Vakarų Lietuvos žemės ūkis: nuo smulkių ūkių iki uogynų
Nors šiųmetė vasara žemdirbiams yra didžiulis iššūkis ir ūkininkai nebesiima prognozuoti derliaus, vėluoja javapjūtė, žieminių rapsų sėja, kiti darbai, „Vakarų Lietuva“ pasidomėjo, koks gi yra mūsų regiono žemės ūkio visuma: ką augina žemdirbiai, kokie gyvuliai ganosi lankose, ar esama alternatyvios žemdirbystės, ar puoselėjami uogynai, riešutmedžių giraitės ir pan.
Daugiausia augina grūdines kultūras
KLAIPĖDOS rajone šiemet Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje buvo įregistruotos 2 tūkst. 343 paraiškos tiesioginėms išmokoms, bendras deklaruotas plotas sudaro 55 tūkst. 850,42 ha. Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė teigė, kad, kaip ir kasmet, didžiausius deklaruotų kultūrų plotus rajone sudaro grūdiniai augalai. Populiariausi – žieminių javų plotai, kurie, lyginant su 2024-aisiais, 16,23 proc. Žieminių kviečių deklaruota 18,68 proc. daugiau nei pernai, t. y. 11 tūkst. 929,56 ha, rugių deklaruota mažiau, t. y. 247,11 ha, kvietrugių plotai išaugo 16,20 proc. – 1 tūkst. 631,47 ha, miežių plotai sumažėjo 22,31 proc., t. y. iki 242,11 ha, žieminių kviečių „Spelta“ – 86,48 ha.
Išaugus žieminių javų plotams, 24,73 proc., arba iki 7 tūkst. 931,81 ha, sumažėjo vasarinių kultūrų. Daugiausiai – 3 tūkst. 171,22 ha, arba 31,61 proc. mažiau, deklaruota vasarinių kviečių, avižų – 1 tūkst. 621,07 ha (35,13 proc. mažiau), miežių – 1 tūkst. 210,71 ha (23,86 proc. mažiau). Kvietrugių auginama 19,35 proc. daugiau, jų deklaruota 319,96 ha, grikių – 625,6 ha, arba 5,17 proc. daugiau, kukurūzų – 978,41 ha.
Ankštinių kultūrų plotai didėjo 20,34 proc. Labiausiai išaugo pupų plotai, kurių deklaruota 3 tūkst. 380,56 ha (76,21 proc. daugiau nei pernai), žirnių plotai sumažėjo 29,62 proc., t. y. iki 1 tūkst. 490,47 ha, taip pat deklaruota 2,89 ha vikių, 19,04 ha lubinų ir 1,65 ha avinžirnių.
Deklaruojami techninių augalų plotai išaugo 16,76 proc. – jų deklaruota 4 575,73 ha: žieminio rapso – 3 tūkst. 829,46 ha (21 proc. daugiau), vasarinio rapso – 672,95 ha, pluoštinių kanapių – 24,92 ha, linų plotai padidėjo 34,89 proc. – iki 48,40 ha.
Aromatinių, vaistinių ir prieskoninių augalų deklaruota 0,43 ha, kmynų – 102,84 ha. Daržovių plotai sumažėjo 9,22 proc. – bulvių deklaruota 334,96 ha, kitų daržovių – 55,35 ha.
Daugiamečių ganyklų – pievų (5 m. ir daugiau) rajone deklaruota 1,38 proc. daugiau nei pernai – 14 tūkst. 409,04 ha, ganyklų arba pievų iki 5 metų – 3 tūkst. 780,38 ha.
„Šiemet javapjūtė vėlyva, tad apie derlių dar anksti kalbėti. Nesidžiaugia rapso augintojai, nes šią kultūrą rajone labiausiai paveikė pavasarinės šalnos“, – sakė A. Latakienė.
KRETINGOS rajono ūkinį peizažą, nuasmenintus duomenis pateikusių Žemės ūkio duomenų centro specialistų pastebėjimu, ryškiausiai piešia augalininkystės ūkiai – rajone ūkininkai puoselėja tradicines kultūras: kviečius, rapsus, miežius, avižas, žirnius ir pupas. Rajone pasėlius deklaravo 2 tūkst. 336 ūkininkai, bendrai užėmę daugiau kaip 50 tūkst. ha žemės. Daugiausia auginama grūdinių ir ankštinių kultūrų, o didžiausi plotai skiriami žieminiams kviečiams – 15 tūkst. 210,61 ha, žieminiams rapsams – 4 tūkst. 951,06 ha, vasariniams kviečiams – 4 tūkst. 618,72 ha, žirniams – 3 tūkst. 132,39 ha, pupoms – 2 tūkst. 317,99 ha, vasariniams miežiams – 1 tūkst. 768,12 ha ir avižoms – 1 tūkst. 132,87 ha.
Be pagrindinių grūdinių kultūrų, rajone gausu ir kitų, įvairesnių augalų: dobilų (1 tūkst. 476,05 ha), liucernų (96,98 ha), grikių (157,11 ha), kukurūzų (437,89 ha), kmynų (571,65 ha), linų (71,29 ha), saulėgrąžų (14,41 ha). Taip pat auginamos įvairios daržovės – bulvės (111,01 ha), morkos (1,94 ha), svogūnai (20,49 ha), česnakai, kopūstai ir kt.
„Kretingos rajonas išlieka tradicinis žemdirbystės regionas, kuriame dominuoja grūdinės ir ankštinės kultūros, tačiau vis daugiau ūkininkų imasi įvairesnės augalininkystės – nuo vaistinių žolių ir prieskoninių augalų iki uogynų ar daržovių. Tai užtikrina didesnę ūkių įvairovę, tvarumą bei vietos žemės ūkio sektoriaus atsparumą“, – teigė Žemės ūkio duomenų centro specialistai.
MAŽEIKIŲ rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus duomenimis, Mažeikių rajono savivaldybėje pateiktos 2 tūkst. 42 paraiškos pasėlių ir kitų naudmenų deklaravimui. Deklaruotos 92 kultūros 65 tūkst. 777 ha plote.
Daugiausia deklaruojama: žieminių kviečių – 23 tūkst. 553 ha (derlingumas pernai buvo vidutiniškai 4,5 t/ha); žieminių rapsų – 8 tūkst. 295 ha (apie 2,2 t/ha); žieminių kvietrugių – 1 tūkst. 708 ha (apie 3,2 t/ha). Iš viso žieminių pasėlių deklaruota 34 tūkst. 915 ha.
Vasarinių pasėlių iš viso deklaruota 15 tūkst. 896 ha. Iš jų: avižų – 2 tūkst. 828 ha (2,8 t/ha), vasarinių kviečių – 2 tūkst. 441 ha (3,5 t/ha); vasarinių miežių – 2 tūkst. 207 ha (3 t/ha). Pupų deklaruota 3 tūkst. 60 ha (2,00 t/ha), žirnių – 3 tūkst. 360 ha (1,8 t/ha).
PLUNGĖS rajone paraiškas deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius pateikė 2 tūkst. 574 savivaldybės ūkininkai, kurie deklaravo 50 tūkst. 161,5 ha. Grūdinės kultūros sudaro apie 45,3 proc. deklaruoto ploto, o pievos ir ganyklos – 51,8 proc. Kiti žemės ūkio augalai (sodai, uogynai, daržovės) sudaro 2,9 proc. deklaruoto ploto.
Iš grūdinių daugiausia auginama: žieminių kviečių – 7 tūkst. 227 ha, vasarinių kviečių – 2 tūkst. 80 ha, vasarinių miežių – 1 tūkst. 821 ha, žieminių miežių – 473 ha, avižų – 1 tūkst. 724 ha, žieminių kvietrugių – 1 tūkst. 213 ha, žieminių rapsų – 1 tūkst. 648, vasarinių rapsų – 125 ha, žirnių – 1 tūkst. 612 ha, pupų – 1 tūkst. 45 ha, kukurūzų – 1 tūkst. 55 ha, grikių – 82 ha, rugių – 111 ha.
RIETAVO savivaldybėje žemės ūkis išlieka svarbia vietos ekonomikos ir gyvenimo būdo dalimi. Šiuo metu Rietavo savivaldybėje registruotos 1 tūkst. 259 žemės ūkio valdos ir 651 ūkininko ūkis.
Rietavo krašte augalininkystė ir gyvulininkystė išlieka apylygės, tačiau stebima aiški tendencija – augalininkystės sektorius palaipsniui auga. Šiemet žemės ūkio naudmenas deklaravo 973 pareiškėjai. Daugiausia žemės ploto skirta daugiametėms pievoms ir ganykloms – 37,45 proc., pievoms arba ganykloms (iki 5 metų) – 14,63 proc. Tarp pagrindinių deklaruotų kultūrų – žieminiai kviečiai (1 tūkst. 936,02 ha), žieminiai rapsai (666,8 ha), vasariniai kviečiai, miežiai, kukurūzai.
SKUODO rajone šiemet pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpiu iš viso pateikta 2 tūkst. 311 paraiškų, bendras deklaruotas plotas yra 54 tūkst. 946,75 ha. Nuo 2020 m. pateiktų paraiškų skaičius sumažėjo 231, tačiau deklaruotas plotas sumažėjo tik 131,19 ha.
Jaunojo ūkininko išmokai gauti pateiktos 104 paraiškos ir tai sudaro 3 tūkst. 456,45 ha plotą.
Iš žieminių javų daugiausiai – 10 tūkst. 944,26 ha – sėjama žieminių kviečių, žieminių kvietrugių – 1 tūkst. 264,62 ha, iš vasarinių javų – avižų 4 tūkst. 545,41 ha, vasarinių kviečių 3 tūkst. 317,91 ha, iš ankštinių javų – žirnių 1 tūkst. 587, 25 ha, pupų 568,69 ha, iš techninių augalų – žieminių rapsų 2 tūkst. 518,63 ha, vasarinių rapsų 172,09 ha. Bulvių deklaruota 83,12 ha, daržovių – 35,14 ha.
Daugiamečių (5 m. ir daugiau) ganyklų ir pievų deklaruota 8 tūkst. 372,24 ha, pernai – 2024 m. buvo deklaruota 9 tūkst. 82, 29 ha, o 2023 m. – 9 tūkst. 493,89 ha. Iš pateiktų skaičių matyti, kad daugiamečių ganyklų ir pievų plotai mažėja.
Kai kurių kultūrų derlingumas iš 1 ha: rapsai – 1,79, avižos – 2,37, grikiai – 1,1, pupos – 2,13 t.
TELŠIŲ rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjos Vilmos Lukoševičienės pateiktais duomenimis, rajone 2 tūkst. 941 pareiškėjas deklaravo 65 tūkst. 943,31 ha.
Grūdinių kultūrų deklaruota: avižų – 3 tūkst. 391,1 ha, vasarinių kviečių – 2 tūkst. 66,81 ha. Žieminių kviečių – 9 tūkst. 711,99 ha, vasarinių miežių – 1 tūkst. 596,4 ha, žieminių miežių – 550,8 ha.
Vasarinių rapsų deklaruota 568,25 ha, žieminių – 2 tūkst. 157,72 ha, grikių – 176,87 ha, kukurūzų – 1 tūkst. 768,19 ha, pupų – 995,36 ha, žirnių – 2 tūkst. 25 ha, auginama vikių, lubinų ir – 52,08 ha moliūgų.
Vyrauja smulkūs ūkiai
Įvertinus statistinius duomenis, matyti, kad vis dėlto Vakarų Lietuvos regione vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai – stambių ūkių vos vienas kitas.
