Užliejamos teritorijos – klimato kaitos, chaotiškų statybų pasekmė

„Rudenį ir pavasarį 90 proc. gyventojų laiškų yra susiję su užliejamomis teritorijomis“, – teigia Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Tad neatsitiktinai praėjusį penktadienį Gargždų „Minijos“ kino teatre vyko konferencija „Paviršinių nuotekų tvarkymo aktualijos ir iššūkiai“. Konferencijos dalyviai vieningai sutarė, jog paviršinės nuotekos – labai opi problema, reikia didžiulių investicijų, o situaciją apsunkina dar ir chaotiškos statybos.

Įstatyminės bazės vingiai
Klaipėdos rajono meras B. Markauskas atvirai sakė, jog kaip inžinierius puikiai supranta, kad paviršinių nuotekų tvarkymas nėra paprasta problema. Tai lemia daug priežasčių. Vyksta klimato kaita, jūros lygis kyla, ekstremalios situacijos dažnėja, sparčiai daugėja kietųjų (nelaidžių) dangų plotai. Anot jo, blogiausia, kai yra stiprus lietus ir jis sutampa su vėjo kryptimi, tuomet Kuršių marių vanduo kyla ir užlieja Klaipėdą. „Klimato atšilimas jau yra kiekvieno iš mūsų kieme, todėl reikia inovatyvių sprendimų“, – neabejojo meras.
B. Markauskas kalbėjo, jog paviršinių nuotekų tvarkymo problemą apsunkino ir chaotiškos statybos, intensyvi rajono plėtra. Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros vyriausiasis specialistas Feliksas Žemgulys priminė, kad dar 2008 m. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba buvo patvirtinusi Tarybos sprendimą, pagal kurį, norint vykdyti statybas, plėtrą, pirmiausia reikėjo įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų, paviršinių nuotekų šalinimo ir kitus inžinerinius tinklus. „Deja, bet šis sprendimas valstybės lyg­meniu buvo panaikintas, tikėtina, dėl perteklinių reikalavimų apribojant gyvenamųjų namų kvartalų pardavėjų (savininkų) veiklą bei kitų nežinomų priežasčių“, – sakė F. Žemgulys. Anot jo, panaikinus minėtą Savivaldybės tarybos sprendimą prasidėjo iš dalies chaotiškas teritorijų planavimas, t. y. kvartalų vystytojams atsirado galimybė statyti gyvenamuosius namus lygiagrečiai su inžinerinės infrastruktūros plėtra. Daug tokių kvartalų savininkų bankrutavo, taip inžinerinės infrastruktūros įrengimo našta nugulė ant tų kvartalų gyvenamųjų namų savininkų ar trečiųjų asmenų (perėmusių minėtą infrastruktūrą) pečių.

Infrastruktūros plėtros mokestis
Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Algirdas Radzevičius teiravosi, kaip dabar namų statytojai Klaipėdos rajone ir pramonės įmonės prisideda prie paviršinių nuotekų tvarkymo. „Jei minėtas Tarybos sprendimas nebūtų panaikintas, tuomet po tinkamų teritorijų planavimo dokumentų, techninių projektų parengimo būtų turėję prisidėti. Dabar situacija tokia, kad vieni visus tinklus įsirengia, susitvarko, o yra ir norinčiųjų „pasipinigauti“, kurie stato namus, o tinklai (pradedant tinklų projektine dokumentacija, statybos leidimais ir baigiant tinklų statybos užbaigimo aktais) nėra tvarkingi. Daug kas priklauso nuo teritorijos vystytojo požiūrio, t. y. vieni elgiasi ūkiškiau ir viską suprojektuoja, įrengia iki galo, kitiems svarbu greičiau gauti pinigus ir per bankrotą ar kitais būdais pasitraukti iš finansiškai nepatogios padėties“, – atsakė F. Žemgulys.
Meras B. Markauskas akcentavo, kad dabar jau yra įvestas infrastruktūros plėtros mokestis, teritorijų vystytojai turi jį susimokėti, o surinktos lėšos skiriamos ir keliams, ir nuotekoms tvarkyti, darželių, mokyklų reikmėms. Yra ir mokestis už paviršinio lietaus surinkimą, Savivaldybė, anot B. Markausko, pati moka už savo įmones. Verslo dabartinėje ekonominėje situacijoje nesinori dar labiau „apkrauti“.

