Tema
Motinystės stebuklo link
Nėra tikslių duomenų, kiek mūsų šalyje šeimų kankina sunkios mintys, kad jų vis neaplanko gandrai. Viltis susilaukti mažylio dūžta ne vienai porai, gyvenančiai Klaipėdos apskrityje. Prieš 4 metus įkurta Klaipėdos apskrities Nevaisingų šeimų bendrija, o prieš metus – Lietuvos vaisingumo asociacija – tiltas tarp nevaisingų šeimų ir valstybės, gydytojų, farmacininkų.
Per vargus – į laimę
“Būdama aštuoniolikos, apsilankiau pas gydytoją ginekologę, kuri ištyrusi echoskopu man nustatė kiaušidžių policistozę. Tai privertė susimąstyti, ar mane kada nors aplankys motinystės džiaugsmas“, – savo gyvenimo istoriją „Bangos“ korespondentei atvirai pasakojo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto lektorė 32 metų Natalja Istomina. Ji – Klaipėdos apskrities Nevaisingų šeimų bendrijos pirmininkė, Lietuvos vaisingumo asociacijos valdybos narė.
Sulaukusiai 21-erių metų N. Istominai buvo atlikta pirmoji ginekologinė operacija, kurios metu pašalinta didžiulė cistoma.
„Prieš 8 metus buvau pastojusi, tačiau tryliktą nėštumo savaitę jis nutrūko, – kalbėjo pašnekovė. – Prabėgus 9 mėnesiams po šios operacijos, pradėjau gydytis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ginekologijos ir ginekologinės endoskopijos skyriuje“.
Daug įvairių procedūrų buvo atlikta, bet 7 metus ši pora kūdikio nesusilaukė.
„Labai sunku buvo gydantis – išvargino nuolatinis laukimas ir suvokimas, jog kas mėnesį mažėja tikimybė sulaukti mažylio“, – prisipažino klaipėdiškė.
Kelerius metus nesusilaukusi kūdikio, ši šeima pradėjo ruoštis dirbtinio apvaisinimo procedūrai.
„Vaistai kainavo apie 3000 litų, bet folikulai nesubrendo, ir procedūra nebuvo atlikta, – pasakojo N. Istomina. – Turėjau ruoštis antrai, tačiau, mano manymu, įvyko stebuklas – aš pastojau“.
Istominų šeima susilaukė dukrelės: vakar Katerina šventė pirmąjį gimtadienį.
Įkūrė nevaisingų šeimų bendriją
Nataljos Istominos iniciatyva 2001 m. įkurta Klaipėdos nevaisingų šeimų bendrija, kuriai vadovauja iki šiol. Ji taip pat yra Lietuvos vaisingumo valdybos narė, ginanti regiono nevaisingų šeimų interesus.
„Aš suprantu jų troškimą tapti biologiniais tėvais, todėl savo laisvalaikį aukoju šioms šeimoms, – kalbėjo N. Istomina. – Mūsų bendrijos tikslas – sukurti nevaisingų šeimų registrą, mažinti nevaisingų šeimų skaičių, teikti informaciją apie gydymą, psichologinę pagalbą, alternatyvius problemos sprendimo būdus ir kt.“
Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrija vienija 20 šeimų, turinčių arba turėjusių nevaisingumo problemų.
Slepia savo bėdą
“Vaisingumo asociacija – tiltas tarp nevaisingų šeimų ir valstybės, gydytojų, farmacininkų. Bendradarbiaudami su valstybės institucijomis, klinikomis, verslininkais, nevyriausybinėmis organizacijomis, sprendžiame nevaisingumo gydymo išlaidų kompensavimo klausimus“, – kalbėjo N. Istomina.
