Valdžios pastangos riboti svaigalus pijokų neįveiks
Pastaruoju metu vis gausėjančios žinios apie alkoholio prekybos ir vartojimo apribojimus paskatino „Bangos“ žurnalistus išvažiuoti į rajono kaimus ir su žmonėmis pasikalbėti akis į akį prie parduotuvių, seniūnijoje ar turgelyje. Jau laikraščio trečiadienio numeryje rašėme, kad pašnekovai tvirtino, kad kas gėrė, tas ir toliau gers, nes valdžia esą ne nuo to galo pradedanti daryti tvarką.
Norvegijoje irgi ne šventi
Doviluose dėvėtais rūbais prekiaujančios moterys į žurnalistės klausimą, kaip vertina alkoholio vartojimo apribojimus viešose vietose, tik ranka apmaudžiai numojo. Prekeivių nuomone, yra svarbesnių problemų šalyje nei draudimai alkoholiui.
„Kad ta Vyriausybė visai svaičioja. Ar pijokai žiūri svaigalų reklamas, ar pijokai eina į barus? Su tais draudimais žlugs ir prekybos verslai, pavyzdžiui, vasarą pajūryje, tai juk iš alaus prekybos žmonės užsidirbdavo. Valdžia nori Lietuvą užrakinti, bet juk visas užsienis juokiasi iš to“, – pečiais gūžčiojo prekeivės. Viena jų neigė mitą, esą tose šalyse, kuriose galioja ribojimai, mažiau geriama.
„Tikrai žinau, kaip yra Norvegijoje. Po darbo savaitės penktadieniais prasideda masinis svaigalų pirkimas, šeštadieniais alkoholiu prekiaujama tik iki 16 val., tad perkama tiesiog dėžėmis. Neperdėsiu sakydama, kad norvegai geria net iki apsimyžimo gatvėje. Žinoma, pas mus tai būtų įvykis, o ten niekas dėmesio nekreipia“, – pasakojo moteris. Pasak jos, elgesio skirtumų visgi yra: prisigėrę lietuviai dažnai linkę smurtauti net viešose vietose, o Norvegijoje, kad ir kiek priliuobę, elgiasi santūriau. Jei moteris pasijaučia nesaugi, jai pakanka ištiesti ranką priešais save ir bet koks vyriškis atšoks į šalį. Saugumas ten tikrai esąs realesnis. Pašnekovė pastebėjo, kad norvegai savaitgalį suspėja viską: penktadienį ir šeštadienį alkoholį vartoja iki žemės graibymo, tačiau sekmadienis – šventas. Ši diena skirta šeimai, laikui gamtoje, kultūriniams renginiams.
Visgi visi „Bangos“ pašnekovai sutiko, kad girtuoklystė Lietuvoje yra bėda. Bet jei neįtinka dabartinės valdžios sugalvotos draudimų priemonės, ką siūlytų patys žmonės? Laugalių kioskelio savininkas Algis įsitikinęs, kad reikia dvigubinti alkoholio kainas ir griežtinti bausmes. Dovilų parduotuvės šeimininkė mano, kad alkoholizmą spręsti gali tik žmonių sąmoningumas: „Reikia keisti žmonių mąstymą. Tegul žmonės laisvalaikį leidžia teatre, o ne išgertuvėse.“
Dėvėtų rūbų prekeivė irgi akcentavo, kad pirmiausia būtina perlaužti žmonių psichologiją ir sutvarkyti alkoholizmo ištakas: bedarbystę, pasityčiojimą mažais atlyginimais, jaunų žmonių nusivylimą reikalingumu valstybei ir emigraciją.
Naminukė esą nebepopuliari
Alkoholio pardavimo ribojimo kritikai nuogąstauja, kad suklestės nelegali alkoholio rinka. Tačiau Laugaliuose, Doviluose, Dauparuose „Bangos“ pakalbinti pirkėjai dievagojosi, kad nelegalaus alkoholio jau seniai nebeperka. Mat nežino, kokia jo kokybė. Esą smagiau susimesti degtinės buteliui ir pirkti parduotuvėje nei gerti, kad ir perpus pigesnę samanę.
Visgi šešėlio žemėlapio statistika rodo, kad nelegali prekyba svaigiaisiais gėrimais, deja, auga. Per tris mėnesius Lietuvoje gyventojai pranešė apie 67 veikiančius šešėlinės prekybos „taškus“, kuriuose prekiaujama ir naminuke.
