Tema

Dėl humanitarų darbo rinkoje nekariaujama

Pastaruoju metu, kai vis daugiau lietuvių išvyksta dirbti į užsienį, darbo vietų pasiūla lyg ir turėtų didėti. Viena vertus, taip ir yra. Galima rasti daugybę skelbimų, kuriuose siūlomas darbas statybininkams, vairuotojams, elektrikams, krovėjams, pardavėjams, padavėjams ir panašiai. Darbą nesunku rasti ir aukštąjį tiksliųjų mokslų išsilavinimą turinčiam žmogui. Deja, humanitarų situacija kur kas prastesnė. Patinkantį ir gerai atlyginamą darbą jiems susirasti itin sudėtinga. Tuo įsitikinome pasišnekėjusios su aukštąjį humanitarinį išsilavinimą turinčiais žmonėmis bei darbo biržos specialistais.

Rinktųsi kitą specialybę

Literatūrologijos magistro laipsnį prieš metus Klaipėdos universitete įgijusi 28 metų Ramunė pasakojo, kad pagal savo specialybę galėtų dirbti tik mokslinį darbą universitete: „Mane tokia galimybė būtų tenkinusi, deja, dirbti universitete negalėjau, nes nebuvo laisvų vietų. Apskritai po studijų likti dirbti universitete galimybių pasitaiko labai retai, nes ten reikia tik nedidelio skaičiaus mokslininkų“. Pašnekovė teigė, kad sužinojusi tokią situaciją nusprendė ieškoti kitokio pobūdžio darbo. Ji pasakojo, jog bandė kreiptis pagal įvairiausius skelbimus, kuriuose buvo reikalaujama turėti aukštąjį išsilavinimą. Deja, moteriai kaskart kalbantis su potencialiu darbdaviu vis tekdavo išgirsti, kad vienoms ar kitoms pareigoms eiti labiau pageidaujamas techninį ar vadybinį, o ne humanitarinį išsilavinimą turintis asmuo. „Beje, darbo ieškojau įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose. Norėjau eiti korektorės-stilistės pareigas. Tačiau Klaipėdoje leidinių nėra daug, tad visur, kur kreipiausi, korektorės netrūko“, – kalbėjo Ramunė. Dabar pašnekovė dirba vienoje mokykloje raštinės vedėja. Pasak jos, šis darbas kol kas jai patinka. Moteris teigė, kad jį rado per pažįstamus: „Jeigu ne šis pasiūlymas, gal ir iki šiol neturėčiau darbo. Savo patirtimi įsitikinau, kad humanitarinės pakraipos išsilavinimo žmonės darbą susirasti galimybių turi daug mažiau“. Paklausta, ar, jei būtų galimybė rinktis specialybę iš naujo, ji rinktųsi tą pačią, Ramunė sakė: „Tikriausiai ne. Bandyčiau studijuoti ką nors konkretesnio. Nors kažko kardinaliai priešingo turbūt nesirinkčiau. Juk žmogus studijų kryptį turi derinti pagal savo polinkius: jei nesupranti fizikos, jos nestudijuosi“.

Geras specialistas pageidaujamas visur

Viešbutyje jau trejus metus vyriausiąja administratore dirbanti 26 metų Nerija įsitikinusi, kad humanitarinis išsilavinimas – ne kliūtis rasti darbą. Pradinių klasių bei psichologijos mokytojų bakalaurą ir andragogikos (suaugusiųjų švietimas) magistro laipsnį įgijusi moteris sakė, jog viskas priklauso nuo žmogaus: „Jei esi gabus, moki savo išsilavinimą pritaikyti įvairiose srityse, juk nebūtinai turi dirbti pagal savo specialybę“. Paklausta, ar, jos nuomone, šiuo metu lengva susirasti darbą pedagoginį išsilavinimą turintiems asmenims, pašnekovė sakė: „Miesto mokyklos yra perpildytos, tačiau, jei sutinki važiuoti dirbti į kaimą, tai lengva. Be to, geras specialistas pageidaujamas visur. Žinoma, vyresnio amžiaus arba po pertraukos į darbo rinką grįžusioms dailiosios lyties atstovėms darbą gauti sunkiau“. Pati Nerija teigė, jog pagal specialybę dirbti neketina. Tiesa, kad atlyginimas mokykloje ją tenkintų: „Šiuo metu mokytojų algos yra gana normalios. Į mokyklą nenoriu tikrai ne dėl atlyginimo. Tiesiog jaučiu, kad tai ne man“. Darbas suaugusiųjų švietimo srityje Neriją viliotų, tačiau šia galimybe ji dar nesidomėjo. Kol kas pašnekovė mano, jog karjeros ir toliau sieks administravimo srityje.

