Ūkininkus baugina bjaurus scenarijus
Javapjūtė Klaipėdos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, neįsivažiuoja – vėluoja apie porą savaičių. Ūkininkai griebiasi už galvų: dėliojasi bjaurus scenarijus – tai, kas per šalnas, sausrą laukuose užderėjo, lietus kėsinasi sunaikinti. Pavėlavus nukirsti javus ir laiku nepasėjus žieminių kultūrų, užprogramuojamas prastesnis kitų metų derlius.
Laukia giedros
Ūkininkai kasdien gaudo giedros valandėles ir skuba į laukus, tačiau kūlimas vis dar neįsibėgėja. Vieni kai kurias kultūras spėjo „pagauti“, o kiti tik apvažiavo laukus ir įsitikino, jog grūdai per daug drėgni – tokius parduoti supirkėjams nuostolinga. Ankstesniais metais šiuo laiku kai kurie žemdirbiai jau būdavo įpusėję javapjūtę ar net artėjantys prie pabaigtuvių. „Sunkūs metai, – apgailestavo žemdirbiai. – Anksčiau gamta mus mylėjo – leido nukirsti javus, o šiemet nuo pavasario visapusiškai žlugdo – šalnos, sausra, o dabar pliaupia lietus.“
Visgi grūdininkystės ūkius puoselėjantys žemdirbiai turi vilties, jog sulauks giedros, žinoma, dėl lietaus grūdų kokybė suprastės.
Vienas stambesnių grūdų augintojų rajone Tomas Balčėnas iš Venckų kaimo, Priekulės seniūnijos, auginantis apie 800 ha įvairių kultūrų, javapjūtę pradėjo liepos viduryje – nukūlė žieminius miežius. Iš hektaro byrėjo vidutiniškai apie 5 tonas – ne tokio derliaus tikėjosi. „Buvo planuojama prikulti apie 7–8 tonas, nes pasėliai gerai peržiemojo, suvešėjo, kol neprasidėjo sausra: kai kur sulindo į žemę, išdžiūvo, – dėstė ūkininkas. – Nukūlėme apie 120 hektarų žieminių rapsų – apie 2 t iš ha, o laukuose, kur nenukentėjo nuo šalnų – labai geras derlius, apie 4 t iš ha. Dar liko nukulti apie 150 ha rapsų – gaudome giedros valandėles. Švysteli saulė, papučia vėjas ir skubam į laukus. Po truputėlį judam. Tikėkim, kad bus gerai.“
Vėluos rudens sėja
Ūkininkams neramu, kad jau antra rugpjūčio savaitė, o dar nepjauti žieminiai kviečiai – javapjūtė vėluoja apie dvi savaites, o tuo pačiu ir kiti darbai. Reikia įdirbti žemę ir iki rugpjūčio vidurio pasėti žieminius rapsus – nespėjus to padaryti laiku, užprogramuojamas prastesnis derlius.
Giedrius Lapinskas iš Girininkų kaimo, Vėžaičių seniūnijos, javapjūtę pradėjo liepos pabaigoje – nukūlė žieminius rapsus – iš hektaro byrėjo vidutiniškai tik apie 2,5 t – mažiau nei tikėjosi. „Dabar laukdami palankaus oro dirbtuvėse apžiūrime techniką, – kalbėjo ūkininkas. – Kviečių net nemėginome kirsti – nesinori šlapių kulti, bet artimiausiu laiku sinoptikai giedros nežada. Užsitęsus liūtims, prastės grūdų kokybė.“
Tačiau G. Lapinskas guodėsi, jog ankstesniais metais būdavę dar blogiau – javų laukuose įklimpusius kombainus traukdavo iš paskos važiavę traktoriai.
„Sunki javapjūtė – biedni metai ūkininkams, – sakė Rytis Kernagis iš Dauparų. – Žieminius rapsus nukūlėme, pabandėme kviečius, bet drėgni, džiovinti reikia. Supirkėjai daug nuskaičiuos už drėgnumą.“
Ūkininkas patikino, jog ankstesniais metais tokiu laiku jo ūkyje javapjūtė į pabaigą risdavosi. Šiemet, anot pašnekovo, dėliojasi bjaurus scenarijus: šalnos, sausra, o kai reikia doroti derlių – lietūs pliaupia. „Nedėkingi metai, susimaišė gamta, – kalbėjo R. Kernagis. – Be to, šiemet labai nukrito grūdų supirkimo kainos: pernai už toną miežių mokėjo 400 eurų, o dabar – 220 Eur, už pašarinius – dar mažiau.“
Sergejus Atkočiūnas iš Grumblių kaimo, Priekulės seniūnijos, apgailestavo, kad sausra pakenkė pasėliams, o javapjūtė dėl lietaus stipriai vėluoja. „Nepradėjome kirsti – kasdien lyja, – kalbėjo 500 ha javų auginantis ūkininkas. – Nuotaika prastėja, nes sinoptikai nieko gero nežada – gali perlyti dirvas ir kombainai klimptų.“
T. Balčėnas 
G. Lapinskas 
R. Kernagis 
S. Atkočiūnas
Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
