Valstybinis egzaminas – be streso
Pagrindinė brandos egzaminų sesija abiturientams prasidėjo trečiadienį, o pirmasis ir vienas svarbiausių išbandymų jiems – lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis egzaminas. Šiemet jis kitoks nei ankstesniais metais, suteikiant dvyliktokams daugiau pasirinkimo laisvės.
Naujovės egzamine
Šiais metais abiturientai galėjo rinktis iš dviejų užduočių tipų: grožinio teksto interpretavimo arba probleminio klausimo svarstymo pagal pateiktą grožinį tekstą. Tai suteikia mokiniams galimybę geriau atskleisti savo gebėjimus ir žinias.
Išplėstiniu kursu egzaminą laikiusiesiems pasiūlyta interpretuoti Antano Škėmos „Baltos drobulės“ ištrauką, aptariant vaiko vaizduotės pasaulį. Taip pat pateiktas Simono Bernoto eilėraštis „Princas ant balto žirgo“.
Probleminio klausimo svarstymo užduočiai buvo numatytas Kazys Bradūnas ir jo eilėraštis „Krauju krikštyti“, siūlant pasvarstyti, ar praeitis gali būti nemirtinga.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išplėstiniu lygiu pasirinko laikyti 17 486 mokiniai.
Egzaminą buvo galima laikyti ir B lygiu. Šiuo lygiu laikiusiesiems siūlytos tokios probleminio klausimo temos: „Iš kur semtis dvasios stiprybės?“ pagal Dianos Glemžaitės „Mes mokėsim numirt“ ir „Ar meilė keičia žmogų?“ pagal Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“.
Interpretacijos užduotims B lygiu buvo pateikti Kristijono Donelaičio „Metai“ (žmogaus ir gamtos paralelė) ir Broniaus Radzevičiaus „Motinos apsilankymas“ (motinystės galios aspektu). Bendruoju lygiu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą rinkosi laikyti 8 467 moksleiviai.
Nerimo nebuvo
Po keturių valandų egzamino „Bangos“ kalbinti gargždiškiai abiturientai tikino, jog šiųmetis egzaminas įtampos nesukėlė.
„Kaip žinoma, lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą laikiusiems abiturientams buvo pateiktos keturios temos – dvi interpretacijos ir dvi samprotavimo rašinio – su ištraukomis iš grožinės literatūros kūrinių. Maloniai nustebino tai, kad kai kurie fragmentai buvo iš gerai suprantamų kūrinių. Asmeniškai aš rinkausi samprotauti klausimu „Ar lengva būti savimi?“ kartu su pateiktu abiturientams iki kaulų smegenų žinomu Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištrauka, kadangi joje itin aiškiai perteikiama abejonės savo paskirtimi problema, su kuria susiduria protagonistas“, – apie savo pasirinkimą „Bangai“ kalbėjo Benediktas Motuzas.
Abiturientas pasakojo, jog nors prieš egzaminą vyravo ramybė, pamačius patogią temą, kurioje tikrai nesunku plėtoti mintis, liko tik stiprus susikaupimas ir pasitikėjimas per 12 metų sukauptais gebėjimais.
„Sunkiausia visiems abiturientams tikriausiai yra sudėtingos lietuvių kalbos ypatumai – rašyba, skyryba – bei, žinoma, sutelkti dėmesį visoms 4 egzamino valandoms“, – šypsojosi Benediktas.
Sunkiausias – laiko planavimas
Geros nuotaikos iš egzamino išėjo ir Emilija Stankutė. „Užbaigusi rašyti rašinį, jaučiausi gerai. Laiko užteko tik tik, tai nelabai buvo, kada abejoti parašytais teiginiais, argumentais. Mano nuomone, šių metų egzamino – ir interpretacijos, ir samprotavimo – rašinių temos buvo protingos, apsieita be klaidinančių formuluočių, tad papildomo streso nesukėlė“, – komentavo „Vaivorykštės“ gimnazijos dvyliktokė.
Emilija, turbūt kaip ir dauguma abiturientų, rinkosi antrąją samprotavimo rašinio temą – „Ar lengva būti savimi?“ Ją itin nudžiugino temai skirtas tekstas – V. Mykolaičio-Putino kūrinys „Altorių šešėly“, kuriam Emilija sakė skyrusi daug dėmesio. „Kadangi per visus mokslo metus nuosekliai mokiausi, nekilo iššūkių prisiminti reikiamus kontekstus, kūrinių siužetus – tai leido jaustis pasiruošusiai ir nebandyti visko įsiminti paskutinę minutę. Nors atnaujinta bendrojo ugdymo programa kėlė nerimą dėl nežinomybės, tiek bandomojo, tiek šio egzamino užduotys jį išsklaidė. Man asmeniškai sunkiausia šio egzamino dalis – laiko planavimas: reikia spėti išskirti aiškias tezes, pasiremti ne vienu kontekstu, visiškai išpildyti užduoties reikalavimus, sukurtą tekstą perkelti į švarraštį. Prieš gaudama egzamino lapus, neslėpsiu, jog tikrai tikėjausi blogiausio, tačiau dabar, jau po atlikimo, jaučiuosi gerai ir esu pasiruošusi skirti dėmesį likusiems egzaminams“, – pozityviai kalbėjo mergina.
Kad pati užduočių formuluotė buvo nesudėtinga, „Bangai“ sakė ir gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Zofija Vaitkuvienė. Anot jos, mokinius šiek tiek galėjo sugluminti jų neanalizuoti autoriai, pavyzdžiui, Kazys Bradūnas. „Norėtųsi kažkokio stabilumo, bet yra kaip yra“, – kalbėjo pedagogė.
Gintarė KARMONIENĖ
