Tik suprasdami autistišką mokinį galime jam padėti

Daugiau nei 120 švietimo srities atstovų dalyvavo mokymuose Doviluose

Visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad autizmo spektrą turintys moksleiviai elgiasi netinkamai ar yra neklaužados, tačiau nuo 1996 metų Danijoje su autistiškais vaikais ir suaugusiaisiais dirbanti lektorė Pia Lindberg Fenger nesutinka ir teigia – dar neradote ryšio. Daugiau kaip 120 mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, socialinių darbuotojų, tėvelių ir senelių praėjusį pirmadienį susirinko Klaipėdos rajono etninės kultūros centre Doviluose, kuriame lektorė iš Danijos vedė mokymus „Prasmingų ryšių su autistiškais mokiniais kūrimas: supratimas ir pagalba“.
Santykio kūrimas būtinas
Mokymus, kuriuos organizavo Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir Dovilų pagrindinė mokykla, vedusi lektorė Pia Lindberg Fenger su autistiškais vaikais ir suaugusiaisiais kuria ryšį jau nuo 1996 metų. Save vadinanti pedagoge, ji taip pat yra edukacijos konsultantė, kurios specializacija – autizmas ir kitos su juo susijusios būklės, sertifikuota „Low Arousal“ ir H.A.P.P.Y. programų trenerė.
Į visą dieną vykusius mokymus buvo kviečiami mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, dirbantys bendrojo ugdymo, specialiosiose mokyklose, dienos centruose, vaikų ir suaugusiųjų socialinės globos, sveikatos ir kt. įstaigose, bei tėvai, auginantys autistiškus vaikus. Jų iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių susirinko daugiau nei 120.
Mokymuose lektorė kalbėjo apie įvairaus amžiaus grupių žmones, turinčius autizmo diag­nozę, mat iš jo nėra tiesiog išaugama sulaukus pilnametystės. Kalbėta apie dažnai pasitaikančias išankstines nuostatas, kurios gali trukdyti specialistams visapusiškai suprasti ir priimti unikalias kiekvieno autistiško mokinio stiprybes ir poreikius. P. Lindberg Fenger akcentavo elgesio priežasčių supratimą, dėmesį nuo elgesio valdymo prie jo priežasčių ieškojimo bei aptarė, kaip svarbu išsiaiškinti, kodėl elgesys pasireiškia, o ne tik reaguoti į jį. Mokymuose pristatyta ir akademinių, emocinių poreikių pusiausvyros svarba. Kalbėta apie tai, kaip svarbu puoselėti vaiko emocinę sveikatą kartu su akademiniais pasiekimais ir suprasti, kad emocinė gerovė tiesiogiai veikia mokymąsi ir tobulėjimą.

Mokymai ir praktika gelbsti
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil „Bangai“ kalbėjo, kad šie mokymai itin aktualūs. „Ryšių užmezgimas su autistiškais mokiniais nėra lengvas procesas, tačiau svarbu suprasti, kaip tai padaryti, kodėl tai svarbu. Įprastos raidos vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, po truputį įsilieja į ugdymo procesą, tas ryšys atsiranda. Autistiškam vaikui, jei jis neturės ryšio su niekuo mokykloje, situacija negerės. Tas ryšys savaime iš jo pusės neatsiras, turi dėti pastangas, atkreipti dėmesį, pažinti vaiką ir tada galėsi atliepti jo poreikius“, – apie tai, kodėl šie mokymai svarbūs pedagogams, kalbėjo K. Košel-Patil.

Ji akcentavo, kad supranta, jog mokytojai susiduria su dideliu darbo krūviu, popierizmu, tačiau taip pat pažymėjo ir svarbą atrasti laiko mokinių su autizmo spektro sutrikimu pažinimui, ryšio užmezgimui. Pasak valdybos pirmininkės, ji supranta, kad autistiški mokiniai turi daug ypatumų, deja, studijų metu mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai negauna pakankamai žinių apie specialiųjų ugdymo poreikių turinčius mokinius.
„Mokymuose kalbama, kas yra autizmas, kaip jis paveikia žmogaus mąstymą, pasaulio supratimą, informacijos priėmimą. Jeigu mes to nesuprantame, į tai neatsižvelgiame, neprisitaikome, tai gali privesti prie elgesio iššūkių ir tada dažnai girdime, jog autistiški vaikai elgiasi netinkamai, – pažymėjo autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė. – Autizmui nėra receptų knygos, yra bendros strategijos, kurias galima taikyti, bet visada reikia pažinti mokinį, tada galima pritaikyti kelias strategijas. O tos strategijos kuriasi iš praktikos, mokymų.“
Nesukūrus ryšio rezultato nebus
Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja Simenauskė, kasdien dirbanti su specialiųjų poreikių turinčiais moksleiviais, kalbėjo, kad ryšio kūrimas yra itin prasmingas ir būtinas. „Kai į mokyklą ateina naujas autistiškas vaikas, dažnai iš karto bandoma jį mokyti: būtinai reikia matematikos, lietuvių kalbos žinių, jog lankytų šokius, muziką. Ir neretai visai nesistengiama pažinti vaiko, užmegzti ryšio su juo. Tad mokymuose ir kalbama apie pažinimą: kaip tokie žmonės mąsto, galvoja, kad jie mąsto kitaip nei mes“, – teigė S. Simenauskė.
Mokytoja Svaja pasidalijo pavyzdžiu, jog su vienu specialiųjų poreikių turinčiu mokiniu nepavyko užmegzti ryšio, o pasidomėjus tuo, kas jam įdomu, pavyko tai integruoti ir pritaikyti mokomojoje medžiagoje. Ji teigė, kad nesunku pasidomėti viena ar kita mokiniui aktualia tema, kurią vėliau galima įtraukti į pamokas. „Tai padeda ir pačiam mokytojui praplėsti savo akiratį ir taip pat užmegzti artimą ryšį su specialiųjų poreikių turinčiu moksleiviu“, – akcentavo spec. pedagogė.
Pasak specialiosios pedagogės, toks gausus registravimasis į mokymus, kai net teko stabdyti registraciją, rodo, kad trūksta labai konkrečios informacijos apie autizmą, ryšio užmezgimą su autistiškais žmonėmis. „Kartais dalijimasis ne teorija, o praktiniais pavyzdžiais gali duoti didelės naudos, tai sustiprina tikėjimą ir pasitikėjimą. Nesukūrus santykio su mokiniu nebus pasitikėjimo, motyvacijos ir rezultato“, – kalbėjo S. Simenauskė.

Susidomėjimą pritaikyti pamokose
Danijos lektorė P. Lindberg Fenger „Bangai“ komentavo, kad norėtų, jog mokymų dalyviai pasižymėtų vieną svarbų dalyką: autistiški vaikai nesielgia blogai. „Jie tiesiog kitaip supranta mus supantį pasaulį ir gali elgtis ne taip, kaip įprasta mums. Jiems nepadės šaukimas ar piktinimasis, nes jie nežino, kaip kitaip elgtis. Tad labai svarbu suprasti, kad tokie žmonės nesielgia blogai specialiai, jiems reikia pagalbos suprasti, kaip galima pasielgti kitaip – reikia nukreipti kita linkme“, – akcentavo lektorė.
Pasak jos, autistiški vaikai yra normalūs vaikai, tik su diag­noze, jie tokie patys žmonės kaip mes, tik reikia stengtis juos suprasti.
Kalbėdama apie ryšio užmezgimą su autizmo spektro sutrikimų turinčiais mokiniais lektorė sakė, kad autistiški žmonės gali greitai pranešti, kuo jie domisi – suteikus galimybę, jie patys gali papasakoti apie savo susidomėjimą žvaigždėmis ar traukiniais. „Tad mokytojas gali pritaikyti tą temą pamokoje, taip autistiškam mokiniui pamoka bus daug įdomesnė, kadangi jis turės su kuo susitapatinti. Turiu pavyzdį, kai viena mokytoja pastebėjo, kad vaikas, kuris negalėdavo nusėdėti vietoje, piešdavo dinozaurus. Tad ji ant užduočių lapo taip pat nupiešė įvairių dinozaurų – mokinys po kiek laiko pradėjo atlikti užduotis sėdėdamas. Tad mokytojui pasidomėjus, sukūrus ryšį galima su autistišku mokiniu pasiekti puikių rezultatų“, – akcentavo P. Lindberg Fenger.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.