Tyrimas atskleidžia: atlyginimų IT sektoriuje augimo tempas – lėtėja
Lietuva ir toliau išlieka lydere Baltijos šalyse pagal atlyginimų informacinių technologijų (IT) sektoriaus darbuotojams augimą. Nuo jos tik keliais procentiniais punktais atsilieka Estija, o Latvija – trečia. Tačiau pastaraisiais metais pastebima tendencija: atlyginimų augimas šiame sektoriuje lėtėja, rašoma „Figure Baltic Advisory“ pranešime žiniasklaidai.
„Lietuva jau ne vienerius metus pirmauja tarp Baltijos šalių pagal IT sektoriaus darbuotojams mokamo atlygio augimą: jis kasmet lenkia Estijos ir Latvijos. Tam daugiausiai įtakos turėjo sparčiau augusi šalies ekonomika, verslų ir vartotojų pasitikėjimas ekonomine aplinka ir įtempta konkurencija dėl darbo jėgos“, – teigia darbo rinkos tyrimų ir konsultacijų agentūros „Figure Baltic Advisory“ vykdantysis konsultantas Povilas Blusius.
Agentūros duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių fiksuotas atlygis IT sektoriuje Lietuvoje vidutiniškai kilo 6,3 proc., Estijoje – 6,4 proc., Latvijoje – 4,8 proc. Tuo metu bendras metinis (fiksuotas atlygis ir priedai) atlygis Lietuvoje augo 8,2 proc., Estijoje – 8,0 proc., Latvijoje – 5,7 proc. Nurodytu laikotarpiu atlygis augo net 87 proc. apklaustų specialistų Lietuvoje, o Estijoje – 80 proc. Palyginti, Latvijoje atlygis augo vos 67 proc. IT sektoriaus darbuotojų.
„Vertinant istoriškai, IT srityje atlyginimai kasmet augdavo panašiame lygmenyje – apie 7–8 proc., ir tik 2022 m. bei 2023 m. matėme 11–13 proc. siekusį tempą. Po šio piko situacija normalizuojasi, augimas nuosaikesnis“, – sako P. Blusius.
Baltijos šalių IT sektoriaus atlygio tyrimas atliktas 2025 m. birželį. Tyrime dalyvavo 109 įmonės iš Lietuvos, 88 iš Latvijos ir 114 iš Estijos. Duomenys analizuoti iš daugiau nei 20,5 tūkst. IT sektoriaus darbuotojų Lietuvoje (apie 40 proc. visų sektoriaus darbuotojų), 13 tūkst. Latvijoje ir 18 tūkst. Estijoje.
Atlygio augimą lemia skirtingi veiksniai
Kaip paaiškina darbo rinkos analitikas, minimi atlygių pokyčiai atspindi tuos darbuotojus, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nekeitė savo pareigų – dirba toje pačioje organizacijoje ir atlieka tas pačias funkcijas. Tačiau tyrime buvo įvertinti ir darbuotojų, kurie nurodytu laikotarpiu pozicijas keitė – buvo paaukštinti ar persikvalifikavo, atlygių pokyčiai: per pastaruosius metus Lietuvoje tokiems darbuotojams fiksuotas ir bendras metinis atlygiai vidutiniškai pakito atitinkamai 18,6 proc. ir 20,9 proc.
„Gavus paaukštinimą ar persikvalifikavus, teigiamas atlygio pokytis – beveik garantuotas, ir tipiškai svyruoja tarp 4 ir 40 proc., priklausomai nuo to, kokio tai lygio karjeros pokytis“, – paaiškina P. Blusius.
Analitikas įvardijo ir pareigybes, kurių atlygis per pastaruosius metus augo sparčiausiai. Labiausiai išsiskiria dirbantieji pradiniais serverio programuotojais (angl. „Entry Back-End Developer“): jų vidutinis bazinis mėnesio atlygis augo net ketvirtadaliu. Kitos pareigybės, kurioms atlygis augo daugiau nei 15 proc. yra vyresniojo biuro administratoriaus, jaunesniojo IT konsultanto bei jaunesniojo „front-end“ programuotojo.
Atlygio rinkos konsultantas taip pat pabrėžia ir skirtumus tarp Vilniaus, Kauno bei likusios Lietuvos. Anot jo, didžiausi procentiniai darbo užmokesčio pokyčiai jau kelerius metus pastebimi Kaune. Šiame mieste dirbantiems IT specialistams per pastaruosius 12 mėnesių atlygiai vidutiniškai pakito 7,6 proc., kitur Lietuvoje – 7,4 proc., o Vilniuje – 6,1 proc. Kaunas išsiskiria ir didžiausiu vidutiniu metinio atlygio pokyčiu – jis siekia net 11,4 proc.
„Santykiniai atlygio pokyčiai sparčiausi yra Kaune, tačiau reikėtų įvertinti, nuo kokio atlygio vyksta šie pokyčiai. Vilniuje vidutinis fiksuotas atlyginimas sektoriuje yra 4,5 tūkst. Eur, kai Kaune – mažesnis ir siekia 4 tūkst. Eur. Kitose Lietuvos vietose – 3,7 tūkst. Eur“ – paaiškina tyrimo vadovas.
Ateities prognozės: atlyginimai augs toliau, bet lėčiau
Atliktame IT bendrovių tyrime pateiktos ir prognozės, kurios sudaromos pagal įmonių atlygio valdymo planus. Teigiama, jog vidutinio atlygio šiame sektoriuje augimas kitąmet turėtų siekti apie 5,8 proc. Jei ši prognozė pasitvirtins, tai būtų vienas mažiausių augimo rodiklių per pastarąjį dešimtmetį: tik 2020 m. atlygio augimas buvo mažesnis ir siekė 4,9 proc.
„Prognozės gali atrodyti ne tokios optimistinės darbuotojams, tačiau tiek sektoriaus atžvilgiu, tiek šalies lygmeniu toks atvėsimas būtų naudingas. Ilgametis augimas, kuris yra per daug spartus ir neatspindi kitų verslo rodiklių, iškreipia rinką ir ženkliai mažina Lietuvos patrauklumą investiciniu atžvilgiu. Kur kas geriau – nuosaikesnis, bet ilgalaikis ir tvarus augimas“, – teigia P. Blusius.
Keičiasi požiūris į papildomas naudas
Nors pagrindinis darbdavių dėmesys ir resursai sutelkti į darbo užmokesčio valdymą, ekspertai seka ir pokyčius papildomų naudų srityje. Vidutinis įmonių skiriamas lėšų krepšelis papildomoms naudoms šiemet siekia 1960 Eur, kai pernai – 1700 Eur vienam darbuotojui per metus.
„Drastiškų pokyčių per pastaruosius metus neįvyko, bet galime įžvelgti, kad greitesnio poveikio naudų, pavyzdžiui, kompensacijų už automobilių stovėjimą bei vienkartinių dovanų populiarumas šiek tiek sumažėjo. Pastebimai didesnė dalis įmonių siūlo ilgalaikes finansines bei sveikatinimo naudas: papildomą kaupimą III pakopos pensijų fonduose, studijų finansavimą, kvalifikacijos kėlimą bei sveikos gyvensenos skatinimą. Visa tai skirta didinti pasitenkinimą dabartine darbo vieta ir stiprinti ilgalaikį lojalumą darbdaviui“, – sako „Figure Baltic Advisory“ vykdantysis konsultantas P. Blusius.
Pranešimas žiniasklaidai
