Ukrainietės siuvinėta pagalvėlė primins apie veiviržėniškių geradarystę
Naujieji mokslo metai ypatingi ir Lietuvoje nuo karo prisiglaudusiems ukrainiečiams. Pernai jų vaikai dažniausiai ėjo į artimiausią mokyklą, šiemet kai kas jau renkasi būtent ukrainiečių mokyklą, kuri yra Klaipėdoje. Tad keičia jau įprastą gyvenamąją vietą į uostamiestį. Iš Veiviržėnų į Klaipėdą susiruošė per metus sava šiame miestelyje tapusi Raya Galuchunovska.
Iš Ukrainos karo siaubo su dviem dukrelėmis pabėgusi ir saugiai prisiglaudusi Veiviržėnuose Raya iš karto pritapo prie vietos bendruomenės. Darbšti, teigiamos energijos kupina Raya talkininkavo Amatų centre. Įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose Ukrainoje socialine darbuotoja dirbusi Raya puikiai sutarė su vaikais. Su šypsena ji pasakoja, kaip jaunuosius veiviržėniškius išmokė pamėgti svogūnus, esą jie ypatingi, nes iš Ukrainos. Vaikai ryžosi jų paragauti, o paragavę ir nenusivylė.
Raya rugpjūčio pradžioje kelioms savaitėms išvyko į Ukrainą susitvarkyti reikiamų dokumentų, aplankyti artimųjų. Moteris prieš išvažiuodama Amatų centre pačius artimiausius, jai daugiausia padėjusius žmones pakvietė gardžiai vakarienei. Žinoma, vaišino tradiciniais valgiais: ukrainietiškais barščiais, virtiniais.
– Mano artimiesiems sunku ir nesaugu Ukrainoje. Jie gyvena kaime, turi ūkius, laiko gyvulius. Kur pabėgsi? Jie gyvena netoli Rovno (Rivnės), tai šiaurės vakarų Ukraina. Tiesioginės fronto linijos čia nėra, bet viskas vyksta ne taip jau toli. Kai su seserimi kalbamės telefonu, kartais girdžiu zvimbesį, tai sesė pakomentuoja, koks „iskanderas“ kažkur lekia. Tėtis pavasarį netikėtai mirė, buvo labai skaudu. Matyt, širdis neatlaikė karo išgyvenimų. Mamą buvau pasikvietusi į Veiviržėnus, norėjau, kad kiek atsigautų, sustiprėtų. Kiek galiu, finansiškai padedu savo artimiesiems. Ukrainoje ypač brangūs maisto produktai, atlyginimai maži, žmonės tikrai sunkiai verčiasi. Jei dirbčiau dabar Ukrainoje socialine darbuotoja, gaučiau tik apie 150 eurų algą, – atsisveikinimo vakarą pasakojo Raya. Susitvarkiusi dokumentus ji grįš į Lietuvą, tačiau gyvens jau ne Veiviržėnuose, bet Klaipėdoje.
Pasak Rayos, pagrindinė priežastis, kodėl ji keičia gyvenamąją vietą – ukrainiečių mokykla, kuri yra tik uostamiestyje. „Dukros lankė gimnaziją Veiviržėnuose, tačiau po pietų joms vis tiek nuotoliniu būdu reikėdavo prisijungti prie pamokų Ukrainos mokykloje. Dabar joms bus lengviau: lankys Klaipėdoje ukrainiečių mokyklą, tad nebereikės popiet mokytis nuotoliniu būdu“, – permainas planavo Raya. Uostamiestyje ji nuomosis butą, o būdama darbšti jau turi ne vieną darbo pasiūlymą.
Amatų centro darbuotojos, išlydėdamos Rayą, nuoširdžiai jai linkėjo sėkmingo gyvenimo Klaipėdoje, o jei kartais ten nebūtų taip gerai, kaip Veiviržėnuose, čia ji visada bus laukiama.
Klaipėdos rajono amatų centras Veiviržėnuose prasidėjus karui praėjusių metų kovo mėnesį vienas pirmųjų atvėrė savo duris ukrainietėms pabėgėlėms su mažamečiais vaikais. Kurį laiką jos glaudėsi Amatų centre, vėliau išsinuomojo būstus, o šią vasarą kelios ukrainietės sugrįžo į Ukrainą.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
