Valdininkai kratosi specialių šiukšliadėžių

Dauguma žmonių vis dar mano, jog susirinkti lauke vedžiojamo keturkojo ekskrementus reikia tik tam, kad negautum baudos arba į juos neįliptų kažkas kitas. Tačiau svarbiausioji priežastis, kodėl reikia susirinkti ir į specialias šiukšliadėžes išmesti šunų ir kačių išmatas, yra gerokai rimtesnė. Tokių šiukšliadėžių Gargžduose nėra.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 149 šunų ir kačių platinamų ligų atvejai: 69 – toksokarozės, 54 – toksoplazmozės ir 26 – echinokokozės.Pavojus žmonėms

Infekcinis hepatitas, parvovirusas, leptospirozė, toksoplazmozė ir echinokokozė yra tik keletas ligų, kurias sukelia nesurinktos šunų ir kačių išmatos. Pastaruoju metu per televiziją dažniausiai galėjome išgirsti apie ypač paplitusią ligą toksokarozę. Pasak Gargždų veterinarinės vaistinės ir klinikos savininko, veterinarijos gydytojo Šarūno Nenartavičiaus, tai labai nemaloni parazitinė liga, kurią platina katės ir šunys. „Šių maždaug 10 cm kirmėlių kiaušinėliai aplinkoje išsilaiko net iki ketverių metų. Prarijus kiaušinėlį, kuris patenka į mūsų žarnyną nuo užterštų objektų – daržovių, vaisių, dulkių, kurios patenka ant maisto iškylaujant, atvirų telkinių vandens, jeigu juo plaunami vaisiai, pirmiausiai išsirita lervutės, kurios patenka į kraujotaką ir keliauja po visą organizmą. Jos gali apsistoti raumenyse, nukeliauti į širdį, akis ir pažeisti šiuos organus. Tiesiogiai nuo gyvūno tiek toksokaroze, tiek toksoplazmoze užsikrėsti negalima – parazitų kiaušinėliai turi subręsti dirvožemyje, kur suyra nesurinkti šunų ir kačių ekskrementai“, – informacija dalijosi Š. Nenartavičius.

Šiomis ligomis dažniausiai užsikrečia vaikai. Jų užsikrėtimą ir sergamumą lemia nesusiformavusi vaikų imuninė sistema, užteršta aplinka. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 149 šunų ir kačių platinamų ligų atvejai: 69 – toksokarozės, 54 – toksoplazmozės ir 26 – echinokokozės.

Priežiūrai – konkursas

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistės Kristinos Stulpinienės, specialių šiukšliadėžių gyvūnų ekskrementams klausimas bus sprendžiamas ateityje. „Šiuo metu jų nėra, tam reikėtų skelbti viešųjų pirkimų konkursą, kas galėtų aptarnauti šių šiukšliadėžių priežiūrą. Kol kas džiaugiamės turėdami dvi vedžiojimo aikšteles, kur yra sukurtos sąlygos gyvūnų dresavimui“, – „Bangai“ komentavo K. Stulpinienė. Paklausus, kodėl mieste vis dar nėra specialių šiukšliadėžių šunų ekskrementams mesti, Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis teigia, kad jei miestiečiai jaučia poreikį, ateityje jos gali atsirasti. „Tačiau jei šiukšliadėžės ir atsiras, tada kyla klausimas, kas jas prižiūrės? Nes seniūnija tokių pajėgų neturi“, – patikino seniūnas. „Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus antrino vyr. specialistei K. Stulpinienei ir teigė, jog pirmiausia reikėtų skelbti viešųjų pirkimų konkursą, kurio metu paaiškėtų, kokia įmonė prižiūrėtų šiukšliadėžes. „Galiausiai net joms ir atsiradus, būtų sunku sugalvoti, kur utilizuoti jų turinį, nes tai būtų labai brangu“, – aiškino R. Martinkus.

Deja, ne tik Gargžduose, tačiau ir visoje Lietuvoje vis dar sunkiai suprantamas ryšys tarp šuns ir šeimininko bei poreikio ekologiškai panaikinti augintinių ekskrementus, kad šie nepakenktų žmonių sveikatai. Keturkojų išmatų rinkimą dauguma dar tebetraktuoja kaip gėdingą ir nebūtiną dalyką. Visgi labiau tikėtina, kad ateityje Gargždų gatvėse atsiradusios specialios šiukšliadėžės šunų ekskrementams išmesti situaciją pagerins labai nežymiai. Mūsų šalyje dar nėra specialių įmonių, kurios turėtų galimybę šunų ir kačių išmatas perdirbti, kompostuoti ar kitais būdais saugiai panaikinti.

Julija BANIENĖ

Klaipėdos universiteto studentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių