Tyrų pažintiniame take – Vilhelmo teatrų festivalio premjera

Priekulės kultūros centras metė iššūkį civilizacijos apraizgytam žmogui ir pakvietė į Vilhelmo teatrų festivalį, kuris vyko Tyrų pažintiniame take, draustinyje. Per 300 žmonių patyrė meno ir gamtos simbiozę unikalioje erdvėje, meno teikiamos emocijos buvo perskrostos gamtos turtais.

Pateisino lūkesčius

Priekulės kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė „Bangai“ sakė, jog ši idėja visiškai pateisino lūkesčius. „Tai draustinio teritorija, tad turėjome ribotas galimybes žmonių srautams. Paskelbus registraciją, žmonės registravome, planavome apie 300 svečių, tiek ir turėjome“, – sakė R. Steponavičienė.

Siekta, kad žmogus atsigręžtų į gamtą, į jos neįkainojamus dvasinius turtus ir grožį. „Kritinis taškas žmogaus ir gamtos ryšyje bei pusiausvyroje pasiektas pramonės revoliucijos epochoje, kai žmogus, patikėjęs savo galia ir viršenybe, išplėtojęs mokslą ir pasiekęs reikšmingų laimėjimų technikos srityje, ėmė brautis į gamtą, griaudamas ir naikindamas jos natūralų būvį taip, kad gamta pradėjo eiti prieš žmogų“, – priminė organizatoriai. Pasak jų, vis daugiau sąmoningų žmonių kalba apie tai, koks svarbus grįžimas į harmoningą santykį su gamta, kaip reikalinga atkurti balansą tarp gamtinio ir urbanistinio žmogaus veikimo lauko. Vilhelmo teatrų festivalis skatino išgirsti ir prisiminti, ką mums vis dar kalba gamta.

Dėka valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbuotojų pasakojimų festivalio svečiai sužinojo, ką žmogaus rankų nesuniokotame draustinyje byloja šimtamečiai medžiai, augalai, žolės, ką ošia marios, ką kalba takas.

Sutelkė bendruomenę

Žiūrovai ieškojo naujų žmogaus ir gamtos dialogo būdų per garsą, žodį, vaizdą ar judesį, patyrė harmoniją, pajautė pusiausvyrą, galiausiai –  galbūt surado save.

Festivalio programoje pasirodė 6 teatro trupės: šokio teatro „Judesio erdvė“, Šeiko šokio teatras, teatras „Degančios žirafos“, „Apeirono“ teatras, Pantomimos teatro „A“, Priekulės Ernsto Vicherto teatras. Trijų valandų trukmės renginį vainikavo Donato Bielkausko, Kristijono Lučinsko ir Viktoro Rubežo garso instaliacija ir koncertas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“.

Festivalio režisierius Donatas Savickis, tekstus kūrė dramaturgė Virginija Rimkaitė, kompozitorius Donatas Bielkauskas. Visus sužavėjo Agnės Jablonskytės kurtos dekoracijos− briedžiai, kurie žiūrovus lydėjo viso festivalio metu.

Festivalyje žiūrovai išvydo Kornelijos Krasilnikovaitės meninę instaliaciją ,,Aš turiu šaknis“.

„Džiaugiamės, jog festivalis sutelkė bendruomenę. Žiūrovų vežimu pasirūpino Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, o išskirtinai ekologišku transportu − elektromobiliais − Drevernos uostas. Aktyviai į kvietimą savanoriauti atsiliepė daug jaunimo. Istorija dalijosi Gargždų krašto muziejaus atstovė Sabina Vinciūnienė ir Drevernos kultūros namų renginių organizatorė Virgina Asnauskienė“, – sakė R. Steponavičienė. Ji tikisi, jog Vilhelmo teatrų festivalis taps tradiciniu ir prioritetiniu Mažosios Lietuvos meno festivaliu.

Festivalio biudžetas – apie 12 tūkst. Eur, 70 proc. gauta iš Lietuvos kultūros tarybos ir 30 proc. iš Klaipėdos rajono savivaldybės.

Agnė ADOMAITĖ

Priekulės kultūros centro nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content