UAB „Pas Virginiją“ rekonstravo laidojimo namus Gargžduose
Trapi riba tarp gyvenimo ir mirties – laidotuvių nesuplanuosi, bet į paskutinę kelionę žmogų reikia palydėti pagarbiai. Pastaraisiais metais atsisveikinimui su mirusiuoju artimieji skiria vis mažiau laiko. Laidojimo tradicijų pokyčiui įtakos turėjo kovido protrūkis, taip pat užsienietiškos mados.
Gargžduose ritualines paslaugas teikiančios įmonės UAB „Pas Virginiją“ savininkai Virginija ir Algimantas Ruškiai, siekdami atitikti šiuolaikinius standartus ir teikti aukštesnės kokybės ritualines paslaugas, rekonstravo laidojimo namus.
Netektį išgyvenantiesiems – jaukios patalpos
UAB „Pas Virginiją“ ritualines paslaugas teikia 27 metus. Prieš 22 metus gargždiškiai verslininkai V. ir A. Ruškiai miesto centre Žemaitės g. įrengė šarvojimo salę, kurią šiemet rekonstravo. „Investavome tiek, kad galėjome naują pastatą pastatyti, bet nusprendėme likti čia – nepersikelti į nuošalesnę vietą, nes patogiau vyresniems žmonėms“, – kalbėjo V. Ruškienė.
Porą mėnesių rekonstravus laidojimo namus paslaugų teikimas nenutrūko. „Mes šarvojame Gargždų bažnyčios salėse, vežame į kitas rajono seniūnijas, šalies miestus ir miestelius – kur tik pageidauja klientai, – dėstė verslininkai. – Jau nuo spalio vidurio šarvojame savo atnaujintose patalpose.“
Pasak šeimininkų, iš buvusio pastato beliko tik sienos – viskas kapitališkai atnaujinta, sukurtas šiuolaikiškas interjeras. Pasikeitus patalpų planavimui, atsirado daugiau erdvės šarvojimo salėje: čia gali susėsti apie 50 žmonių. Modernizuotas apšvietimas – jį galima reguliuoti, televizoriaus ekrane artimieji gali demonstruoti vaizdus ar fotografijas apie išėjusiojo gyvenimą. Karsto pakyla dera su interjero dizainu.
Atnaujinti laiptai veda į antrą aukštą, kuriame įrengtas kambarys laidotuvių dalyviams, svečiams. Netekties prislėgti artimieji jaukioje aplinkoje gali pasišnekučiuoti prie kavos, arbatos puodelio. Čia pat moderni virtuvė su visa įranga, patogumais. Verslininkai pastebėjo, jog čia šarvoti mirusiuosius renkasi tie, kas nori jaukesnės, namų aplinkai artimesnės erdvės. Po rekonstrukcijos patalpų nuoma už parą kainuoja 200 eurų.
Nyksta senosios tradicijos
Verslininkai Ruškiai pastebėjo, kad laidojimo tradicijos nepriklausomybės laikotarpiu labai pasikeitusios. „Senuosius mūsų papročius pamažu pakeitė užsienietiškos patirtys, – dėstė V. Ruškienė. – Dabar skubrus gyvenimo tempas – nespėjame pasisveikinti su kaimynais, o ką bekalbėti apie atsisveikinimą su mirusiuoju. Anksčiau prie mirusiojo karsto visos sienos buvo nukabinėtos vainikais, o dabar jų nebeneša – tik gėlės žiedą ir vokelį su auka – nebeliko pompastikos.“
„Dar pasitaiko, kad kolektyvai pagerbia mirusįjį atnešdami vainiką, – kalbėjo A. Ruškys. – Tačiau dabar labiau puošiama vieta, kur statomas karstas. Vieni prašo dekoruoti ekonomiškiau, o kiti, kad būtų įspūdinga. Neseniai turėjome išskirtinį užsakymą – rožių žiedais dekoravome šarvojimo vietą – gyvų gėlių kilimą sudėliojome.“
Nuo seno atsisveikinti su mirusiuoju buvo skiriamos dvi paros, o dabar dažniausiai vieną dieną šarvojama, o kitą laidojama. Tačiau pasitaiko, kad užtenka ir dviejų trijų valandų, ir tokių atvejų daugėja. „Skubama palaidoti, nes spaudžia darbai, reikia išvykti į užsienį ir panašiai, – kalbėjo V. Ruškienė. – Šios tradicijos ateina iš užsienio – emigrantai iš Norvegijos pasakojo, kad ten kremavus mirusiojo kūną neskubama laidoti: kai bus laiko, tai ir palaidos.“
Verslininkai pastebėjo, kad vis rečiau giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai arba jie labai sutrumpinami. „Graudu, kai per šių giesmių giedojimą laidotuvių dalyviai vaikštinėja kieme, – pastebėjo V. Ruškienė. – Tėvai į laidotuves nebesiveda vaikų – šie nežino, kaip elgtis, jiems pritrūksta kantrybės klausytis giesmių. Kartais pritrūksta pagarbos išėjusiajam, nors jis dorai, gražiai gyveno.“
Pasak ritualines paslaugas teikiančių verslininkų, ankstesniais metais laidotuvėse dalyvaudavo 50–60 žmonių, o dabar kartais apie 20. Jie pastebėjo, kad tai lėmė pandemija, kai buvo draudžiama būriuotis. Tendencija nedalyvauti laidotuvėse išliko iki šiol. „Pasikeitė laidotuvių kultūra – sumažėjo atsisveikinančiųjų su mirusiuoju“, – kalbėjo Vytautas Ruškys, verslininkų sūnus, taip pat įsisukęs į šį verslą. Verslininkai stengiasi santūriai patarti, kad reikia išsaugoti pagarbą mirusiajam, užsakyti Mišias bažnyčioje ir kad į jas susirinktų laidotuvių dalyviai.
Virginija LAPIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
