Tema
Klaipėdoje dirbantys gargždiškiai jaučia Gargždų gyvenimo pulsą
Daugybė Gargžduose gyvenančių žmonių dirba Klaipėdoje. Įdomu, ar uostamiestyje prabėga tik jų darbo diena, ar jie ten linkę leisti ir savo laisvalaikį, o į Gargždus grįžta tik miegoti, nes čia daug ramiau nei didmiestyje. Įdomu, ar jiems rūpi Gargždų miesto problemos, ar jie dalyvauja visuomeniniame gyvenime, žino, į kokias vietinės valdžios instancijas kreiptis iškilus vienam ar kitam klausimui. Apie tai kalbėjomės su keletu Klaipėdoje dirbančių gargždiškių ir neseniai į mūsų miestą persikrausčiusiu klaipėdiškiu.
Domisi miesto gyvenimu
Laivų krovos kompanijoje dirbantis Dmitrijus Smirnovas sakė, jog taip susiklostė aplinkybės, kad jis jau ilgą laiką dirba Klaipėdoje: „Žmona dirba Gargžduose, todėl čia ir gyvename, juk man patogiau važinėti į darbą negu jai“, – sakė jis. Pašnekovas tikino, kad nors ir dirba uostamiestyje, tačiau dažniausiai laisvą laiką leidžia Gargžduose: „Be abejo, kartais vykstame ir į Klaipėdą, ypač, kai vyksta kokie koncertai, tačiau man patinka Gargždai, aš gerai čia jaučiuosi“. Paklaustas, ar nesusiduria su problema, kad kasdien tenka keliolika kilometrų važinėti į darbą, vyras sakė: „Tikrai ne, juk Klaipėda visai čia pat. Dirbu pietiniame uostamiesčio rajone, tad į darbą iš Gargždų atvažiuoju greičiau nei kiti mano kolegos iš šiaurinės Klaipėdos pusės“. Dmitrijus teigė, jog jis visada seka ir kas vyksta Gargždų visuomeniniame gyvenime. „Man įdomu, kas vyksta mieste, kuriame gyvenu, kokia yra valdžia, kokios problemos ir panašiai. Visada perskaitau ir rajono laikraštį“, – tikino pašnekovas. Dmitrijus sakė nejaučiantis grėsmės, kad Gargždai taps tik miegamuoju Klaipėdos miesto rajonu: „Nors daug gargždiškių dirba uostamiestyje, tačiau, manau, tikrieji gyventojai rūpinsis savo miestu ir neleis jam tapti tik Klaipėdos pašonėje įsikūrusiu rajonu“.
Iš Gargždų kraustytis nebenori
Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir teisės katedros vedėjas, Socialinių mokslų daktaras Remigijus Riekašius pasakojo, kad Klaipėdoje dirba visą savo gyvenimą. Įdomu, ar niekada nekilo minčių persikelti gyventi į uostamiestį. „Tokių minčių buvo kilę, bet jos nebuvo rimtos. Dabar jau niekur nebenoriu kraustytis iš Gargždų, gyventi čia man labai patinka“, – tikino pašnekovas. Paklaustas, ar domisi tuo, kas vyksta Gargžduose, jis sakė: „Be abejo, juk gyvenu šiame mieste, todėl man viskas rūpi. Be to, nesidomėdamas tikriausiai ir straipsnių į jūsų laikraštį negalėčiau parašyti“ (R. Riekašius nuolat rengia futbolo klubo „Banga“ rungtynių apžvalgas – aut. pastaba). Pašnekovas sakė netikintis, kad Gargždai kada nors taps tik miegamuoju Klaipėdos rajonu: „Sutinku, kad dabar į mūsų miestą atsikelia daug gyventojų iš uostamiesčio, nes čia daug saugesnė, ramesnė aplinka, be to, galima pigiau įsigyti būstą. Galbūt tie naujakuriai bus linkę ir toliau savo gyvenimą labiau sieti su uostamiesčiu. Tačiau mieste gyvena daug tikrų gargždiškių, kurie myli savo miestą, yra aktyvūs ir niekada neleis, kad Gargždai taptų tik Klaipėdos miegamuoju rajonu“.