KLAIPĖDOS rajone, Ūkininko ūkių registro duomenimis, 2025 m. liepos 1 d. Klaipėdos rajone buvo registruoti 2 tūkst. 623 ūkininkų ūkiai, jų valdoma žemės sudarė 20 tūkst. 173,35 ha, vidutinis ūkio dydis – 7,69 ha. Ūkininko ūkių, kurie įregistravę iki 0,5 ha žemės plotus, – 239, o didžiausių ūkių, kurie ūkyje įregistravę 300–500 ha, rajone yra 4. „Jei vertintume ūkius pagal jų valdomus plotus, teisingiausia analizuoti pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijas, kur deklaruojami visi ūkininkų dirbami plotai nuo mažiausio 1 ha – toks nustatytas taisyklių – iki didžiausio Klaipėdos rajone – apie 2 tūkst. ha. Iš viso 500 ha ir daugiau rajone deklaruoja 11 žemės ūkio veiklos subjektų, jų bendras valdomas plotas apie 9 tūkst. 860 ha“, – paaiškino rajono Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja A. Latakienė.
KRETINGOS rajone šiandien veikia 1 tūkst. 365 ūkininkų ūkiai – iš jų 1 tūkst. 295 yra vieno asmens ūkiai, o 70 – su partneriais. Rajone gausu šeimos ūkių, dažnai jungiančių kelias kartas ir padalintų į skirtingas veiklos sritis. Ūkių dydžiai labai įvairūs: nuo vos kelių arų daržovių ūkių ar poros galvijų laikymo, iki stambių šimtus hektarų užimančių valdų ir šimtų galvijų bandų. Didžiausias galvijų ūkis Kretingos rajone augina apie 1 tūkst. 952 galvijus, tačiau didžioji dalis rajono ūkių yra smulkūs arba vidutinio dydžio: žemės ūkio valdų dydžiai iki 30 ha sudaro 70–80 proc. visų valdų, dideli ūkiai – virš 100 ha – tik keli procentai, bet jie dažniausiai yra pagrindiniai grūdinių kultūrų gamintojai ar stambesni galvijų augintojai.
MAŽEIKIŲ rajone šiuo metu yra 1 tūkst. 313 ūkininkų ūkių, mažiausias jų – 1,01 ha dydžio, didžiausias – 1 tūkst. 300 ha.
PLUNGĖS rajone metų pradžioje buvo registruota 1 tūkst. 900 ūkininko ūkių. Iš jų: vieno ūkininko – 1 tūkst. 669 ūkiai, su partneriu – 231 ūkis. Ūkius skirstant pagal plotą būtų taip: iki 10 ha – 893 ūkiai, 0–30 ha – 666 ūkiai, 30–100 ha – 270 ūkių, 100–150 ha – 30 ūkių, 150–200 ha – 21 ūkis, 200–300 ha – 8 ūkiai, 300–500 ha – 8 ūkiai, daugiau kaip 500 ha – 4 ūkiai.
Pozityvus ženklas – RIETAVO savivaldybėje: šiemet įregistruota 12 naujų ūkių. Tarp naujųjų ūkininkų – jauni žmonės, kurie ryžtasi ūkininkauti, tęsia šeimos tradicijas, turi vizijų, siekių ir orientuojasi į ekologiją, tvarumą ir naujoves. Jie renkasi netradicines kultūras, investuoja į inovatyvius ūkininkavimo būdus, ieško nišų rinkoje ir kuria gyvybingus ūkius.
SKUODO rajone liepos 1 d. įregistruoti 1 tūkst. 357 ūkininkų ūkiai. Rajone vyrauja vidutinio dydžio ūkiai, t. y. šeimos ūkiai, kurių vidutinis registruotų ūkininkų ūkio dydis – 21 ha, kurių nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas užima 28 tūkst. 491,29 ha. Smulkiausias ūkis yra iki 0,5 ha, didžiausias – per 500 ha.
