Ūkininkė, kurios jautis subadė žmogų, pripažinta kalta
Ko gero, visi prisimename kraupų įvykį Klaipėdos rajone, Rudgalvių kaime, kai iš aptvertos teritorijos pabėgęs jautis mirtinai sužalojo prie namų buvusį 79 metų vyrą. Dėl to į teisiamųjų suolą teko sėsti 1968 metais gimusiai vietos ūkininkei. Po keturių teisiamųjų posėdžių Klaipėdos apylinkės teismas ją pripažino kalta dėl neatsargumo atėmus kito žmogaus gyvybę. Nuosprendis ūkininkei paskelbtas praėjusią savaitę.
Kaltės nepripažino
Kaltinimai Rudgalvių kaimo gyventojai buvo pateikti po to, kai 2023 metų lapkričio 16 dieną apie 13 valandą iš Klaipėdos rajone esančios ganyklos per nutrauktą elektrinį piemenį pabėgo jos laikytas jautis, kuris, atbėgęs į A. N. priklausančias namų valdas, užpuolė jį ir sužalojo. Sužalojimų būta itin rimtų, nes vyras, vežamas į ligoninę, mirė greitosios pagalbos automobilyje.
Po šios tragiškai pasibaigusios nelaimės jaučio šeimininkei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, mat ji, kaip nustatė teismas, būdama ūkininke, neužtikrino, kad jos laikomi gyvuliai neišeitų iš aptvaro ir nekeltų grėsmės kitų gyvūnų ar žmonių sveikatai bei gyvybei ar turtui.
Tačiau bemaž keturis dešimtmečius ūkininkaujanti D. M. nesutiko su jos pečius užgulusiais kaltinimais. Moteris neigė kaltę pripažinusi ir ikiteisminio tyrimo metu, aiškindama, jog tada jos duoti parodymai buvo neteisingai užrašyti.
Ūkininkė teismą tikino, jog ji tinkamai užtikrino gyvulių apsaugą, nes elektrinį piemenį paliko veikiantį, o kas ištraukė kuoliukus – avys ar kokie žvėrys, nežino. Apie pabėgusius gyvulius rudgalviškė sakė sužinojusi iš žuvusiojo dukters. Kadangi žinojo, jog karvės – tvarte, neva iškart sumojo, kad į laisvę ištrūko aptvare laikyti veršiukai. Todėl su sese nuėjo jų parsivesti. Anot kaltinamosios, 10 telyčių ir buliukas buvo palaidi, nes jų negalima laikyti pririštų.
Kaip prisiminė D. M., nuėjusi prie dabar jau mirusio senolio sodybos, pamatė, jog jos gyvuliai maždaug 60–70 metrų atstumu iki tvora aptverto A. N. kiemo. Pats vyras tuo metu esą buvo prie tvoros, jis buvo dar gyvas.
Tardoma ūkininkė neneigė kitą dieną skambinusi mirusiojo anūkui, norėdama atsiprašyti, kad įvyko tokia nelaimė, bei atlyginti žalą, tačiau su pareikštu civiliniu ieškiniu sakė nesutinkanti.
Bandė tartis
Narpliojant šią skaudžią istoriją, apklausti ir jaučio mirtinai subadyto senolio artimieji. Vyriškio anūkas prisiminė nelaimės dieną kalbėjęs su seneliu telefonu. Esą pokalbio metu šis pasakęs, jog pas jį atėjo D. M. karvės ir jis eina jų išvaryti. Nukentėjusiuoju pripažintas anūkas teigė girdėjęs, kaip senelis nuėjo už tvoros, kabliuku uždarė tvorą ir šūktelėjo: „A“. Tai buvo paskutinis telefonu girdėtas garsas, po kurio suskubta skambinti mamai ir greitajai bei išskubėta pas senelį.
Atvykęs pas jį, anūkas išvydo kraupų vaizdą – senolis sėdėjo ant žemės, jis buvo numautomis kelnėmis, kruvinu veidu bei rankomis. Sužalotajam esą buvo šalta, dėl to jis nubėgo pledo. Netrukus pasirodė ir greitoji.
Teisme apklausiamas mirusiojo anūkas sakė, jog D. M. gyvuliai yra buvę pasileidę ir anksčiau. Jo manymu, elektrinis piemuo nelabai sulaiko jaučius. Taip vieno artimiausių žmonių netekęs nukentėjusysis teigė, jog D. M. išties jam kitą dieną skambino. Esą ji pripažino kaltę, atsiprašė už tai, kad jos jautis subadė senelį, ir paklausė, kuo gali padėti. Tačiau jis nieko neatsakęs, kadangi jam buvo labai skaudu, nes po tėvelio nužudymo senelis jam buvęs it tėvas. Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, nukentėjusysis teigė neprašantis atlyginti turtinę žalą, nes už laidotuves sumokėjo mama. Jis pageidavo, kad iš kaltinamosios būtų priteista moralinė žala. Teisme buvo apklausti ir kiti senolio anūkai, teigę, jog senelis jiems buvęs itin artimas.
Apie skambutį, kurio metu bandyta taikiai susitarti, teisme kalbėjo ir žuvusiojo duktė, kuri nesutiko nei tartis, nei priimti pinigus, siūlomus už laidotuves bei kaip kompensaciją netekus artimo žmogaus.
Bulius buvo agresyvus
Apklaustas ir būrys liudytojų, tarp kurių – ūkininkės sesuo ir policijos pareigūnai, vykę į įvykio vietą. Jie prisiminė matę išvartytus elektrinio piemens kuoliukus. Vienas iš pareigūnų sakė užkliuvęs už elektrinio piemens ir supratęs, kad šis neveikia, nes elektra netrenkė. Anot policininko, nelaimės vietoje buvo ir D. M., vijusi lauk savo gyvulius. Ūkininkė neva patarusi nesiartinti prie jaučio, nes šis – agresyvus. Pareigūnas pasakojo, kad rudgalviškė ūkininkė anksčiau yra buvusi bausta administracine tvarka už gyvulių nepriežiūrą. Tačiau pažeidimas neva fiksuotas kitoje vietoje.
Prisiminti krauju paženklintą dieną teko ir ūkininkės seseriai, kuri pasakojo, jog tądien jai paskambinusi sesuo pasakė apie pabėgusius veršiukus. Moteris, kurios atmintyje išliko šauksmas ir susmukusio senolio vaizdas, teigė pačios nelaimės nemačiusi. Esą ji vyriškį pamatė jau po visko, kai šalia jo jau nebuvo ir galvijų.
Atsipirko lygtine bausme
Kraupiai pasibaigusios nelaimės detales išnarpliojęs Klaipėdos teismas ūkininkę pripažino kalta. Teismas konstatavo, kad rudgalviškės kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta ir nors ji teisme savo kaltės nepripažino bei teigė tinkamai užtikrinusi galvijų apsaugą, nustatyta, kad buvo priešingai – būdama gyvulių laikytoja ji neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi.
Tad ūkininkė nuteista už tai, kad, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Už tai jai skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant porai metų bei įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat nuspręsta iš dalies tenkinti 4 nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, iš ūkininkės jiems priteisiant 53 tūkst. eurų neturtinei ir 2 740 eurų turtinei žaloms atlyginti.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.
Gintarė KARMONIENĖ