Poreikis dešimteriopai didesnis
Liūdina ir tai, kad naujuoju finansavimo laikotarpiu neskiriama ES lėšų, tad išlaidos didžiąja dalimi teks Savivaldybei, tačiau jos galimybės taip pat ribotos. „Tikėtis, kad Savivaldybė galės investuoti dešimtis milijonų, būtų naivu“, – teigė B. Markauskas. F. Žemgulys skaičiavo, kad šiuo metu išleidžiama maždaug iki 1 mln. Eur per metus paviršinių nuotekų tvarkymui. O poreikis yra dešimt kartų didesnis. Vien Gargžduose dar reiktų papildomai pakloti apie 20 km paviršinių nuotekų šalinimo trasų. Šiuo metu darbai atliekami Jakuose, Jakų, Bajorų, Jūreivių, Vilties, Parko, Ramunių gatvėse, tad šios teritorijos turėtų nebeskęsti. Pasak Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto F. Žemgulio, viena iš opiausių bėdų yra ydinga finansavimo metodika. Tokioms kaip mūsų Savivaldybė nėra skiriamas valstybinis finansavimas. Savivaldybė ne kartą raštu kreipėsi į LR aplinkos ministeriją, Seimą, kitas valstybines institucijas prašydama keisti lėšų skyrimo metodiką, nes dabar ES ar valstybės paramą gali gauti tik tos savivaldybės, kuriose yra miestų, turinčių 20 tūkst. ir daugiau gyventojų. „Klaipėdos rajone gyventojų skaičius auga, per pastaruosius 15 metų vien deklaravusiųjų savo gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone padidėjo apie 10 tūkst., tačiau atskirų miestų su 20 tūkst. ar daugiau gyventojų neturime. Dėl šios priežasties paviršinių nuotekų tvarkymui negavome nė 1 euro. Lėšų iš esmės užtenka tik esamų tinklų priežiūrai vykdyti ir kloti naujiems paviršinių nuotekų šalinimo tinklams planuojamose naujai asfaltuoti, rekonstruoti gat­vėse“, – konstatavo F. Žemgulys. Pagal turimas galimybes, anot jo, Savivaldybė yra nutiesusi iki 40 km paviršinių nuotekų šalinimo tinklų per pastaruosius 15 metų.
Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybė šiuo metu rengia paviršinių nuotekų tvarkymo plėt­ros specialųjį planą. Papildomų sprendinių pristatymas bus organizuojamas ir visuomenei. Siekiama kompleksiško, organizuoto tinklų tvarkymo dabar ir ateityje.

Bėda veja bėdą
Konferencijoje pranešimą „Neatsakingas paviršinių nuotekų tvarkymas. Kokie pavojai ir kaip jų išvengti?“ pristatė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas. Jis informavo, kad „Klaipėdos vanduo“ yra trečia pagal dydį vandentvarkos įmonė Lietuvoje. Eksploatuoja 14 nuotekų valyklų: Dumpių nuotekų valyklą Klaipėdos mieste ir 13 nuotekų valyklų Klaipėdos rajone.
Kalbėdamas apie Klaipėdos rajoną, jis atkreipė dėmesį, kad dėl didelio kritulių kiekio apsemiami naujai išvystyti gyvenamųjų namų kvartalai – Ginduliai, Slengiai, Mazūriškės, Triušeliai. Ženkliai padidėja paviršinio vandens infiltracija į buitinių nuotekų tinklus. Dėl to užtvindomi buitinių nuotekų tinklai ir siurblinės. Dėl didelio gruntinio ir paviršinio vandens lygio nuotekų tinkluose gyventojai nebegali išleisti buitinių nuotekų iš namų. Sutrinka buitinių nuotekų tinklų veikla, dėl to kyla gyventojų nepasitenkinimas, kai negalima nuleisti vandens namuose. „Klaipėdos vanduo“ patiria dideles elektros sąnaudas, kurios susidaro perpumpuojant perteklines nuotekas. „Patiriamos išlaidos papildomai valant, išvežant perteklines nuotekas. Užliejimo metu ardoma infrastruktūra. Užliejus elektros skydines kyla pavojus darbuotojams ir vietiniams gyventojams“, – vardijo problemas B. Jonikas.

Užsidirbti „Porsche“ lengviau
Konferencijoje dalyvavusi gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trušelių gilija“ pirmininkė Inesa Budginė patikino, jog vandentvarkos bėdų daug. Anot jos, apie 50 namų kvartale nėra sutvarkytos buitinės nuotekos. Darbai neužbaigti, neįregistruoti. Gyventojai nori prisijungti prie centralizuotų tinklų, tačiau tai padaryti turėtų vystytojas. Žmonės lieka tarsi įkalinti. „Kreipėmės į įvairias valdžios institucijas. Su jomis susikalbėti sudėtingiau nei „Porsche“ užsidirbti“, – ironizavo konferencijos dalyvė. Tarybos narę Loretą Piaulokaitę-Motuzienę domino apleistų melioracijos griovių problema. Dalyvavusi LR Seimo narė Ligita Girskienė akcentavo, kad užfiksuos pasiūlymus, kokius ji galėtų pateikti kaip leidžiamosios įstatymų valdžios atstovė, juolab kad dirba Aplinkos apsaugos komitete. Konferencijoje tądien pranešimus taip pat pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens inžinerijos katedros prof. dr. A. Radzevičius, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės UAB „Grinda“ Komunikacijos departamento vadovas E. Steponavičius.

Keletas „Klaipėdos vanduo“ siūlymų
Atsižvelgiant į žaliojo kurso kryptį, tvarumo politiką, „Klaipėdos vanduo“ siūlė:
– rengti vandeniui pralaidžius grindinius (tai pralaidus asfaltas, korėtos trinkelės, kurios leidžia vandeniui prasiskverbti į gruntą);
– galimi ir lietaus sodai (biofiltraciniai plotai), tai sausa, intensyviai apželdinta įduba, kurioje vanduo, prieš susigerdamas į gruntą, yra biologiškai apvalomas padedant augalams;
– gelbėtų ir infiltracinis požeminis rezervuaras – stambiu užpildu užpildyta požeminė ertmė, leidžianti surinkti didelį kiekį lietaus nuotekų, kurios palaipsniui nuleidžiamos į gruntą;
– dar viena iš alternatyvų – vandens surinkimo cisterna – šios antžeminės ir požeminės talpos yra skirtos lietaus vandens laikymui ir pernaudojimui.

Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.