TELŠIŲ rajone yra 1 tūkst. 998 ūkiai, bendras žemės plotas 44 tūkst. 909,72 ha ir 3 tūkst. 508 valdos – bendras žemės plotas 71 tūkst. 138,07 ha. Iki 0,5 ha yra 53 ūkiai; 0,5–1 ha – 60 ūkių; daugiau negu 500 ha – 3 ūkiai. Dominuoja ūkiai nuo 1 iki 5 ha – jų yra 525.
Galvijai ir sliekai, sraigės ir svirpliai
Daugelyje rajonų šalia tradicinės galvijininkystės atsiranda ūkių, kuriuose ūkių valdytojai augina ne tik triušius, danielius, stručius ar šinšilas, bet ir Kalifornijos sliekus, svirplius, sraiges.
KLAIPĖDOS rajone yra pavienių įdomesnių ūkių – triušių ūkis, Kalifornijos sliekų, auginamų biohumuso gamybai, naujiena – kad jaunieji ūkininkai augina svirplius. Daugėja edukacinių – bitininkų, alpakų – ūkių.
Traukiasi pienininkystės ūkiai – pereinama labiau į mėsinių ir mišrūnų galvijų ūkius. Ūkiai stambėja.
Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, Klaipėdos rajone deklaruota: 438 galvijų laikytojai, auginantys 13 tūkst. 325 vnt. Pieninių karvių deklaruota 3 tūkst. 179 vnt., kurias augina 225 žemdirbiai. Mėsinių ir mišrūnų veislių galvijus laiko 192 ūkininkas, iš viso deklaruota 2 tūkst. 916 galvijų. Avis rajone laiko 192 ūkiai, kuriuose ganosi 2 tūkst. 916 gyvūnų. Ožkų 99 ūkiuose – 560. 128 laikytojai įregistravę 547 arklius.
Kiaulių 45 laikytojai rajone augina 18 tūkst. 880 vnt.
KRETINGOS rajone 193 valdos specializuojasi auginti gyvulius – nuo tradicinių pieninių karvių, mėsinių galvijų, avių ir ožkų iki paukštininkystės ir netradicinių gyvūnų, tokių, kaip arkliai, alpakos. Pagal liepos 1 d. duomenis, Kretingos rajone yra: per 5 tūkst. 900 galvijų, tarp jų – 2 tūkst. 471 karvė, 755 avys, 230 ožkų, 201 kiaulė, 268 arkliai, 2 stručiai (1 laikytojas), 16 danielių (2 laikytojai), 6 alpakos (1 laikytojas), o 2 tūkst. 351 triušį laiko 852 laikytojai – triušininkystė yra viena populiariausių netradicinių veiklų Kretingos rajone.
Paukštininkystė Kretingos rajone nėra dominuojanti žemės ūkio šaka. Dauguma paukščių – vištos, antys, žąsys ar putpelės – laikomi smulkiuose šeimos ūkiuose, savoms reikmėms. Tačiau Kretingą garsina Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų ūkis.
MAŽEIKIŲ rajone daugiausiai yra mėsinių galvijų augintojų ūkių ir pieninių galvijų ūkių, yra ir avininkystės ūkių.
Gyvulininkystės sektorius PLUNGĖS rajone yra svarbi žemės ūkio sritis. Šio sektoriaus plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos, sukaupta patirtis. Gyvulininkystės sektoriaus produktai sudaro didelę dalį žemės ūkio produkcijos, ir šis sektorius yra svarbus maisto pramonei. Vis dėlto, bėgant metams, šiame sektoriuje įsivyravo neigiamos tendencijos: mažėjantis gyvulių skaičius rodo, kad mažėja suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę. Lyginant su augalininkyste, gyvulininkystės verslas tampa mažiau patrauklia sritimi. Plungės rajono savivaldybėje yra paplitusios šios tradicinės gyvulininkystės šakos: pieninė galvijininkystė, mėsinė galvijininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė, arklininkystė, avininkystė, ožkininkystė, triušininkystė ir bitininkystė. Tačiau dabar ūkininkai vis labiau ieško kuo įvairesnės ūkininkavimo veiklos.
