Tik skambūs žodžiai jaunimui patriotizmo neįkvepia

Ne kartą valstybinių dienų renginiuose esame girdėję, jog reikia saugoti, mylėti savo Tėvynę, būti patriotiškiems. Ir ne kartą esame girdėję, kad mūsų jaunimas kasmet tampa vis mažiau pilietiškas, esą jauniems žmonėms nebėra svarbiausias gimtasis kraštas, o tik šilta ir patogi vieta, nebūtinai Lietuvoje. Dar gi teigiama, kad jaunuomenė, nepajautusi okupacijų ir trėmimų, nesupranta, kiek iš tiesų kainavo laisvė. Pasidomėjome, kaip mūsų rajone jaunimas vertina patriotiškumą.

Veiviržėnuose augino laisvę

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos bendruomenė Laivės gynėjų dieną šiemet nutarė paminėti kitaip. Anot mokinių atstovės Nedos Gaudutytės, idėja iš 1000 žvakučių sudaryti Gediminaičių stulpų vaizdą kilo istorijos mokytojui Karoliui Pugačiauskui. Visą savaitę mokiniai nešė žvakutes, skirtas šiais akcijai. Nuo 7 valandos ryto moksleiviai būrėsi prie mokyklos laukdami, kada galės bent simboliškai prisidėti prie svarbios datos paminėjimo. „Ryte skambėjo dainos apie laisvę, pleveno žvakelių šviesa. Pradėjome dieną patriotiškai ir vieningai“, – įsitikinusi gimnazistė.

Vasario 16-ąją Veiviržėnų centre prie Laisvės paminklo nušvito skaisčiaspalvės didžiosios raidės, kurios suklostė žodį „Laisvė“. Kaip „Bangai“ pasakojo jaunimo klubo „Ekipa“ vadovė Inesa Gaudutytė, idėja prasidėjo labai paprastai. Buvęs Jurgio Šaulio gimnazijos mokinys Aivaras Vitkus papasakojo, jog gamina įvairias raides. „Užsiminiau, kad norėčiau užrašo „Laisvė“ ir jis sutiko padėti“, – pasakojo pašnekovė. „Ekipos“ nariai aktyviai įsitraukė į renginio organizavimą, tad Valstybės atkūrimo diena buvo švenčiama itin jaunatviškai. Paklausta, ar tokia veikla skatino jaunimo patriotiškumą, I. Gaudutytė mano minčiai pritarė. „Jie nuo 7 valandos ryto veikė, prisiėmė atsakomybę ir įsitraukė į visos dienos veiksmą“, – džiaugėsi vadovė. Jaunieji veiviržėniškiai ir buvę moksleiviai, dabar jau studentai, socialiniuose tinkluose gausiai dalijosi idėjos nuotraukomis ir didžiavosi laisve bei savo gimtuoju miesteliu, kuriame net sovietmečiu išsaugotas Laisvės paminklas.

Gargždiškiai ir fotografuoja, ir protauja

Gargždų jaunimas pernai rudenį prisijungė prie Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS), todėl buvo įkurtas Mokinių savivaldų informavimo centras (MSIC). Kaip pasakojo Gabija Gagilaitė, MSIC pirmininkė, savanoriai, kurdami metinį veiklos planą, nepamiršo įtraukti ir svarbių minėjimų, tokių kaip Sausio 13-oji ar Vasario 16-oji. „Kadangi dauguma MSIC savanorių mokosi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, sumąstėme, jog būtų gražu paskatinti mokytojus bei mokinius prisiminti Laisvės gynėjų dieną, todėl mokykloje per pertraukas dalijome neužmirštuoles“, – pasakojo pašnekovė. Gimnazistai savanoriai prisidėjo prie Gargžduose vykusios akcijos „Laisvės žibintai“, kurioje kartu su kitais miesto žmonėmis įžiebė laisvės simbolius.

Valstybės atkūrimo dieną Mokinių savivaldos informavimo centro nariai taip pat minėjo šventiškai. Moksleiviai fotografavo mokinius su plakatais „Su gimtadieniu, Lietuva“. Buvo fotografuojami ir sutikti praeiviai šalia Gargždų kultūros centro. Nuotraukos buvo siunčiamos į puslapį „Su gimtadieniu, Lietuva“, iš jų bus kuriamas koliažas. Centro savanoriai ketina paskelbti proto mūšį ir Kovo 11-ajai paminėti.

Šaulių sąjungoje – pagrindas pilietiškumui

„Banga“ teiravosi Gargždų 309-osios šaulių kuopos vado Aleksandro Jefimovo, ar mūsų jaunimas yra pakankamai patrio­tiškas. „To mūsų jaunime yra labai mažai. Trūksta iš tėvų ir artimų pilietiškumo ugdymo. Šaulių sąjunga ar kariuomenė negali to įdiegti, mes galime padėti tik įtvirtinti šį dalyką.“ Vado teigimu, sąjungos nariai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir valstybiniuose minėjimuose, veda paskaitas apie pilietiškumą ir patriotizmą.

„Tikiu, jog kiekvienas palaikome savo valstybę ir esame pilietiški bei patriotiški. Kuopoje išmokau būti drausmingesniu ir pareigingesniu žmogumi“, – nuomone dalijosi vienas iš kalbintų jaunuolių.

Kaip pasakojo Matas Klevinskis, Gargždų 309-osios šaulių kuopos savanoris, visų pirma reikia išsiaiškinti, kas iš tiesų yra patriotiškumas. „Ar vien tai, kad sakome, jog mylime Lietuvą, išsitatuiruojame Gediminaičių stulpus? Tai neparodo, kad tu esi patriotas. Tu gali padėkoti už tai, ką tau davė Tėvynė: išsilavinimą, prieglobstį, bet to neužtenka. Patriotiškumas prasideda nuo pagarbos istorijai, šeimai, simbolikai“, – savo nuomonę išsakė jis. Jaunuolio teigimu, šiais laikais jaunimo mąstysenoje tokio supratimo trūksta. „Tačiau tikrai pažįstu nemažai jaunimo, kuris turi tautinę savimonę, žino savo istoriją, kaip Simonas Daukantas yra rašęs: „Tauta, nežinanti savo istorijos, pasmerkta“, todėl šios idėjos puikiai laikosi vienuose ar kituose jaunimo sluoksniuose“, – visgi be pesimizmo kalbėjo M. Klevinskis. „Šaulių sąjungos pagrindinis tikslas – išugdyti pilietišką, Tėvynę mylintį žmogų, o šioje sąjungoje, manau, atradau save, prasmę įgavo istorinis mūsų senelių palikimas. Tapau tvirtesnio charakterio, mokymuose įgyta praktika pravers ateityje niekad nepasiduoti ir siekti tikslų“, – džiaugėsi gargždiškis.

Savivaldybė skatina projektus

Adelija Radžienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administ­racijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė, jaunimo reikalų koordinatorė, „Bangai“ pasakojo, jog jaunuomenė per mažai dalyvauja rajono renginiuose, skirtuose svarbioms datoms paminėti. „Įtaką daryti gali tėvai, jaunimo darbuotojai, pedagogai, bet pirmiausia, jie patys jaunimui turi rodyti pavyzdį. Praeitais metais įsteigtas Gargždų atviras jaunimo centras imasi iniciatyvos per projektinę veiklą jaunimui teikti sociokultūrines paslaugas, – pasakojo ji. – Jaunimas inicijuoja valstybinių švenčių paminėjimus, tik kitaip, jaunatviškai. Štai daupariškiai ir per šv. Valentino dieną Lietuvos himną giedojo. Šiemet jaunimo iniciatyvų projektų konkursui jaunimas pateikė 20 projektų. Iš jų 8 galima priskirti patriotiškumo skatinimui.“ Pašnekovė atskleidė vieną pagrindinę mūsų rajono problemą – rajone nėra studentijos, stinga lyderių, o mokyklinis jaunimas apsiriboja renginiais mokyklose, bendruomenėse.

„Jaunimo visada laukiu ateinant su pasiūlymais, iniciatyvomis ir stengiuosi padėti jas įgyvendinti. Taip rajone įsisteigė ir aktyviai veikia Gargždų atviras jaunimo centras,  8 atviros jaunimo erdvės, 22  jaunimo organizacijos, 43 neformalios jaunimo grupės. Šiuo metu Gargžduose įrenginėjama jaunimo lauko erdvė, kuri, viliuosi, išaugs į jaunimo parką“, – džiaugėsi Savivaldybės darbuotoja.

• „Klaipėdos rajone pernai buvo atliktas jaunimo problematikos tyrimas, kuris atskleidė, kad 63,2 proc. apklaustų jaunų žmonių pasižymi žemu politinio-pilietinio aktyvumo lygiu, 31,4 proc.– vidutiniu ir tik 5,5 proc.– aukštu“, – neįkvepiančia statistika su „Banga“ dalinosi jaunimo reikalų koordinatorė A. Radžienė. Tyrimas atskleidė, kad tiems, kurie dalyvauja jaunimo organizacijų ir klubų veiklose (14,7 proc. jaunimo), veiklos pakanka. Dalis jaunimo (4 proc.) lanko formalųjį švietimą papildančias ugdymo įstaigas (muzikos, sporto, laisvalaikio). Neformalaus ugdymo paslaugomis pasinaudoja apie 15 proc. mūsų rajono jaunimo.
• Nors statistika rodo, jog Klaipėdos rajono jaunimas menkai užsiima įvairiomis organizacijų ir klubų veiklomis, realybė nėra tokia prasta. Turime tokių jaunimo organizacijų kaip skautų, šaulių, ateitininkų veiklas. Štai Vasario 16-ąją Priekulėje įkuriant šaulių kuopą pasižadėjimą davė ir keliasdešimt jaunųjų šaulių. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinių prezidentūros iniciatyva sukurti projektai „Istorijos detektyvas“ ir „Laisvės kovų keliais“. Yra įkurtos ir neformaliojo aikų švietimo programos: „Lietuvos skautijos vaikų ir jaunimo programa“, „Atiduok Tėvynei ką privalai“ ir „Gargždų krašto jaunųjų šaulių ugdymo programa“. Mūsų jaunimas yra sukūręs tokius filmus kaip „Partizanų takais“, „Istorijos detektyvas“, „Kartu mes galim daug“, kuriuos galima pažiūrėti „YouTube“ svetainėje.

Robertas MACIUS

„Jauniklių pastogės“ korespondentas

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr. iš „Bangos“ archyvo