“, – pasakojo socialinė darbuotoja.
Anksčiau vaikams skirtų socialinių pašalpų V. Pranckevičiūtė į rankas negaudavusi: už šiuos pinigus drabužių, maisto pirkdavusi M. Kazlauskienė.
Tačiau jau kelis mėnesius ji nebedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje, tad pašalpos nebeskiriamos. „Pusę metų nepriverčiu Vilmos užsiregistruoti, – guodėsi pašnekovė. – Su seniūnijos socialine darbuotoja Maryte Petrauskiene pasirūpinome, kad jos vaikai mokykloje gautų nemokamą maitinimą – pusryčius ir pietus. Jiems buvo nupirkti ir mokykliniai reikmenys iš biudžeto lėšų“.
Pasitikėjo pirkliu ir jo advokatu
Bet V. Pranckevičiūtė dar prieš mėnesį turėjo nemažą turtą – 2,10 ha žemės Kretingalės miestelyje, Stančių ir Pipirų kaimuose. Tiesa, jos nebuvo išsipirkusi iš valstybės, bet tai padaryti nebuvo vėlu. Ir niekas netrukdė žemę parduoti.
Žinovų teigimu, šios žemės reali rinkos vertė – daugiau nei 100 tūkst. litų. Ir tai būtų užtikrinę jos vaikų ateitį. Tačiau spalio pabaigoje Kretingalės seniūnijos socialinė darbuotoja M. Petrauskienė sužinojo, kad V. Pranckevičiūtė žemę parduodanti neva už 800 litų miestelio verslininkui Valdui. Apie tai pranešė rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Kretingalės bendruomenės narė Ramutė Gudaitienė „Bangos“ korespondentei papasakojo, kad spalio pabaigoje V. Pranckevičiūtė ją buvo įgaliojusi tvarkyti žemės išpirkimo iš valstybės reikalus ir jai buvo davusi savo pasą bei kai kuriuos dokumentus. Tačiau sužinojusi, kad moteris netikėtai nuomonę pakeitusi – pas tą pačią notarę įgaliojimą patvirtinusi ir Valdui, migracijos poskyryje išsiėmusi asmens tapatybės kortelę. R. Gudaitienės manymu, verslininkas privertęs V. Pranckevičiūtę jam parduoti žemę. „Vilma man parašė bijanti Valdui pranešti, kad jam neparduosianti“, – pasakojo kretingališkė. Ji įsitikinusi, kad verslininkas iš girtaujančios, vaikais nesirūpinančios moters stengiasi pigiai išplėšti žemės sklypą ir ji, pasidavusi šio įtakai, prarado krūvą pinigų“.
Su vaikais nesitarė
Dėl nepilnamečių vaikų intereso gynimo buvo skubiai kreiptasi į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrą, kurioje dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, prokurorui, įvyko pokalbis su žemės sklypo pardavėja V. Pranckevičiūte. Ji atvyko su pirklio Vaido pasamdytu advokatu, atriedėjusiu net iš Kauno. Jis privalėjo Vilmai išaiškinti žemės pirkimo-pardavimo klausimus, kad deramai parduotų žemę ir būtų apgintos vaikų teisės.
V. Pranckevičiūtė prisipažino, jog pusę metų neremia savo atžalų, nes nedirba, o kai dirbo, duodavusi po 100 litų maistui. Ji taip pat neslėpė, jog gyvendama su sugyventiniu Bajorų kaime su dukra susitinkanti 2-3 kartus per mėnesį, kai ši atvažiuojanti, o su sūnumi bendraujanti telefonu.
Pokalbio prokuratūroje metu V. Pranckevičiūtė pareiškė, jog advokatu ir Vaidu pasitikinti, todėl jai nereikia nei Vaiko teisių apsaugos darbuotojų, nei prokuroro pagalbos. Tačiau jos sūnus ir duktė, atvykę į prokuratūrą, sakė nenorintys, kad mama parduotų savo žemę ir prašė prokurorą išsiaiškinti tikrą žemės rinkos vertę. V. Pranckevičiūtė papasakojo, kad verslininką Vaidą pažįstanti 8 metus, o pastaruosius 2 metus su juo sprendžia žemės pirkimo-pardavimo klausimus. „Šiandien planuojame sudaryti visos žemės pirkimo-pardavimo sutartį“, – neslėpė moteris, nepaaiškinusi, už kokią sumą parduodanti, tik prisipažinusi, kad šio klausimo su savo vaikais nederinusi.