Iš 1 tūkst. 900 ūkių Plungės rajone – 68 yra gyvulininkystės ūkiai, 1 tūkst. 552 – mišrūs, 2 ūkiai užsiima žuvininkyste.
Rajone 765 galvijų augintojai augina 21 tūkst. 264 galvijus, 417 karvių laikytojai – 6 tūkst. 122 karves. Avių Plungės rajone – 3 tūkst. 132, ožkų – 330, kiaulių – 256, arklių – 183, danielių – 263, elnių – 364, sraigių laikoma 1 ha, stručių – 4, šinšilų – 332, triušių – 1 tūkst. 497.
RIETAVO savivaldybėje auginama 8 tūkst. 370 galvijų, iš jų 2 tūkst. 330 – pieninių veislių. Regiono ūkiai užsiima pienine ir mėsine gyvulininkyste, o kai kurie, pvz. žemės ūkio bendrovė „Minija“ – intensyvia, modernizuota gamyba. Ši bendrovė valdo šimtus galvijų, investuoja į technologijas, produktyvumą ir gerovės standartus. Viena žymiausių institucijų – VšĮ „Rietavo žirgynas“, turintis ekologinio ūkio statusą. Čia puoselėjami Žemaitukų veislės žirgai, taip pat laikomos avys, o ekologiniuose soduose auginamos obelys, trešnės ir juodieji serbentai. Tai pavyzdys, kaip tradicinis ūkis gali būti derinamas su ekologija ir krašto identitetu. Džiugi žinia – net 35 ūkiai sertifikavo ekologinius plotus ir gyvūnus. Ši tendencija rodo augantį ūkininkų sąmoningumą, norą tausoti gamtinius išteklius, dirbti tvariai ir atsakingai. Ekologiniai ūkiai orientuojasi į dirvožemio išsaugojimą, gyvūnų gerovę ir aukštos kokybės produktų kūrimą.
SKUODO rajone labiausiai plėtojamas gyvulininkystės sektorius. Rajone paplitę pienininkystės ir gyvulininkystės šeimos ūkiai. Rajone liepos 1 d. registruoti 96 avių laikytojai, kurie laiko 2 tūkst. 420 avių, 30 ožkų laikytojų, kurie laiko 115 ožkų. Taip pat rajone yra 30 arklių laikytojų, laikančių 77 arklius, iš kurių 35 yra veisliniai. Rajone registruotas 121 kiaulių laikytojas, auginantis laiko 374 kiaules. Rajone veikia 1 bendrovė, kurios veikla – paukštininkystė, 2 ūkininkai turi paukščių skerdyklą.
TELŠIŲ rajone 958 galvijų augintojai laiko 28 tūkst. 619 galvijus, iš kurių 9 tūkst. 137 – pieninių veislių karvės, 9 tūkst. 952 – mėsinių ir mišrūnų veislių galvijai. Nuo 1 iki 2 karvių laiko 238 ūkiai, 3–5 – 134 laikytojai, 6–10 – 83, 11–20 – 57, 21–30 – 44, 31–50 – 38, 21–100 – 30, 101–150 – 9, daugiau kaip 150 – 4 ūkiai. Avių – 4 tūkst. 241 (183 laikytojai), ožkų – 265 (78 laikytojai), veislinių arklių – 211, neveislinių – 141 (iš viso 122 laikytojai). Telšių rajone iš viso auginama 14 tūkst. 636 kiaulės. Iš viso yra 172 kiaulių bandos, iš kurių vienoje – 13 tūkst. 601 kiaulė. Daugiausia – 166 – bandose auginama nuo 1 iki 10 kiaulių, iš viso 465.