Susipažino su istorija
Skulptorius Algirdas Bosas pasakojo, kad į Gargždus atsikraustė prieš dvejus metus. „Maniau, kad visą gyvenimą nugyvensiu Klaipėdoje, ten miesto centre turėjau savo dirbtuves. Tačiau daug nepatogumų kildavo, kai dirbdavau lauke, o vakare viską reikėdavo sunešti į vidų. Pamažu pradėjo bręsti mintys apie nuosavą namą. Svajojau, kad tada kieme galėsiu ramiai dirbti“, – prisiminė pašnekovas. Skulptorius pasakojo, kad su žmona ilgai dvejojo, į kokį miestą kraustytis: „Rinkomės tarp Kretingos, Palangos, Priekulės ir Gargždų. Pagalvojome, kad Gargždai strategiškai patogiausia vieta: arti Klaipėda, grįžtant iš Vilniaus ar Kauno taip pat arčiau važiuoti nei iki minėtų miestų. Viską apsvarstę nusprendėme čia įsikurti“. Rodydamas beveik baigtą išlieti futbolininko Armino Narbekovo pėdos atspaudą, A. Bosas sakė esantis labai laimingas, jog šalia namo esančiame pastate įkūrė savo dirbtuves, jog gali ramiai dirbti savo kieme.
Pašnekovas prisipažino, kad prieš persikraustydamas į Gargždus apie šį miestą žinojo nedaug: „Kartais tekdavo pravažiuoti pro šalį, visada pasigrožėdavau, kad Gargždai labai gražus, tvarkingas miestas. Tačiau daugiau nelabai ką ir žinojau“. Jau gyvendamas Gargžduose skulptorius vieną dieną užėjo į prie parko esantį muziejų. „Norėjau kažką daugiau sužinoti apie šį miestą. Smagu buvo iš direktorės Giedrės Mogilaitės išgirsti išsamų pasakojimą apie Gargždų istoriją“, – džiaugėsi jis.
Vietiniai gyventojai turi būti aktyvūs
A. Bosas sakė, kad kuo labiau pažįsta Gargždus, tuo jam jie atrodo gražesni: „Jei miestas karo metais nebūtų sudegęs, manau, jis būtų dar didesnis ir grožiu, istorinių paminklų gausa prilygtų Kretingai“. Gargždų istorinius faktus sužinojęs pašnekovas sakė, jog domisi ir šiandieninėmis miesto aktualijomis. „Nesu labai didelis aktyvistas. Tačiau kaip tikras šio miesto gyventojas domiuosi, kas vyksta aplink. Važiuodamas į turgų pastebiu, ar nuo karščio centre išdegusios gėlės, laukiu, kada prasidės žadėta Klaipėdos gatvės rekonstrukcija, skaitau rajono laikraštį, domiuosi vietos valdžia“. Anot pašnekovo, domėjimasis žmogų supančia aplinka priklauso nuo asmens inteligencijos. Tačiau jis sakė nesmerkiantis ir tų, kurie persikėlę į Gargždus ne itin domisi mūsų miesto gyvenimu: „Iš dalies juos suprantu, šie žmonės dirba Klaipėdoje, ten praleidžia daug laiko, čia grįžta pailsėti ir ne visada nori dar gilintis į tai, kas vyksta aplink“. Vis dėlto A. Bosas akcentavo, kad daug lemia ir senųjų miesto gyventojų požiūris: „Jei vietiniai bus aktyvūs, tai pamažu į vietos bendruomenę įsitrauks ir naujakuriai. Sakykim, jei mieste bus susibūrę tam tikrų pomėgių žmonės, pavyzdžiui, menininkai, tai atsikraustęs asmuo galbūt mielai prisijungs prie veiklių žmonių grupės“. Pašnekovas sakė, jog jis taip pat jau turi idėjų, kaip pagyvinti Gargždų gyvenimą. „Yra minčių Minijos slėnyje surengti ugnies festivalį. Menininkai iš medžio kurtų skulptūras, o vėliau jas uždegtume, vaizdas būtų įspūdingas. Taip pat labai norėčiau kaip nors padėti labiau išgarsinti muziejų, dabar nedaug žmonių apie jį žino“.
