Ugniagesiai pirmauja visuomenės pasitikėjimo apklausose

Tačiau jų aprūpinimas technika ir priemonėmis – ne pirmose eilėse

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių nei yra būtina, ugniagesių aprūpinimas technika ir asmens saugos priemonėmis neatitinka minimalių reikalavimų. Tai atskleidė Valstybės kontrolės auditas. Panaši situacija ir Gargždų PGT bei Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje.

Tenkinasi tuo, ką turi

Ugniagesiai gelbėtojai turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą. Socialinėse apklausose jie lenkia partijas ir realią valdžią turinčias institucijas. Pasitikėjimui pateisinti turi būti užtikrintas veiklos efektyvumas.

„Pirminiams gesinimo ir gelbėjimo darbams įrangos užtenka. Žinoma, norėtųsi, kad ji būtų nuolat atnaujinama“, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius ir pridūrė, kad tenkinasi tuo, ką turi. Jo teigimu, prieš kelerius metus atnaujintas gaisrinių automobilių parkas. Paskutinis – „Iveco“ gautas beveik prieš 5 metus. Pasak T. Taučiaus, jis žymiai galingesnis, modernesnis nei anksčiau naudotas. „Ugniagesiai saugiau jaučiasi gesinti gaisrą atvykę šiuo automobiliu. Tačiau mažesnis gaisrinis automobilis „Renault“ labai praverčia skubant į įvykį siauromis gatvelėmis, kaip antai sodininkų bendrijose“, – teigė pareigūnas.

Gargždų PGT praėjusiais metais įsigijo gelbėjimo pagalvę, bet jos dar neteko panaudoti.

T. Taučius džiaugėsi, jog ugniagesiai gelbėtojai pakankamai aprūpinami darbo drabužiais, turi aukštos kokybės asmenines apsaugos priemones. „Visgi norėtųsi šiuolaikiškesnių, patogesnių batų, drabužių. Neseniai Gargžduose gesinant degančią pirtelę ant ugniagesių gelbėtojų pradėjo kristi degantys plastiko gabalai, ir užsidegė jų rūbai. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai“, – sakė pareigūnas.

Trūksta darbuotojų

Šiais metais Gargždų PGT tikisi renovuoti savo pastatą, kuris nepuošia miesto. Projektas parengtas, jam įgyvendinti reikia 160 tūkst. eurų. Darbo sąlygas ugniagesiai buvo pagerinę savo jėgomis prieš 12 metų. Tada buvo paaukštintas garažo stogas, pastatas pailgintas, nes modernesni gaisriniai automobiliai netilpo. Nudažė ir šiek tiek modernizavo savo buitines patalpas.

„Šiemet numatėme apšiltinti pastatą ir pagražinti fasadą, pakeisime kai kuriuos langus. Esame patenkinti, kad bent tiek galėsime padaryti“, – prisipažino T. Taučius.

Gargždų PGT tenka vykdyti savo funkciją, kai trūksta 6 darbuotojų: pamainose budi ne po 8, o tik po 5–6 ugniagesius gelbėtojus. Vadovo teigimu, kasmet iš tarnybos daugiau žmonių išeina nei ateina. „Vieni mus palieka dėl sveikatos problemų, kiti išeina užtarnauto poilsio, treti emigruoja, o kai kurie atleidžiami už tarnybinius nusižengimus“, – atskleidė T. Taučius.

Jo teigimu, didelė paspirtis – rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos komandos. Savanorių ugniagesių formuotė veikia tik toliausiai nuo Gargždų nutolusiame Judrėnų miestelyje. Čia budi 3 savanoriai.

Pirmieji atvyksta, paskutinieji išvyksta

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje yra 6 komandos, kuriose dirba 54 ugniagesiai. Endriejavo, Priekulės, Agluonėnų, Veiviržėnų, Plikių, Girkalių ugniagesių komandos dažniausiai pirmosios atvyksta į gaisrą ar kitą įvykį ir pradeda gesinimo, nelaimės likvidavimo ir gelbėjimo darbus. Likvidavus gaisro bei kitų įvykių padarinius, šie ugniagesiai paskutinieji išvyksta atlikę visus darbus.

Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko teigimu, šiuo metu visos ugniagesių komandos aprūpintos naudotomis šiuolaikiškomis gaisrinėmis mašinomis. „Jose turėtų būti atitinkama įranga gaisrams gesinti, sukomplektuota gelbėjimo įranga, ugniagesiai aprūpinti kvėpavimo apsaugos aparatais, apsirengę ugniagesio apranga, avalyne. Tačiau dėl ilgalaikio finansavimo trūkumo apsunkinama tarnybos veikla, pažeidinėjama darbo sauga, – apgailestavo viršininkas. – Tik Savivaldybei skyrus lėšų įsigijome naudotus šiuolaikiškus gaisrinius automobilius, atlikome komandų pastatų ir patalpų einamuosius remonto darbus. Iš valstybės skiriamų dotacijų niekada nebūtume to padarę.“

Menkai aprūpinami kaimo ugniagesiai patys stengiasi daug pasidaryti, patobulinti, pagerinti darbo sąlygas. Savivaldybės ugniagesiai irgi norėtų į gaisrus skubėti šiuolaikinėmis gaisrinėmis mašinomis, rengtis sertifikuota apranga, gelbėjimo darbus atlikti modernia įranga.

Tačiau valstybės skiriamų specialiųjų dotacijų neužtenka sumokėti net minimalaus Savivaldybės ugniagesių darbo užmokesčio, todėl pamainose tenka budėti po vieną. Be to, trūksta lėšų mokėti už viršvalandžius bei kintamąją atlyginimo dalį. „Negalime įsigyti kvėpavimo apsaugos aparatų, gelbėjimo bei kitos įrangos, – akcentavo S. Virbauskas. – Kad Vyriausybė neskiria deramo dėmesio ir finansavimo savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms, parodė pernai atlikto valstybinio audito išvados. Jose nurodoma, kad dėl nepakankamo finansavimo nesuformuoti žmogiškieji ištekliai, gelbėjimo pajėgos nepakankamai aprūpintos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika bei įranga.“

Lėšų stygius išsekino kantrybę

Savivaldybės ugniagesių komandos į įvykius per metus išvyksta nuo 480 iki 505 kartų. Pagal šį skaičių ji pirmauja šalyje, tačiau skirstant valstybės dotacijas į tai neatsižvelgiama. Beje, praėjusiais metais daugiausia – 146 kartus teko skubėti Priekulės ugniagesių komandai ir Girkalių – 107.

Pasak S. Virbausko, kasmet nuo naujųjų metų didinamas pareiginės algos bazinis dydis, minimalus mėnesinis atlygis ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Bet tam neskiriama pinigų, todėl 2018 m. trūko 63 tūkst. eurų, 2019 m. – 95,1 tūkst., pernai –75,8 tūkst., o šiemet – 189,5 tūkst. Eur. „Esant finansavimo trūkumui, mūsų tarnyba negali sukomplektuoti ugniagesių komandų, užtikrinti jų parengtį, saugų darbą, mokėti ugniagesiams priklausantį atlygį. Be to, negalime įsigyti kvėpavimo apsaugos aparatų, gelbėjimo ir kitos įrangos“, – dėstė S. Virbauskas. – Dėl nepakankamo finansavimo priešgaisrinei funkcijai vykdyti kreipėmės į Ministrę Pirmininkę, vidaus reikalų ir finansų ministres.“

• Šalyje per pastaruosius 4 metus kilo 41,6 tūkst. gaisrų, juose žuvo 354 žmonės, sunaikinta ir sugadinta daugiau nei 200 tūkst. kv. m gyvenamojo ir negyvenamojo ploto.
• Lietuva pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žuvusiųjų skaičių užima 3-iąją vietą tarp 46 pasaulio valstybių.
• Šalies priešgaisrinėse pajėgose dirba 5,5 tūkst. ugniagesių, beveik pusė jų – savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose. Joms patikėti tik pirminiai gelbėjimo darbai, tačiau faktiškai tenka atlikti kur kas sudėtingesnius, o tam ugniagesiai nėra tinkamai aprūpinti.

Virginija LAPIENĖ

„Bangos“ archyvo nuotr.