Augina telšiškiai ir kitokių gyvūnų: 180 putpelių, 7 tūkst. 454 vištų, 284 triušius, 2 alpakas, 403 elnius (5 laikytojai), 209 danielius (7 laikytojai) ir 6 povus (1 laikytojas).
Įdomesni augalai ir uogynai
KLAIPĖDOS rajone yra du pareiškėjai, kurie augina trumpos rotacijos želdinius – 7,59 ha gluosnių. Pluoštinių kanapių augintojai rajone taip pat du, deklaruotas plotas 24,92 ha. Du ūkiai augina 1,51 ha vynuogynų. Populiariausia uoga Klaipėdos rajone išlieka braškė – 23 ūkininkai deklaruoja 26,7 ha šių uogynų. Didžiausias uogyno plotas 6,36 ha. Nedaug atsilieka šilauogių augintojų: 21 ūkis deklaruoja 9,08 ha. Ūkiai įvairūs, nuo 0,04 ha iki 2,32 ha. Avietes augina 17 ūkininkų, bendras plotas 4,68 ha. Ūkiai nuo 0,10 iki 0,71 ha. Svarainių augintojai 5, ūkiai nuo 0,24 ha iki 3,57 ha. Bendras plotas 5,06 ha. Gervuogės deklaruojamos 5 pareiškėjų. Plotas 0,69 ha. Juodųjų serbentų tik 3 ūkiai, bendras plotas 0,30 ha. Vienas – medlievų augintojas (0,28 ha). Šaltalankius deklaruoja 7 ūkiai, plotas 34,8 ha. Mažiausias ūkis 0,04 ha, didžiausias 12,66 ha.
KRETINGOS rajone netradicinės ūkio šakos egzistuoja, tačiau jos – išties reta išimtis. Pagal oficialią statistiką, rajone buvo registruotos tik keturios žemės ūkio valdos, deklaravusios alternatyvią žemės ūkiui veiklą. Tai sudaro vos 0,13 % visų Kretingos rajono žemės ūkio valdų. Uogininkystės mastas irgi nėra didelis. Didžiausi uogynai pagal deklaruotą plotą (ha): šaltalankių uogynai – 43,92 ha (8 ūkiai); braškių – 8,14 ha (22 ūkiai), šilauogių uogynai – 6,13 ha (17 ūkių); aviečių uogynai – 2,31 ha (10 ūkių); juodųjų serbentų uogynai – 2,21 ha (6 ūkiai); raudonųjų serbentų uogynai – 2,93 ha (2 ūkiai); svarainių uogynai – 2,08 ha (3 ūkiai); baltųjų serbentų uogynai – 2,58 ha (1 ūkis); gervuogių uogynai – 0,11 ha (1 ūkis).
MAŽEIKIŲ rajone vienas ūkininkas deklaruoja 13,79 ha gluosnių, registruota 12 uogininkystės-sodininkystės ūkių. Dauguma jų ekologiniai. Deklaruota: šaltalankių – 85,09 ha, aronijų – 49,2 ha, riešutų – 46,87 ha, juodųjų serbentų – 17,96 ha, braškių – 13,41 ha, šilauogių – 7,33 ha; svarainių – 7,32 ha; aviečių – 3,31 ha; sausmedžių – 2,04 ha.
PLUNGĖS rajone deklaruota: šaltalankių uogynų – 48,54 ha, šilauogių – 26,96 ha, braškių – 7,05 ha, aviečių – 5,13 ha, aronijų – 5,22 ha, svarainių – 5,04 ha. Tačiau ūkininkai augina ir sausmedžių, juodųjų serbentų, agrastų, gervuogių, vynuogių, spanguolių, rabarbarų. Riešutynš plotai sudaro 32,95 ha, šermukšnių – 20 ha, obelų sodai – 23,95 ha.
RIETAVO savivaldybėje augalininkystės įvairovę papildo daržovės (smidrai, cukinijos, moliūgai) ir uogos – auginamos braškės, šilauogės, avietės, aronijos, šaltalankiai, serbentai. Taip pat sodinami riešutmedžiai.