Didžiausia problema – mažas atlyginimas

Kauno Vytauto Didžiojo universitete kultūrologiją ketvirtame kurse studijuojanti Danguolė sakė, jog baigusi studijas tikisi rasti darbą: „Metus buvau akademinėse atostogose, tad mano grupės draugai, su kuriais pradėjau studijuoti, jau baigė universitetą. Kiek žinau, visi jie įsidarbino. Tad ir aš tikiuosi, baigusi studijas, rasti darbą“. Moteris sakė, jog kultūrologams darbą rasti yra paprasčiau, nes šių specialistų pertekliaus Lietuvoje nėra, juos rengia tik vienas universitetas.

Neretai būna, kad humanitarinį išsilavinimą turintys žmonės patys ne itin nori dirbti pagal specialybę, nes jų netenkina sąlygos ar siūlomas atlyginimas. Su šia problema pasakojo susidūrusi ir Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė. Moteris teigė, kad jau ilgą laiką negalinti rasti Endriejavo kultūros namų meno vadovo: „Skelbime rašėme, kad ieškome specialisto, turinčio muzikinį arba kultūros vadybos išsilavinimą, tačiau į jį niekas neatsiliepė“. Pasak pašnekovės, reikalavimai siūlomoms pareigoms eiti nėra itin dideli: norima, kad asmuo mokėtų groti kokiu nors instrumentu, turėtų vadovo gyslelę, gebėtų suburti kokį nors meno kolektyvą, o aukštasis išsilavinimas nėra būtinas. Endriejavo seniūnė įsitikinusi, kad didžiausia problema – mažas atlyginimas: „Kultūros srityje dirbantys žmonės šiuo metu dažniausiai yra priversti dirbti po keletą darbų, kad išgyventų. Pavyzdžiui, buvusi kultūros namų direktorė Dalia Radžienė išvyko į Airiją, nors šis darbas jai sekėsi gerai“.

Humanitarams pasiūlymų nedaug

Nuvykusios į Klaipėdos (miesto) rajono darbo biržą įsitikinome, kad darbo pasiūlymų humanitarinį išsilavinimą turintiems asmenims išties nėra daug. Peržvelgusios ant sienų pakabintus skelbimus pastebėjome, kad daugiausia ieškoma apsaugos darbuotojų, apdailininkų, vairuotojų, statybininkų, dažytojų, elektrikų, krovikų, pardavėjų, sandėlininkų, stalių, siuvėjų, suvirintojų, valytojų, virėjų. Klaipėdos (miesto) rajono darbo biržos Gargždų poskyrio Informavimo ir konsultavimo centro konsultantė Zita Jurkuvienė patvirtino, kad darbo pasiūlymų humanitarinį išsilavinimą turintiems žmonėms pasitaiko retai: „Daugiausia pasiūlymų yra nekvalifikuotai darbo jėgai, tačiau šių darbuotojų dažniausiai ir trūksta, mat dauguma jų yra išvykę dirbti į užsienį“. Jos manymu, išvykstančius galėtų sulaikyti tik didesnis darbo užmokestis, kuris turėtų būti bent 2 tūkstančiai litų į rankas. Pašnekovė pasakojo, kad humanitarinį išsilavinimą turintiems žmonėms dažniausiai siūlomas užsienio kalbų mokytojo, vertėjo, socialinio pedagogo darbas. Anot Z. Jurkuvienės, nėra buvę darbo pasiūlymų pradinių klasių mokytojams, darželio auklėtojams bei žurnalistams. Tačiau pašnekovė tikino, kad su aukštuoju išsilavinimu žmogus ilgai bedarbis nebūna, vėliau ar anksčiau jam vis tiek pasiūlomas darbas. Ji sakė, kad besikreipiantiems į darbo biržą taip pat yra siūlomi įvairūs kursai: „Pavyzdžiui, humanitarinį išsilavinimą turinti moteris galėtų lankyti administratorės kursus, o vėliau dirbti kokioje įstaigoje administratore“. Z. Jurkuvienė pripažino, kad apskritai moterų situacija darbo rinkoje yra prastesnė nei vyrų. Pasak jos, bet kokį išsilavinimą turintis vyras darbą visada ras lengviau nei moteris.

Milda JUDELYTĖ, Agnė SURPLYTĖ