Pasak jos, praėjusių metų pabaigoje Vaisingumo asociacijos valdyba atliko asociacijos narių apklausą, kad išsiaiškintų, su kokiais sunkumais jie susiduria spręsdami nevaisingumo problemą. Joje dalyvavo 88 respondentai (44 šeimos). Paaiškėjo, kad dauguma (84 proc.) Vaisingumo asociacijos narių – didmiesčių gyventojai ir tik 16 proc. – miestelių. „Apmaudu, kad nedalyvauja kaimuose gyvenančios šeimos. Savo skaudžią nevaisingumo problemą jos slepia nuo aplinkinių“, – apgailestavo N. Istomina.
Daugiausia (54,5 proc.) asociacijos narių, kuriems 25-30 metų, 29,5 proc. – sulaukusių 30-35 metų, 11,4 proc. – 35-40 metų, po 2,3 proc. – 40-45 metų ir 20-25 metų.
Daugiau nei pusė apklaustų moterų niekada nebuvo pastojusios, o 43,2 proc. moterų kankina antrinis nevaisingumas (jos buvo pastojusios, nepriklausomai, kaip baigėsi nėštumas).
Pasak N. Istominos, akivaizdu, kad daugybė šalyje gyvenančių porų kenčia, nes negali susilaukti antro kūdikio.
„Kas ketvirta mūsų asociacijos šeima nevaisinga dėl vyro sveikatos sutrikimo, – akcentavo pašnekovė. – Dėl moters sveikatos problemų – 31,8 proc. porų, 29,5 proc. šeimų neaplanko gandrai dėl abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų, o 13,6 proc. šeimų gydytojai nenustato nevaisingumo priežasties“.
Brangios procedūros – ne visiems
“Džiaugiamės, kad visos Vaisingumo asociacijos poros lankosi pas nevaisingumą gydančius specialistus, – kalbėjo N. Istomina. – Asociacija stengiasi šeimas nukreipti į klinikas, kabinetus negaištant brangaus žmogui suteikto reprodukcinio amžiaus“.
Tyrimo rezultatai parodė, kad nevaisingų žmonių psichinė sveikata pablogėjo sužinojus šią diagnozę.
Net 92,9 proc. asociacijos narių reikia atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūras, kurios kainuoja nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų. „Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės nieko nepadarė, kad kenčiančioms poroms dėl nevaisingumo psichologiškai bei fiziškai būtų palengvinta dalia materialiai, t.y. apmokamas nevaisingumo gydymas. Nevaisingumas mūsų šalies politikams vis dar neatrodo liga“, – apmaudžiai kalbėjo N. Istomina.
Pasak jos, daugumai šių šeimų materialinė parama labai aktuali, nes lėšų stygius neleidžia atlikti procedūrų tiek, kiek jų reikia. Sukaupę ar pasiskolinę pinigų tik vienai pagalbinio apvaisinimo procedūrai, jai nepavykus, nuleidžia rankas neribotam laikui.
„Vaisingumo asociacijos valdyba, dirbanti tik metus, labai džiaugiasi, kad 40,5 proc. narių pasinaudojo nuolaidomis, taikomomis asociacijos narėms nevaisingumą gydančiose klinikose. Valdyba planuoja ne vieną akciją, kad palengvintų likimo nuskriaustų porų dalią, siekiant sulaukti vaikelio“, – kalbėjo N. Istomina.
Klaipėdos apskrities Nevaisingų šeimų bendrija raštu kreipėsi į Seimą, kad Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas būtų koreguojamas vardan nevaisingų šeimų ateities.
Jame prašoma leisti donorystę, šaldyti nepanaudotus embrionus, dokumentaciją padaryti paprastą, aiškią, leisti pacientui rinktis gydymo būdą, atverti kelius į Lietuvą pažangioms nevaisingumo gydymo technologijoms.
Nuotraukoje: Klaipėdos apskrities Nevaisingų šeimų bendrijos pirmininkė Natalja Istomina po ilgo gydymosi prieš metus susilaukė dukrelės Katerinos.
Virginija LAPIENĖ