SKUODO rajone 2023 m. buvo deklaruotas 46,16 ha pluoštinių kanapių plotas ir 170,07 ha linų plotas. Tačiau 2023 m. pluoštinių kanapių nebedeklaravo nė vienas pareiškėjas, o deklaruotų linų plotas sumažėjo iki 78,14 ha. 2025 m. nė vienas pareiškėjas nebedeklaravo nei pluoštinių kanapių, nei linų. Iš prieskoninių augalų 2025 m. deklaruotas kmynų plotas sudarė 138,81 ha. Baltųjų, juodųjų ridikų deklaruotas plotas yra 17,39 ha, rudųjų, juodųjų garstyčių – 4,86 ha, baltųjų garstyčių – 47,15 ha, facelijos – 9,22 ha, sorgų – 16,07 ha. Riešutmedžių deklaruotas plotas sudarė 7,97 ha. Iš uogų 2025 m. daugiausiai deklaruota: aronijų uogynų – 31,42 ha, šaltalankių uogynų – 7,97 ha, juodųjų serbentų uogynų – 3,88 ha, braškių uogynų – 2,73 ha.
TELŠIŲ rajone deklaruota: pluoštinių kanapių – 61,57 ha, linų – 4,08 ha, rūgštynių – 0,9 ha, saulėgrąžų – 1,79 ha, tuopų – 24,72 ha. Rajone veikia UAB „Blueberbaltic“, kuri deklaruoja 34,24 ha šilauogių. Iš viso šilauogių – 43,22 ha, braškių – 5,71 ha, aviečių – 3,45 ha, juodųjų serbentų – 9,94 ha, raudonųjų serbentų – 9,49 ha, šaltalankių – 43,22 ha.
Esama ir žemės ūkio bendrovių, gamybos
Kiek gi Vakarų Lietuvos regione yra išlikę žemės ūkio bendrovių, ar veikia kooperatyvai, perdirbimo įmonės?
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje savo žemės ūkio veiklos centrus įregistravę yra 43 verslo subjektai, iš jų 11 – žemės ūkio bendrovių-kooperatyvų. Kretingos rajone žemės ūkio bendrovės sudaro apie 2 proc. visų valdų.
Mažeikių rajone veikia 18 bendrovių, kurios deklaruoja 19 tūkst. 896 ha pasėlių. Ūkininkai perdirba uogas, vaisius, daržoves, gamina pieno produktus. Rajone veikia: Artūro Pekausko uogų perdirbimo ūkis; „Saulės link“ – šaltalankių perdirbimo ūkis; Arno Piilberg uogų, vaisių, daržovių perdirbimo ūkis; „Pakalupio sūriai“ perdirba pieną.
Plungės rajone veikia žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pieno gėlė“, kuri superka pieną, teikia agropaslaugas, prekiauja pašarų priedais. Įmonę valdo 393 akcininkai.
Rietavo savivaldybėje jau atsirado pieno perdirbėjų, kurie patys perdirba žaliavą ir gamina galutinį produktą. Tai leidžia didinti pridėtinę vertę, išlaikyti kokybę ir užtikrinti glaudesnį ryšį su vartotoju.
Skuodo rajone registruotos 4 žemės ūkio bendrovės, 3 žemės ūkio kooperatyvai ir 6 uždarosios akcinės bendrovės, vykdančios žemės ūkio veiklą. Taip pat rajone 3 ūkininkai turi įsirengę mėsos perdirbimo cechus, 2 ūkininkai įsirengę paukščių skerdyklas, 1 ūkininkas užsiima pieno produktų perdirbimu, 2 ūkininkai perdirba vaisius ir uogas, 1 ūkininkas – prieskoninius, kvapniuosius, vaistinius augalus.
Telšių rajone žemės ūkio bendrovių rajone nėra išlikę, veikia 2 žemės ūkio kooperatyvai, 2 žemės ūkio produkcijos perdirbimo cechai.
