Vaikystė be smurto – iliuzija?
Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina žmones globoti ir padėti užaugti be tėvų globos likusiems vaikams. Jos siekis, kad Lietuva taptų be globos namų, sunkiai materializuojasi.
„Kodėl Lietuvoje tiek daug asocialių šeimų? Vaikai skriaudžiami, mušami ir net žudomi?“ – stebėjosi jauna mergina, neseniai iš emigracijos grįžusi į gimtinę mūsų rajone. Valdžios žmonės, politikai per daug nutolę nuo paprastų žmonių kasdienybės, kad racionaliai spręstų šią problemą.
Kol emigrantė gyveno užjūryje, jos tėvai pasiėmė globoti berniuką, kurį ji vadina broliu. Vėliau šeima priėmė dar vieną vaiką – mergina tapo jo krikštamote. Tėvai globoja ir socialinių įgūdžių moko kūdikį pagimdžiusią nepilnametę. Šie globėjai su vienu globojamu vaiku atvyko į Lapių bendruomeninių namų modernaus pastato įkurtuves. Tvirtai įsikibęs globėjui į ranką septynmetis berniukas žengė į sceną. O vyras negalėjo sutramdyti ašarų. Užaugęs mylinčių tėvų šeimoje, užauginęs savo vaikus, jautriai išgyveno dėl skaudaus šio vaiko likimo. Ašaros sujaudino visą salę – susirinkusieji jų nesuvaldė. Kokia jautri akimirka… Gaila, kad jos nematė šalies Prezidentė, kurią taip pat kvietė į šių namų, pastatytų bendromis pastangomis ir lėšomis su Vokietijos „Lions“ klubu, atidarymą.
Betgi kiek žmonių ryžtasi globoti svetimus vaikus?
Vaiko teisių apsaugos specialistai apgailestauja, kad vis mažiau atsiranda giminaičių, globėjų, norinčių priimti be tėvų globos likusius vaikus. Lapių globos grupės vadovė Vilija Lukauskienė apmaudžiai ištarė, jog kartais labiau pasirūpinama beglobiais kačiukais ar šuniukais, o beglobiui vaikui vietos prie šventinio stalo neatsiranda.
Lietuvoje dešimtmetį gyvenanti etiopė viename interviu pastebėjo, kad Etiopijoje niekas nesuprastų, jeigu sugalvotum nepriimti giminaičio vaiko dėl vietos stokos ar kitos priežasties. Etiopė įsitikinusi, jog vaikų namų reikia šalyse, kur siaučia karas. Susvetimėjimą Lietuvoje įžvelgusi moteris pridūrė, kad jos gimtojoje šalyje žmonės gyvena skurdžiau, bet yra laimingesni, nes moka dalintis ir priimti.
Etiopės pastebėjimai turėtų priversti ne tik susimąstyti. Ar Lietuvoje neliks vaikų globos namų, smurto prieš vaikus? Parlamentaro Roberto Šarknicko, kuriam nuo kūdikystės iki pilnametystės teko gyventi vaikų globos namuose, internatuose, teigimu, mūsų šalyje globos namai ilgai neužsidarys. Pirmiausia reikia išugdyti tėvų sąmoningumą, kad nemėtytų, nedaužytų, nežalotų savo vaikų.
Vaiko teisių apsaugos specialistai akcentuoja, jog pokyčiams reikalingas tėvų švietimas. O jiems atrodo, kad viską išmano. Svarbu ir vaikus ruošti šeimai. Betgi žmogiškumas, jautrumas – įgimti, o ne įgyjami dalykai. Dramatiškų įvykių, kuriuose nukenčia vaikai, nemažėja.
Užpernai sunkiai sužalota mažametė gargždiškė, kurią prižiūrėjo motina ir jos sugyventinis. Neseniai apylinkės teisme dėl šio įvykio išnagrinėta baudžiamoji byla. „Čia ne Matuko byla“, – ištarė nuosprendį paskelbusi teisėja. Taigi smurto nenustatyta – tik neatsargus sužalojimas. O buvusi sveika, guvi mergytė sunkiai suluošinta. Ką užaugusi ji pasakys savo motinai? O tėvui? Jaunutė moteris viena augino dukrelę, sako, su meile. Jai reikėjo vyriško ramsčio, užuovėjos. Ir išsirinko… Kodėl tik moteriai sunki, atsakinga pareiga – užauginti vaiką? Ramia sąžine vyrai palieka savo vaikus ir sprunka pas naują mylimąją. Jie tampa savaitgalio tėčiais. Kaip paprasta, ir niekas nepasakys, kad nesirūpina savo vaikais. Ši socialinė problema gilėja. Lyčių lygybės ekspertai gali verstis per galvas pristatydami įvairias įžvalgas, rekomendacijas, tyrimus, bet šiuo aspektu – bejėgiai…
