Utrių slidinėjimo trasa – žiemos pramogų drąsuoliams

3,7 ha visuomenės poreikiams skirtame sklype sumontuotas modernus keltuvas, kurį 2 savaites rengė specialistai iš Slovakijos įmonės „Tatralift“. Šis keltuvas per valandą gali pakelti 700 žmonių.

 

Ilgai lauktas Utrių kalno slidinėjimo trasos atidarymas – jau šiandien 18 val. Naktimis nemiegantys projekto įgyvendintojai – Lapių bendruomenės centro nariai – įsitikinę, jog projektas pasiteisins ir trauks žiemos sportininkus ne tik iš rajono, bet iš visos Lietuvos ar net kaimyninių šalių.

Utrių kalno sėkme neabejoja Lapių bendruomenės centro pirmininkė L. Karbauskienė, projekto vadovas G. Rusteika ir pagalbininkas lapiškis Audrius Laugalys (viduryje).Demonstruos privalumus

Kol kas nėra informacinių kelio ženklų, vedančių Utrių kalno link. „Kreipėmės į VĮ Klaipėdos regiono keliai, paaiškėjo, kad reikia planelio, suderinimo. Ateityje visa tai bus padaryta“, – informavo Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė. Visi norintieji pasiekti Utrių kaimą turi važiuoti į Utrius. Kaip nuvažiuoti iki objekto, galite Per valandą viena suomių sniego gaminimo mašina pagamina 45 kubinius metrus sniego.pasitikslinti ir Utrių kalno tinklalapyje.

Per Utrių kalno slidinėjimo trasos atidarymą bus pademonstruoti trasos privalumai, kaip ja naudotis ir pan. Slidininkai leisis nuo kalno. „Taip pat bus koncertinė programėlė, fejerverkai“, – žada L. Karbauskienė. Pašnekovė, žvelgdama į sniegu nuklotą Utrių kalną, teigė, jog sunku patikėti, kad ši vieta taip pasikeitė. Dar visai neseniai čia buvo kemsynas, prireikė 7–8 talkų, kol buvo sutvarkyta teritorija. 2012 metais Lapių bendruomenės centras pasirašė sutartį su Vietos veiklos grupe „Pajūrio kraštas“, gauta paramos suma iš ES – 590 tūkst. Lt, dar 59 tūkst. Lt kaip partneris prisidėjo Klaipėdos rajono savivaldybė, pati bendruomenė – savanorišku darbu. Vėliau Savivaldybė skyrė dar per 60 tūkst. Lt, nes projekte nebuvo numatytas elektros linijos iškėlimas.

Velnioniškas darbas

Kol kas veikia vienas keltuvas, tačiau projektas yra tęstinis. „Beje, mes gavome iš Žemės ūkio ministerijos dar 30 tūkst. Lt ir nusipirkome mažą vaikišką keltuvėlį. Jis bus pritaikytas vadinamajam varlininkui, kur galės tobulintis pradedantieji ir vaikai. Prie žiemos pramogų nepratę lietuviai raginami būti drąsūs, juolab kad bus galimybė pasisamdyti instruktorių – mokytis niekada ne vėlu. Slidinėjimo įranga bus nuomojama. Kita kalno pusė bus pritaikyta snieglenčių mėgėjams.

Slidinėjimo įrangą bus galima išsinuomoti. Keltuvų kainos: darbo dienomis pusantros valandos (nuo 15 iki 22 val.) – 20,72 Lt (6 €); šeštadienį (nuo 10 iki 22 val.)-sek­madienį (nuo 10 iki 21 val.) – 25,90 Lt (7,5 €). Vaikams iki 12 m. ir senjorams kainos yra mažesnės – atitinkamai 13,81 Lt (4 €) ir 17,26 Lt (5 €).„Prie šio projekto prisidėjo labai daug žmonių. Lengva tikrai nebuvo. Daug užtruko žemės sutvarkymo klausimai, techninio projekto parengimas, juk tai sudėtingas, pavojingas statinys“, – kalbėjo Lapių bendruomenės centro pirmininkė L. Karbauskienė. Utrių kalno slidinėjimo trasos projekto vadovas – lapiškis Gintautas Rusteika. Prieš trasos atidarymą jis nemiegojo jau ketvirta naktis: „Tai velnioniškas darbas, iškyla nemažai problemų. O atvykusieji dar pretenzijų pareiškia, tačiau sukandi dantis ir dirbi toliau. Dabar nuvykęs į kiekvieną slidinėjimo kurortą galėčiau nulenkti galvą, nes pamačiau virtuvę, supratau, ką tai reiškia.“ Pats G. Rusteika slidinėjimo aistra dega jau 15 metų: „Tas beprotiškas noras slidinėti ir yra atominė jėga, vedanti į priekį.“ Pašnekovas dėl šio projekto dirba savanoriškais pagrindais.

Žmonės nekantrauja

Tokių savanorių entuziastų yra ir daugiau. „Iš pradžių įdarbinsime tik du kasininkus. Visa kita – savanoriškais pagrindais. Yra numatytos savanorystės sutartys, galima mokėti už kurą, maistą. Pirmais metais versimės taip“, – aiškino L. Karbauskienė.

Utrių kalno papėdėje besidarbuojantis gargždiškis Liudas Šakinis sakė esąs atsakingas už techniką. „Ar sniegą reikia pastumdyti, ar ką nors sutaisyti, aš darbuojuosi. Jau vakar čia pilna žmonių buvo. Kiti net iš Palangos atvažiuoja ir džiaugiasi, kad iki Plungės nebereikės keliauti“, – pasakojo L. Šakinis. Projekto sėkme tiki ir lapiškis Tomas Lukošius: „Žmonės labai laukia, kada bus atidaryta trasa, jau naktimis budi. Bandysiu ir aš slidinėti.“

Vyrai patikina, kad ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, stinga patirties, tad buvo sudėtinga perprasti ir dvi suomių sniego gaminimo mašinas. Per valandą viena pagamina 45 kubinius metrus sniego, visu pajėgumu jos dirba esant –7–10 laipsnių šalčiui. Beje, iš pradžių jos gamino gelsvo atspalvio sniegą, mat vanduo yra pumpuojamas iš Minijos upės, tačiau vėliau viską pavyko sureguliuoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių