Trenerė R. Lisinskaitė: „Kiokiušin karatė – tai daugiau nei sportas“
Stipri, valinga, profesionali kiokiušin karatė sportininkė ir sporto klubo „Okinava“ trenerė Rima Lisinskaitė ne tik pati kopia į sporto aukštumas, bet ir augina naująją karatė kovotojų kartą. Ji yra viena ryškiausių Klaipėdos sporto asmenybių, 2024-aisiais pripažinta geriausia miesto sportininke. Moteris skina pergales Europos bei pasaulio čempionatuose ir įkvepia jaunuosius sportininkus siekti ne tik fizinės jėgos, bet ir vidinės stiprybės. Su meistriškumu ji perduoda ne vien techniką, bet ir gilias vertybes – pagarbą, draugystę, ryžtą. Pasak jos, tai – karatė, kuri formuoja ne tik kūną, bet ir charakterį.
– Kas atvedė į kiokiušin karatė? Kodėl būtent pasirinkai šią sporto šaką?
– Kai mokiausi pradinėse klasėse, teko susidurti su piktais, emocijų nevaldančiais, daiktus reketuojančiais klasiokais. Bijodavau eiti į mokyklą, nes berniukai nuolat kabinėdavosi, smurtaudavo. Tuo metu vyresnysis brolis lankė būtent karatė kiokiušin treniruotes, tad nusprendžiau pamėginti ir aš. Karatė man padėjo sutvirtėti tiek fiziškai, tiek morališkai.
Šis sportas yra itin unikalus ir įvairiapusiškas. Jis reikalauja valios, drąsos ir labai aštraus proto. Užsiimdamas karatė kiokiušin turi maksimaliai kontroliuoti savo kūną ir mintis, o ir tobulėjimui ribų nėra.
– Kokie tavo pasiekimai šioje srityje?
– Europos čempionatuose 3 aukso ir 1 sidabro medalis komandinėje kata (technikos demonstravimas) rungtyje, 1 aukso ir 1 bronzos medalis kumitė rungtyje (viso kontakto kova). Pasaulio čempionate kumitė rungtyje iškovota 5 vieta. Lietuvos čempionė ir prizininkė keliose rungtyse. 2024 metais buvau išrinkta geriausia metų sportininke Klaipėdoje.
– Kodėl nusprendei tapti trenere ir kaip tai pakeitė Tavo santykį su karatė?
– Niekada negalvojau, jog būsiu trenerė, tačiau kai man sukako 18 metų, mano mokytoja Diana Mačiūtė pasiūlė treniruoti vaikus. Veikla su vaikais taip įtraukė, jog atrodo, kad tai ne darbas, o pomėgis. Su didžiausiu pasitenkinimu važiuoju pas vaikus į treniruotes ir džiaugiuosi galėdama padėti jiems tapti stipresniems. Taip, kaip aš vaikystėje gavau saugumo ir pasitikėjimo savimi jausmą, taip noriu, kad ir mano mokiniai jaustųsi. Treniruodama vaikus nuolat mokausi ir pati, jie man padeda tobulėti ir suteikia motyvacijos siekti rezultatų. Džiaugiuosi, kad galiu jiems būti autoritetas ir vesti teisingu sportiniu keliu.
– Kokias vertybes stengiesi perduoti savo mokiniams per treniruotes?
– Svarbiausia – pagarbą ir pagalbą vienas kitam. Treniruotėse yra daug skirtingų vaikų, todėl gerbti kitą, rūpintis, padėti, pamokyti ir parodyti, manau, svarbiausi dalykai. Kai tarp vaikų atsiranda gražus bendravimo ryšys, tada jie treniruotėje jaučiasi kaip namuose.
– Kaip kiokiušin karatė padeda ugdyti charakterį ir vidinę stiprybę?
– Disciplina treniruotėje labiausiai padeda. Žinojimas, jog yra tvarka, etiketas, pagarba, kai negali sau leisti komentuoti ar replikuoti treniruotės metu. Tada geriausia susikoncentruoti į pratimą ir gali maksimaliai gerai jį atlikti, nėra laiko pasiteisinimams ar tinginiavimui.
– Kuo didžiuojiesi savo, kaip trenerės, kelyje labiausiai?
– Tikriausiai, jog galiu būti tiek pavyzdys ir autoritetas savo mokiniams, tiek gera jų draugė. Žinojimas, jog jie gali jaustis saugūs su manimi.
– Ką patartum žmogui, kuris svarsto pradėti lankyti kiokiušin karatė?
– Nelaukti ir tiesiog pamėginti. Pačiai teko išbandyti ne vieną sporto šaką, darbo sritį ir perlipti komforto zonos ribas. Tad reikia tik išdrįsti.
Aistė NOREIKAITĖ
