Vardai

Garbingas įvertinimas Damijonui Karečkai – po mirties

Jei prieš keletą metų daugeliui rajono gyventojų gerai žinomas Damijonas Karečka nebūtų išėjęs į nebūtį, šiemet jam būtų sukakę 80 metų. D. Karečka buvo stiprus ir gerbiamas savo laikmečio rajono vadovas, ne vienam jį pažinojusiam tapęs principingumo ir pareigingumo simboliu. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba šių metų birželio 29 d. sprendimu Damijonui Karečkai (po mirties) suteikė Gargždų miesto Garbės piliečio vardą. Rytoj, šventiniame miesto gimtadienio minėjime – koncerte garbingo apdovanojimo regalijos bus įteiktos jo dukrai gydytojai Inai Karečkaitei.

Griežtas, bet teisingas

Šiuos žodžius apie senelį neabejodama ištaria Damijono Karečkos užauginta anūkė Eglė. Buvęs ilgametis Klaipėdos rajono vykdomojo komiteto vadovas visą savo meilę ir rūpestį skyrė Eglutei, kuri mena senelio pasakojimus, neįkyrius vaizdingus pamokymus, dėkinga už įdiegtą poreikį tvarkingai buičiai, aplinkos grožiui.

Ina taip pat teigia, jog tėvas buvo griežtas, tačiau neskubėjo žmogaus pasmerkti – pirma išbardavo, paskui stengdavosi padėti. Audra namuose kildavusi, kai mama paprašydavusi kokios nors protekcijos savo draugei ar gerai pažįstamai. „Tada tėtis triukšmingai aiškindavo, jog visus reikalus darbe, o ne šeimoje sprendžiąs“, – pasakoja Ina. Dukrai tėtis akcentuodavęs, kad ji dėl tėvo tarnybinės padėties niekuo negali išsiskirti iš kitų bendraamžių

Šeimai rūpesčių neužkraudavo

Prisimindama tėvo darbo metus, Ina pastebi, kad namuose su šeima jis darbo problemomis nesidalindavo. „Mama (Liudvika Karečkienė mirė žymiai anksčiau už vyrą – aut. pastaba) sakydavo, jog iš per duris įeinančio vyro veido suprasdavusi, kokią įtampą darbe jis išgyveno, tačiau skundų neišgirsdavusi. Aš – tuo labiau“, – mena dukra.

I. Karečkaitė su šypsena pasakoja, jog didžiojo deficito laikais jos su mama neturėjo nei išskirtinių drabužių, nei papuošalų. „Mama ne kartą yra pasakiusi, kad jai sarmata eiti į šventes su ta pačia suknele“, – neslepia dukra. Pasak jos, jei viena kooperatyvo pirmininkė, mamos draugė, slėpdamasi nuo savo vadovų, nebūtų pasukusi vieno kito „pašvitalo“, jos visai ne kaip būtų atrodžiusios. Prisimena Ina ir anekdotišką situaciją, kaip kaimynas, kurio artimas giminaitis dirbo popieriaus fabrike Grigiškėse, aprūpindavo juos tada buvusiu deficitiniu tualetiniu popieriumi.

Niekada dukros per daug negyręs tėvas, likus gal pusmečiui iki mirties ištaręs jai labai reikšmingus žodžius: „Esu dėkingas, kad neturėjau dėl tavęs rūpesčių, kad nepadarei man gėdos“, – sakęs ir pridūręs, kad tą patį norėjęs pasakyti žmonai Liudvikai, tačiau nesuspėjęs.

Viską savo akimis stengėsi pamatyti

Daugelis rajono gyventojų prisimena Damijoną Karečką ne tik kaip rajono ūkio organizatorių, bet ir kaip grožio, aplinkos puoselėtoją.„Tėtis dažnai kviesdavo mane pasivaikščioti. Apeidavome visus Gargždų užkampius, visas gatveles. Veždavosi mane ir po rajoną pasivažinėti. Dardėdavome visokiais šunkeliukais. Pasigesdavau gerų kelių“, – prisimena vaikystę Ina ir sako tik vėliau suvokusi, jog tėvas ne šiaip sau vaikščiodavo ar važinėdavo, o savo akimis stengėsi pamatyti, kaip dirba žmonės, kaip jie gyvena, kur kokia lemputė nedega, kur kitokia netvarka. Pasakoja I. Karečkaitė, kaip tėvas, griežtai atskirdamas draugystės bei darbo santykius, viešai pabardavo net ir šeimos draugus. Tėvas apeidavęs įmones ir įstaigas ne vien iš fasadinės pusės, nepakęsdavęs netvarkos ir už pastatų.

– Tėtis nepaprastai mylėjo Gargždus, negailėjo energijos jiems gražinti. Jo laikais miestas iš tiesų savo grožiu, žolynais ir gėlynais garsėjo visoje Lietuvoje, – teigdama, jog šie žodžiai – ne panegirika mirusiam tėvui, o tikras faktas. Ina prisipažįsta pajutusi nuoskaudą, kai per jubiliejinį Gargždų miesto gimtadienį apie tai nei žodžiu nebuvo užsiminta. Po šventės ją pakvietęs būrelis tėvą pažinojusių žmonių ir apgailestavę, kad Damijono Karečkos vardas išbrauktas iš atminties. „Ne, paprasti žmonės jo nepamiršo, o jei vienadieniai politikai stengiasi išdildyti jo atmintį, nieko nepadarysi, – virptelėjusiu balsu sako Ina. – Neseniai draugai atvažiavo aplankyti. Klausia nustebę, kur jūsų miesto žolynai, kur gėlynai? Manau, kad tai daug pasako apie darbščių žmonių, o tuo pačiu ir tėčio nuopelnus miestui“.

Džiaugiasi įvertinimu

Ina Karečkaitė teigia, jog sužinojus apie Garbės vardo suteikimą tėvui po šitiek metų, kilusi mintis neiti atsiimti apdovanojimo, tačiau gerai viską įvertinusi, apsidžiaugė, kad tėvas nepamirštas. Pasak Inos, tėvas nebuvo joks partinis veikėjas, greičiau, ūkininkas. “Rajono gyventojai gerbė jį ne už partijos šlovinimą, o už konkrečius darbus ir už paprastumą. Apie tai paspausdami man ranką kalba žmonės, kurių aš kartais net nepažįstu, – sako Ina. – Prisibijojo, bet gerbė ir pavaldiniai. Džiaugiuosi šiuo apdovanojimu ne dėl garbės, o dėl to, kad tėvo vardas bus įrašytas į Gargždų miesto istoriją“, – sakė Ina.

Prašymą suteikti Damijonui Karečkai (po mirties) Gargždų miesto piliečio garbės vardą Atrankos komisijai pateikė Gargždų „Kranto“ vidurinė mokykla ir Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus prezidiumas. Savivaldybės taryba pritarė pateiktai kandidatūrai.

Jadvyga SURPLIENĖ