„Vaivorykštės“ tapytoją pavergė mada ir tekstilė
Jauna, graži, talentinga, kūrybinga ir labai charizmatiška – tokia yra gargždiškė „Vaivorykštės“ abiturientė Benita Srėbaliūtė. Meniškos sielos mergina iš gyvenimo trokšta pasiimti viską, kas geriausia. Todėl pati atkakliai pluša ir žingsnis po žingsnio juda svajonių įgyvendinimo link.
Visai neseniai atidaryta Benitos autorinių darbų paroda Palangos viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje, kur eksponuojami jos tapybos ir grafikos darbai. O rudenį gargždiškė kels sparnus ir išvyks studijuoti mados į užsienį.
Meninės prigimties krapštukė
„Nuo pat mažens buvau meninės prigimties krapštukė. Man patinka visokie smulkūs darbeliai ir iš karoliukų, ir iš kitokių mažmožių. Prie kiekvienos detalės palinksiu ir plušėsiu tol, kol viskas bus idealiai. Visada domėjausi mada, įvaizdžio kūrimu. Pamenu, mama išrinkdavo drabužius, kokius rengtis. O aš užsispiriu ir nesutinku. Pati išsitraukdavau pūstą sijoną, ir viskas. Esu lyg princesė, mano mėgstamiausia spalva yra rožinė, ir visos mano kambario sienos rožinės… net lova. Žinoma, reiktų nusiimti tą karūną“, – juokdamasi pasakojo gimnazistė.
Pirmąsias dailės pamokas Benita gavo dar būdama 6 metų „Nomedos“ dailės studijoje. „Mane ten tiesiog užburdavo, norėdavau išmėginti įvairiausias darbų technikas. Nors save išbandžiau ir šokiuose (10 metų lankė vaikų šokių studiją „Trepsiukas“ – aut. past.), ir teatre, vis dėlto dailė man buvo arčiausiai širdies. Tad nusprendžiau šiai sričiai ir telkti jėgas. Mokiausi Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje, o pastaruoju metu privačiai gilinu meno įgūdžius pas mokytoją ekspertę Rimą Baukaitę. Būtent ji ruošia moksleivius studijoms užsienyje. Mano paroda „Esu tokia…“ Palangoje taip pat atidaryta šios nuostabios pedagogės iniciatyva“, – džiaugiasi gargždiškė.
Pasirinkti nebuvo lengva
Pasak Benitos, apsispręsti savo ateitį sieti su menais, nebuvo sunku, tačiau, kol išsirinko konkrečią studijų kryptį, užtruko: „Esu gimusi po Svarstyklių ženklu, galbūt dėl to vis svarstau ir svarstau… Iš pradžių su mama mąstėm, kad reikėtų man būti interjero dizainere: geras darbas, gerai apmokamas, man lyg ir neblogai sekasi matematika, tad tiktų. Pradėjau paišyti visokius namelius, interjerą – neišeina, nepatinka – ne man. Tada nusprendžiau išbandyti produkto dizaino kryptį. Kūriau stalus, kėdes iš kartono lanksčiau – vėl ne man. Liko grafikos dizainas. Susitelkiu ties logotipais. Tačiau žiūriu, ką mano draugės daro, o jos sukneles, švarkelius kuria – net širdis apsalo… Apsisprendžiau – mokysiuos mados ir tekstilės subtilybių.“
Į interviu Benita atėjo vilkėdama jau savo pačios pasiūta pirmąja suknele. Mergina lanko siuvimo kursus Klaipėdoje. „Išleistuvių suknelei taip pat jau esu susipirkusi medžiagas, beliko užbaigti gražų prabangų modeliuką ir pasisiūti. Mano tikslas – pačiai ir kurti modelius, ir juos siūti. Pavyzdžiui, mama užsiima tik paltais (Benitos tėvai Rima ir Vidmantas yra UAB „Rimada“ savininkai – aut. past.), o man norisi ir suknelių, ir kostiumėlių kūrybos. Noriu viską išbandyti“, – dėstė jaunatvišku maksimalizmu trykštanti abiturientė. Ji akcentavo esanti labai dėkinga tėvams, kurie jai sudaro visas sąlygas atsiskleisti kaip asmenybei.
Škotija arba Anglija
Benita svajoja studijuoti madą ir tekstilę Škotijos universitete. „Tam, kad įstočiau, man reikia išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus bent po 60 proc., taip pat svarbus tarptautinis anglų kalbos egzaminas. Jei vis dėlto Škotijoje manęs nepriims, tai vyksiu į Anglijos Middlesex universitetą, kurio reikalavimus jau dabar atitinku“, – džiaugėsi gargždiškė.
Pasak pašnekovės, labiausiai dėl jos apsisprendimo vykti į užsienį nerimauja mama: „Ją raminu, kad viskas bus gerai. Mane ten kažkas labai traukia. O savo ilgesį išliesiu mene. Juk gyvenime svarbiausia jaustis savimi, klausyti savo širdies balso. Esu dėkinga, kad mano kūrybiniam polėkiui atsiskleisti padėjo ir „Vaivorykštės“ lietuvių kalbos mokytoja Rasa Rusteikienė, kuri užsiima renginio „Aš kūrėjas“ organizacija. Mano užduotis būdavo per 1–1,5 val. nutapyti piešinį. Tad gimnazijoje mane daugelis ir vadina menininke. Buvau vienintelė, kuri laikė ir dailės mokyklinį egzaminą, nors man jis taip pat nereikalingas. Tačiau reikėjo pateisinti savo reputaciją (šypsosi – aut. past.).“
Agnė ADOMAITĖ
Nuotr. iš asm. archyvo
