Toks gyvenimas

Šunų vedžiojimo aikštelė – užmarštyje

Gargžduose yra įrengta šunų vedžiojimo aikštelė su gera įranga keturkojams dresuoti. Kai kurie gargždiškiai to nežino, o keisčiausia, kad valdininkai aimanuoja, esą dėl lėšų stokos negali įvykdyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo – įrengti tokią aikštelę.

Vieni nežinojo, kiti pamiršo

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas ekologas Remigijus Alšauskas „Bangai” sakė, jog tik dėl lėšų stokos iki šiol neįvykdytas Savivaldybės tarybos įpareigojimas įrengti šunų vedžiojimo aikšteles Gargžduose ir Priekulėje. Išgirdęs, jog Gargžduose tokia aikštelė yra, specialistas gerokai nustebo. „Tikrai nieko apie tai nežinojau”, – prisipažino jis.

Gargždų miesto seniūno pavaduotoją Justiną Donauską patikiname, kad aikštelėje yra net įranga šunims dresuoti, jis šią žinią įvertino skeptiškai. „Gal ir buvo kokia medinė įranga, bet ji jau seniai supuvo”, – sakė valdininkas, siūlydamas „Bangos” atstovei kreiptis į seniūną. „Pagal subordinaciją”, – paaiškino jis.

Įranga tvirta

Per daugelį metų aikštele šalia Moksleivių namų nesusidomėjo nei daržininkai, nei žemės sklypų besidairantys asmenys. Visus sulaiko tvirtas anksčiau ten buvusio stadiono pagrindas, kurį gal ir nelengva išardyti.

Aikštelę prieš ketvertą metų atnaujino UAB „Gensina”. Sumontuoti ir pastatyti šunims dresuoti reikalingi įrenginiai. Ne iš medžio, o metaliniai ir puikiai iki šiol išsilaikę. Tad gargždiškiai turi puikią aikštelę šunims vedžioti. Tuo įsitikinome apžiūrėję įrenginius kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininku Albinu Klizu. Visą vasarą skendėjusi žolėje, aikštelė spalio pradžioje net nušienauta. Gaila, bet jos pakraščius atsikariauja besiplečiantys krūmai.

Nerodo iniciatyvos

A. Klizas stebėjosi, kodėl gargždiškiai skundžiasi neturį kur savo augintinių vedžioti, o kai kurie net veža juos dresuoti į Klaipėdą. „Gal žmonės nežino apie šią aikštelę?“ – svarstė Tarybos narys.

UAB „Gensina” direktorius Kęstutis Sinskas taip pat stebėjosi gargždiškių abejingumu. „Manau, jog pirmiausia iniciatyvą turi parodyti miesto šeimininkai, tačiau ir šunų augintojai negali likti abejingi. Aikštelės įrengimus, jei prireiktų, mes pasirengę paremontuoti, o pačiai aikštelei sutvarkyti nedidelės talkos užtektų. Keista, kaimuose buriasi bendruomenės, pačios sprendžia savo reikalus, o gargždiškiai jokios iniciatyvos nerodo”, – kalbėjo K. Sinskas.

Buvęs ilgametis Gargždų moksleivių namų šunų augintojų būrelio vadovas Kęstutis Petrauskas pasakojo, jog anksčiau su moksleiviais, nors ir neturėdami tokių įrengimų, patys aikštelę prižiūrėję. „Dabar, kai nė pėdos laisvos žemės nebelieka, ši aikštelė – didelis turtas šunų augintojams”, – svarstė reikiamą kvalifikaciją ir didelę patirtį turintis šunų dresuotojas.

„Daugiaaukščiai kyla netoli aikštelės esančioje miesto dalyje. Kuriasi nauji gyventojai. Ne vienas atvyksta ir su savo augintiniais. Manau, kad miesto šeimininkai ne tik reikalaus, bet ir sudarys sąlygas gyventojams laikytis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytų gyvūnų priežiūros taisyklių. Viena iš jų – vedžioti šunis tam skirtose vietose”, – tikisi Tarybos narys A. Klizas.

Jadvyga SURPLIENĖ