Nepraeina pro nulaužtą medį
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys paklaustas, kodėl dirbdamas Klaipėdoje būstą nusprendė įsigyti Gargžduose, o ne uostamiestyje, sakė: „Taip likimas lėmė. Iki pakvietimo dirbti besikuriančiame Klaipėdos universitete dirbau nepaprastai gražioje vietoje prie pat Kauno – Raudondvario miestelyje. Ten buvau bebaigiąs ir namą pasistatyti. Teko jį parduoti ir ieškoti būsto Klaipėdoje ar šalia jos. Kaip supratote, radau šalia“. Pašnekovas tikino to nė kiek nesigailintis: „Nuostabūs Minijos vingiai ir slėniai, senoji piliavietė, didingi ąžuolai bemaž visiškai kompensavo palikto Raudondvario apylinkių grožį“. Jis tikino nesusiduriantis su problema, kad kasdien tenka važinėti dirbti į uostamiestį: „Važiuodamas iš Gargždų į Klaipėdos universitetą į itin didelius kamščius nepatenku. Važiuoju 20-25 min., toks laiko tarpas parankus apmąstyti dienos darbus, paklausyti laikraščių apžvalgos“.
R. Balsys tikino, kad net ir dirbdamas uostamiestyje jis domisi Gargždų visuomeniniu gyvenimu ir jame aktyviai dalyvauja. „Juk tai miestas, kuriame daug metų gyveno, gyvena ir galbūt gyvens, dirbo, dirba ir galbūt dirbs mūsų šeimos nariai: žmona, jos tėvai. Sūnus čia lanko darželį, lankys mokyklą. Tad man ne vis tiek, kokie yra ir kokie bus Gargždai ateityje”. Pašnekovas sakė, jog yra iš tų žmonių, kurie pro nulaužtą medį, paupyje išpiltas šiukšles, kieme be priežiūros lakstantį agresyvų šunį abejingai nepraeina. „Tokiais atvejais skambinu atitinkamoms tarnyboms. Savo požiūrį į spręstinas problemėles ar pasitaikančias negeroves, pasitaikius progai, išsakau ir miesto šeimininkams“, – tikino Rimantas.
Linki daugiau pilietiškumo
Laisvalaikį jis sakė leidžiantis ir Gargžduose, ir Klaipėdoje, ir kitur. „Po darbo dienos tiesiog gera grįžti į namus. Pereini per sodą, nupjauni veją, paremi obels šaką – ir jau ilsiesi. Dažnai su žmona ir mažuoju sūnumi sėdame ant dviračių – visas apylinkes esame išvažinėję. Savaitgaliais mėgstame pasikaitinti pirtyje – tai atilsis ir kūnui, ir sielai“, – pasakojo pašnekovas. Rimantas tvirtino, kad pagrindines miesto šventes, patinkančius koncertus, spektaklius stengiasi aplankyti ir Gargžduose, ir Klaipėdoje.
Pašnekovas sakė, jog jis yra tradicinių vertybių šalininkas ir propaguotojas, tačiau svarstė, kad, kaip bebūtų gaila, žmonės vis labiau darosi kosmopolitai: „Atkreipkime dėmesį į žodžių pilti – pilis – pilietis seką, kuri rodo, kad piliečių, t. y. pilies, joje gyvenančios bendruomenės nariu galėjo tapti tik tas, kuris kartu su kitais supylė pylimą, pastatė pilį. Viliuosi, kad ir Gargžduose tikro, o ne tariamo pilietiškumo ilgainiui rasis vis daugiau. Bent jau to linkėčiau“, – pokalbio pabaigoje linkėjo Rimantas.
Milda JUDELYTĖ