Lapkričio 8 d. Palangoje, I notaro biure, buvo patvirtinta ši privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.
Prarado krūvą pinigų
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 0,48 ha Stančių kaime vidutinė rinkos vertė – 5946 Lt, o jis parduotas už 9000 Lt, 0,40 ha Kretingalėje (geltonoji zona) 6174 Lt, o parduota už 8000 Lt, 0,66 ha Pipirų kaime, kurio vidutinė rinkos vertė 6777 Lt, – už 9000 Lt.
Jeigu V. Pranckevičiūtė būtų gavusi tuos 27 tūkst. litų, tai jos vaikų materialinė padėtis būtų pagerėjusi. Mes aplankėme jos vaikus Kretingalėje.
Užsukę į butą, kuriame sūnus gyvena su tėvu, išvydome apgailėtiną skurdą: supuvę langų rėmai užkamšyti vata ir skudurais. Virtuvėje lubose dėl prakiurusio stogo atsiradusi skylė. Sienos, lubos pajuodusios, elektros instaliacija verčia susimąstyti apie gaisro grėsmę. Krosnis pakūrenta tik virtuvėje, nes taupomos malkos.
Bute nėra nei vandentiekio, nei sanitarinių mazgų. Sūnus paaiškino, jog motina remontą, langų keitimą atidėjusi iki pavasario. Tai kuo gi praturtėjo vaikai, pardavus žemę?
„Va televizorius, DVD grotuvas, – parodė vaikinas. – Motina nupirko malkų“. Jo tėvas ištraukė naują keptuvę, šluotą grindims šluoti. Sūnus ir duktė pasakojo, kad mama į banko korteles jiems pervedusi pinigų drabužiams ir maistui.
Socialinė darbuotoja M. Kazlauskienė pastebėjo, kad dabar vaikų nuomonė apie motiną geresnė.
Ogi tuoj pat po šio sandorio vietinėje televizijoje pasirodė skelbimas apie Kretingalėje, geltonojoje zonoje, parduodamą 40 arų sklypą. Toje pačioje vietoje buvo V. Pranckevičiūtės žemė. Nurodytu telefonu paklausus, kiek kainuoja šis sklypas, moteris atsakė, jog 48 tūkst. litų. Pasitikslinus, ar tai buvusi V. Pranckevičiūtės žemė, moteris, minutėlę patylėjusi, atšovė, kad ne jos.
Nesvarbu… Svarbiausia, jog paaiškėjo, kad toje vietoje realiai aras žemė kainuoja per 10 tūkst. litų. Panaši kaina ir Stančių kaime. O dirbamos žemės hektaras Pipirų kaime kainuoja apie 10 tūkst. litų. Štai kiek pinigų prarado skurstanti V. Pranckevičiūtė ir jos vaikai.
Įstatymo spraga – apsukruolių naudai
Juridiškai tik gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu, kurio perleidimui esant nepilnamečiams vaikams reikalingas kito sutuoktinio ar teismo leidimas. „Žemės sklypas nepripažįstamas šeimos turtu, todėl ribotos galimybės ginti vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, interesus“, – aiškino prokuroras Mantas Ūsas, kurio siūlymo neparduoti bent vieno iš trijų sklypų V. Pranckevičiūtė neišgirdo.
Jis apgailestavo, jog dėl įstatymo spragų iš socialinės rizikos žmonių, nesugebančių pasinaudoti savo turtu, lobsta apsukrieji. O valstybei tenka našta išlaikyti jų nepilnamečius vaikus.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė piktinosi, kad apsukruoliai, pasinaudoję žmonių naivumu, juos visiškai nuskriaudžia. „Mums reikia visuomenės pagalbos, kad padėtume pakankamai teisinių žinių neturinčių šeimų vaikams. Ir apmaudu, kad užuot padėję, juos sėkmingai apgauna. Ar galima būti laimingam iš vargšo pigiai įsigijus brangų turtą?“ – retoriškai klausė I. Šaulytė.
Virginija LAPIENĖ
