Trikotažas

Humoreska

Grįžta vyras namo anksčiau nei įprasta ir spėja pamatyti, kaip iš jo buto išlėkė vyriškis. Vytis beprasmiška, tad jis puola į miegamąjį ir randa savo žmoną nuogut nuogutėlę, prisidengusią tik rankoje laikomais apatiniais.

– Kas čia toks buvo? – užriaumoja jis.

– Kas, kas? Prekeivis, – nė kiek nesutrinka žmonelė. – Kiek kartų tau sakiau, kad ant durų uždėtum lentelę „Prekių nesiūlyti“.

– Ir kuo jis prekiauja? – kiek atlyžta vyras.

–Apatiniu trikotažu.

– Ar tau jo trūksta? – prieš savaitę prisipirkai gi tokių gražių apatinių, kelnaičių, liemenukų.

– Aš irgi taip maniau, bet kai jam parodžiau, kaip jie ant manęs „gula“ ir sulyginau su jo pasiūlytais, nepatikėsi, jis man pasakė: „Ponia, Jūs negerbiate savo vyro“.

– Taip ir pasakė?

– Taip, būtent, taip. Ir taip į mane smerkiančiai pažiūrėjo… Brangusis, aš pasijutau tiek nepatogiai, kad vos nesudegiau iš gėdos. Įsivaizduoji, kiek jis turėjo vargo, kol mane prigesino.

– Tai jis – dar ir gaisrininkas?

– Diplomo nerodė, bet darbavosi kaip profesionalas. Žinok, buvo gražu ir pažiūrėti. Aš tik ir aikčiojau iš nuostabos.

– Kiek supratau, viskas gerai baigėsi? – žiūri vyras į sujauktą lovą.

– Dar nežinia, – žmona grakščiai ištiesia rankose laikytus apatinius. – Kaip tik matuojuosi ir labai pergyvenu, kad jie man tiktų, o tai pinigai bus kaip į balą.

– Ar tu kvaila, pirma pinigus sumoki ir tik po to ruošiesi pasimatuoti? O kas čia? – vyras ištraukia iš po pagalvės svetimas vyriškas kelnaites.

– Čia – „prezentas“ tau, jeigu mano pirkinių dydis netiktų.

– Mieloji, tu tiek nestresuok dėl to dydžio. Žinai, žiūriu aš į juos, jie tikrai geros kokybės, jeigu tau netiks, nunešiu mūsų kaimynei, ji irgi ne kaži kokius beturi.

Algimantas VAŠKYS