O kokia realybė mūsų rajone? Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė pasakojo, kad miestelyje buvusi viena svaigalų perpardavinėtoja. Pas ją ne kartą lankėsi policijos pareigūnai, tačiau nieko nerasdavo. Gudri moteriškaitė buvusi, žmonės kalbėjo, kad buteliuką po sijonu slėpdavusi. Buvusi Dovilų apylinkės inspektorė Vilma Grekštienė „Bangos“ žurnalistę užtikrino, kad šiame miestelyje vietų įsigyti naminukės nebėra. Pasak Klaipėdos rajono vyriausiojo policijos komisariato viršininkės Rasos Stasiulaitienės „taškų“ nebeliko ir visame rajone. Tačiau pareigūnė visgi prisiminė, kad dar šių metų balandį pas Vėžaičių seniūnijos gyventoją pareigūnai rado 12 l naminukės. Esą žmogus ją tik laikė, bet neprekiavo.
Nėr gerti – nėr šventės
Viešojoje erdvėje daug diskusijų kelia draudimas alkoholiu prekiauti nemokamuose renginiuose. Renginių be alkoholio patirtimi su „Banga“ pasidalijo Dovilų semiūnijos seniūnė N. Ilginienė. Dovilų etninės kultūros centras vienas pirmųjų rajone pradėjo rengti svarbiausias miestelio šventes be svaigiųjų gėrimų. „Deja, nebėra alaus – nebėra liaupsinimų, kad šventė gera. Blaiviu renginiu nuoširdžiai pasidžiaugia pavieniai gyventojai. Ne kartą iš vietinių žmonių ir svečių sulaukėme priekaištų, esą Veiviržėnuose, Endriejave, Vėžaičiuose ir kitur šventės – kaip pridera. Mat yra ko išgerti. Kai šventėse atsisakėme alkoholio prekybos, tai ir švenčių rėmėjų gretos ženkliai sumažėjo“, – pasakojo seniūnė. Pasak jos, renginių metu alkoholiniais gėrimais neturėtų prekiauti ir vietinės parduotuvės. Mat taip nekiltų pagunda į renginį atpėdinti „apsirūpinus“ ir pasislėpus po skvernu butelaitį.
Komisarė R. Stasiulaitienė pritarė, kad vieši renginiai turėtų vykti be alkoholio. „Praktika rodo, kad alkoholis – katalizatorius konfliktinėms situacijoms.“ O štai buvusi pareigūnė V. Grekštienė pastebėjo, kad Doviluose geriančių viešose vietose ženkliai sumažėjo. „Nėra nė ką lyginti, kaip būdavo prieš 4–5 metus. Dar anksčiau būriuodavosi autobusų stotelėje, tačiau dabar ramu. Žmonės tampa sąmoningesni. Jei ir geria – tai ne viešumoje“, – sakė ji.
Mažina tik teisinga pagalba
Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. tų, kurie geria daugiau nei kartą per savaitę, bandė mažinti išgeriamą alkoholio kiekį arba išvis jo atsisakyti, bet nesėkmingai. Tai didelis skaičius, ir vertėtų pagalvoti, kaip jiems suteikti profesionalią pagalbą, kad pastangos nebūtų bevaisės“, – sakė tyrimo bendraautorė Vilniaus universiteto docentė Aušrytė Rastenienė.
Šiai nuomonei pritarė ir Anoniminių alkoholikų klubo, veikiančio Doviluose ir Gargžduose, narys Artūras. Dar prieš 16 metų jis naktį pašokdavo iš lovos, palikdavo žmoną, vaikus ir į taurelės paieškas nerdavo net 20–30 km. Sėkmingai su priklausomybe kovojantis vyras įsitikinęs, kad alkoholizmą gali mažinti tik teisinga pagalba, o ne ribojimai. „Alkoholizmas – nepagydoma liga, kurią galima įveikti tik atkakliu darbu ir psichologinėmis pastangomis. Vieni išgeria vos bokalą ir gali pradėti auklėti žmoną, vaikus. Tai jau signalas, kad brendama į alkoholizmo liūną. Ar ne geriau būtų investuoti į žmonių gydymą, o nešvaistyti laiką esą pokyčius lemsiantiems apribojimams?“ – retoriškai klausė jis ir pridūrė, kad AA klubą reguliariai lanko vos 10–12 narių.
Aistė NOREIKAITĖ
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.
