Turizmas

Pagalbininkas, mėgstantiems keliauti

Gegužės pradžioje Gargždų turizmo informacijos centras atšventė savo 5-ąjį gimtadienį. Per tuos metus išsiplėtė paslaugų mėgstantiems keliauti ir ieškantiems poilsio vietų apimtis. Kasdien į centrą, įsikūrusį viename kabinete Gargždų kultūros centre, vidutiniškai užsuka 20-25 žmonės. Tad gimtadienio svečiai, atvykę su gėlėmis ir dovanomis, linkėjo centro kolektyvui naujų, kur kas erdvesnių patalpų. Tikimasi, kad Savivaldybės taryba pritars jo prašymui ir suteiks jas buvusioje miesto vaistinėje, Kvietinių gatvėje.

„Banga“ kalbina centro direktorę Daivą BUIVYDIENĘ apie paslaugas, kurias prasidedantį atostogų metą pasiūlys jos vadovaujamas kolektyvas.

Eskursijos su centro gide

– Ką naujo žadate pasiūlyti šį turizmo ir poilsio sezoną?

– Pirmiausia gido paslaugas. Pas mus nuo kovo gide priimta dirbti Sandra Uktverytė, beje, rajono gyventoja, kilusi iš Lapių. Ji rengia apžvalgines 1 val. ir 4 val. ekskursijas po rajoną, kurių metu supažindins su gamtos ir kultūros objektais. Taip pat pasiūlysime istorinę apžvalginę ekskursiją po Mažąją Lietuvą. Be to, Sandra turi licenciją vesti eksursijas po Kuršių Neriją, Palangą ir Klaipėdą. Ateityje planuojame pasiūlyti maršrutą po Žemaitiją.

– Kiek kainuos gido paslaugos ir ką jomis daugiausiai tikitės sudominti?

– Gido valanda kainuoja apie 20 litų, tačiau konkretaus maršuto kaina gali būti apskaičiuota ne tik pagal valandas. Orientuojamės pirmiausia į mokinius, Savivaldybės svečius. Beje, jiems rengiamas specialus 2-3 val. maršrutas. Savo paslaugas, žinoma, siūlysime visiems, kurie į mus kreipsis: rajono gyventojams, iš kitur atvykstantiems, užsieniečiams. Mūsų gidė kalba dviem už-sienio kalbomis – anglų ir ispanų. Centre galima iš anksto užsakyti ir transportą.

Užsisako kelialapius ir bilietus

– Kokias teikiate paslaugas norintiems keliauti į užsienio šalis?

– Mes parduodame turistinius, poilsinius kelialapius, užsakome lėktuvų, keltų, autobusų bilietus, vietas viešbučiuose. Tuo užsiima centro turizmo specialistė Alinija Rimkutė, kurios pagrindinės pareigos – informacinės sistemos tvarkymas, jos atnaujinimas ir kt.

– Per praėjusius metus pardavėme 48 turistinis kelialapius. Žiemą rajono gyventojai vyko į tolimuosius kraštus – Egiptą, Jungtinius Arabų Emyratus, vasarą ir rudenį ilsėjosi Turkijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, keliavo į Čekijos sostinę Prahą, savaitgalius leido Švedijos sostinėje Stocholme. Galime padėti parengti maršrutus mėgstantiems keliauti individualiai. Pavyzdžiui, dabar agluonėniškių grupė rengiasi kelionei išnuomotu kemperiu po Baltijos šalis. Mes rengiame jiems žemėlapius, teikiame pasiūlymus, ką aplankyti, kur sustoti nakvynei ar ilgesniam poilsiui.

– Rajono gyventojai jau žino, kad pas mus galima užsisakyti bilietus ir tuo naudojasi. Praėjusiais metais pardavėme daugiau kaip 300 bilietų: lėktuvais skrido į Londoną, Dubliną, Helsinkį, Paryžių, Milaną, keltais keliavo į Švediją, Suomiją, Vokietiją, autobusais – į Angliją, Daniją, Italiją ir kitas šalis.

Vilioja jūra ir Minija

– Ar mūsų kraštu domisi kitų Lietuvos regionų gyventojai?

– Domisi, tačiau labiausiai poilsiu prie jūros bei vandens turizmo galimybėmis. Tai ypač pajutome dalyvaudami tarptautinėje paradoje „Vivatur 2005“. Deja, mūsų paveldas, kultūros, gamtos paminklai kol kas nelabai domina kitų Lietuvos regionų gyventojus. Beje, liepos 15-16 dienomis rengiame regatą Minija ir mariomis. Norinčių plaukti yra iš įvairių Lietuvos kampelių.

– Plauksime pagal praėjusiais metais įgyvendintą ES projektą Savivaldybės įsigytomis kanojomis ir baidarėmis, jas taip pat išnuomos mūsų vandens turizmo pradininkai G. Rusteika iš Lapių bei iš .

– O kas domina mūsų rajono gyventojus kituose Lietuvos regionuose?

– Labiausiai domimasi ežerų kraštu – Aukštaitija, jos nacionaliniu parku. Keliaujama ir į Dzūkijos nacionalinį parką, Druskininkus ir į šalia jų esantį Grūto parką. Nors yra ką pažiūrėti ir Varnių, Veisėjų regioniniuose parkuose, tačiau jie kol kas dar nevilioja mūsiškių. Centre keliaujantieji po Lietuvą gali rasti literatūros, suteikiame informaciją, kaip susisiekti su kitais turizmo informacijos centrais, kaimo turizmo sodybomis ir susitarti dėl nakvynės ar ekskursijos.

Kaimo turizmo sodybos jau užimtos

Kaimo turizmas tapo labai populiarus. Ką naujo siūlo mūsų rajono sodybų šeimininkai?

– Nors šitas verslas yra sunkus, o daugelis lietuvių kaime nori ne ilsėtis, o veseliotis ir uliavoti, jis sekasi neblogai. Ir tai rodo augantys skaičiai. Šiais metais įregistruotos dar keturios naujos sodybos, nors dvi sustabdė šią veiklą. Iš viso rajone yra 29 kaimo turizmo sodybos. Visos jos skiriasi paslaugomis, aplinka, pastatais, pagaliau šeimininkų gebėjimais bendrauti. Kaip žinia, sodybos įvertinamos gandrais. Dauguma yra trijų gandrų. Keturis gandrus šiais metais suteikėme P. Račkauskienės sodybai Agluonėnuose, Gervaičių sodybai Gedminų kaime, I. Atienės – Karklėje ir

– Ar tiesa, kad jau pavėlavo norintieji užsisakyti kaimo turizmo sodybą vasarai ir rudens pradžiai?

– Savaitgaliai pas daugelį jau užimti visai vasarai, tačiau darbo dienomis, manau, įmanoma gauti vietą užsisakius ją prieš kelias savaites.

– Kiek kainuoja poilsis kaime?

– Už dvivietį kambarį be maitinimo – nuo 60 iki 130 litų už parą. Panašios kainos visose Lietuvos kaimo turizmo sodybose.

Savivaldybės ir ES fondų pagalba

– Prieš keletą metų ES fondų bei savivaldybių lėšomis dviratininkams buvo įrengtas „Kuršių takas“, vedantis nuo pajūrio iki Kuršių marių. Neteko girdėti, kad jis būtų populiarus. Kodėl?

– Šį projektą įgyvendino Pajūrio regioninis parkas, savivaldybės, tarp jų ir mūsų rajono, buvo tik partnerės. Tačiau iš tiesų atsiliepimai apie šį taką yra ne kokie. Mat pradėta lyg nuo kito galo – ne nuo dviračių takų, kuriuose turistas jaustųsi saugiai, o nuo informacinių aikštelių įrengimo. Rajone yra 26 tokios aikštelės, tačiau dviratininkai jas pasiekia tik tais pačiais keliais, kuriais važiuoja automobiliai.

– Gal jūsų centro teikiamos paraiškos struktūriniams fondams duos apčiuopiamesnės naudos turistams?

– Neseniai pateikėme paraišką struktūriniams fondams gauti finansavimą informaciniams leidiniams, dalyvavimui parodose, maršrutų pristatymams bendruomenei bei žiniasklaidai, informaciniams ženklams įrengti. Kita paraiška pateikta dėl turistinio maršruto Minijos upe infrastruktūros sukūrimo. Du centro darbuotojai mokosi dalyvaudami Valstybinio turizmo departamento laimėtame projekte. Praėjusiais metais centras buvo iniciatorius ir aktyviai dalyvavo įgyvendinant projektą “Rekreacinės infrastruktūros vystymas Minijos žemupyje ir Kuršių marių akvatorijoje“. Šiais metais Savivaldybė pateikė paraišką antrajam jo etapui – prieplaukų prie marių ir Minijos žemupyje statybai.

Judame į priekį ir išnaudojame visas galimybes. Tačiau svarbiausia mums pasiekti, kad informacija būtų kuo labiau prieinama mėgstantiems keliauti ir norintiems sveikai, turiningai pailsėti. Turime sukaupę jos daug, centre dirba specialistai, tad reikia tik erdvesnių patalpų – jos turi būti miesto centre, I aukšte, tokios, kurių nereikia ilgai ieškoti. Tikimės, kad Savivaldybės taryba padės mums išspręsti šią problemą.

Irena KASPERAVIČIENĖ