Vasarą – traumų derlius
„Kuo daugiau žmogus juda, tuo ir didesnė įvairių traumų tikimybė. Šiltuoju periodu turbūt dvigubai daugiau žmonių kreipiasi dėl patirtų sužalojimų, palyginti su pavasariu ar rudeniu“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės ortopedas-traumatologas A. Čebatorius.
Vasara – dažniau pasitaikančių traumų metas. Mat per atostogas žmonės atsipalaiduoja, vyksta į gamtą, maudosi, linksminasi, pramogauja ar aktyviai užsiima fizine veikla. Parkuose, stadionuose ar miškuose daugėja bėgiojimo entuziastų. Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės ortopedo-traumatologo Algimanto Čebatoriaus, pradėjus sportuoti iškart dideliu tempu ir siekiant greitų rezultatų, galima prisidaryti problemų – pakenkti klubų, kelių sąnariams.
Vyrauja patempimai
– Kokios traumos vyrauja vasarą? Ar tiesa, kad apie 50 proc. visų traumų nutinka vandenyje?
– Kuo daugiau žmogus juda, tuo ir didesnė įvairių traumų tikimybė. Šiltuoju periodu turbūt dvigubai daugiau žmonių kreipiasi dėl patirtų sužalojimų, palyginti su pavasariu ar rudeniu. Vasarą žmonės susižeidžia dirbdami lauko darbus, ilsėdamiesi gamtoje, pastaruoju metu labai padažnėjo traumos, patiriamos važinėjant dviračiu, riedlente, riedučiais ar paspirtuku.
Vyrauja sąnarių, sausgyslių ir raumenų patempimai, išnirimai, pjautinės, durtinės, muštinės bei traiškytos žaizdos, nudegimai. Dažniausiai nukenčia keliai, pėdos ir kulkšnys, taip pat nugara ir pečių sritis.
Traumos vandenyje – ne tiek dažnos, kiek skaudžios savo pasekmėmis. Vyrauja kaklo slankstelių lūžiai, kai panėrus galva atsitrenkiama į kokią nors kliūtį. Maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant, neišgyvena, apie 25 proc. lieka neįgalūs.
– Ką daryti, jei sutino sutrenkta vieta, ar tai signalizuoja lūžį?
– Patyrus traumą, kartais sunku įvertinti jos rimtumą. Todėl pirmoji pagalba yra labai svarbi.
Visų pirma, kuo galime padėti, – ledo kompresas. Tai pakankamai efektyvus būdas numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Ledą ar kitą šaldantį daiktą, pvz. šaldytos mėsos pakuotę, uždėkite ant sumuštos vietos ir apvyniokite rankšluosčiu ar kitu audiniu. Tokį šaldantį kompresą reikėtų laikyti apie 15 min., tada daroma pertrauka. Procedūrą rekomenduojama pakartoti iki 8 kartų per dieną. Traumuotą galūnę įtariant lūžį reikėtų saugoti, neremti ja, laikyti pakeltą siekiant išvengti audinių edemos bei visomis galimomis ir turimomis priemonėmis imobilizuoti, kad būtų kuo mažesnė galimybė traumuoti aplinkinius audinius. Žinoma, būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Rekomenduoja bėgioti saikingai
– Lepinant šiltiems orams, dauguma žmonių tapo fiziškai aktyvesni. Viena iš veiklų – bėgiojimas. Tačiau skeptikai grūmoja: „Bėgiosi – sąnariai kentės“. Ar pelnytai smerkiamas bėgiojimas?
– Kai pacientai manęs klausia, ar gali bėgioti, visada atsakau, kad galiu išvardinti 50 ligų, kurias sukelia bėgiojimas. Tačiau nepaisydamas to, pats bėgioju.
Evoliucijos laikotarpiu mes gana neseniai esame išlipę iš medžių ir vaikštome kojomis. Apatinės galūnės nėra tobulai išsivysčiusios, todėl ženkliai dažniau diagnozuojamos kojų sąnarių degeneracinės ligos, palyginti su rankomis.
Norint bėgioti, būtina jausti saiką. Bėgioti rekomenduojama iki 35 metų amžiaus ir su normaliu kūno masės indeksu. Jei nieko nepavogei ir niekas nesiveja – tai ir nebėk (juokiasi).
– Kaip sportuojant nepakenkti sąnariams? Kaip nepakenkti sau prieš bėgimą?
– Pastebima, jog įvairios sąnario patologijos išryškėja vis jaunesniame amžiuje. Ir dėl nuolat aktyvėjančio gyvenimo būdo, rizikingo noro pasiekti greitų sporto rezultatų sąnarių problemos ateityje palies vis daugiau jaunų žmonių. Svarbu jas spręsti kuo anksčiau, kad pažeidimas ar liga neturėtų rimtos įtakos gyvenimo kokybei, nes kartais diagnozė gali būti ypač rimta.
Sportas naudingas žmonių sveikatai, tačiau reikėtų nepamiršti, kad bet kokiai aktyviai veiklai reikia pasiruošti – apšilti, nedaryti visko didžiausiu greičiu, stebėti save, įvertinti traumos riziką, taip pat naudoti tinkamą sporto avalynę. Visos sporto rūšys gali ir padėti, ir pridaryti problemų, todėl rekomenduojama prieš pradedant sportuoti priprasti prie tempo arba treniruotis su treneriais, kurie padėtų sportuoti bei savo patarimais užkirstų kelią traumos rizikai.
Nykimo procesai – skirtingi
– Kokie pirmieji požymiai, kad gresia sąnarių problemos? Kada vertėtų sunerimti?
– Dažnas iš mūsų skundžiasi sąnarių skausmais, jų traškėjimu, o vėliau ir sąnarių tinimu bei deformacijomis. Tai rodo, kad sąnariai daugiau ar mažiau yra pakenkti. Medicininėje literatūroje šiai patologijai apibūdinti taikomi artrozės, osteoartrito terminai.
Kiekvieną sąnarį sudarančių kaulų galus dengia sąnariniai paviršiai – kremzlė, kuri dėvisi. Pamažu ji nyksta ir vystosi degeneracinis procesas. Nykstant kremzlei, pats organizmas stengiasi didinti sąnarinį kremzlinį paviršių ir plečiasi į šonus. Tokiu būdu sąnario šonuose susiformuoja kaulinės išaugos, kurios liaudiškai vadinamos ataugomis.
Kiekvienam žmogui kremzlės nykimo procesai vyksta skirtingai. Tai priklauso nuo individualių organizmo įgimtų ir įgytų (po lūžių) savybių, galūnių deformacijų, kūno svorio, gyvenimo būdo (dažnos traumos, didelis krūvis sportuojant) ir kitų faktorių. Tai paaiškina, kodėl ši liga pasireiškia skirtingame amžiuje.
Pirmuosius kremzlės (nykimo) degeneracinius požymius galima įtarti, kai sąnariai pradeda „traškėti“. Ilgai į tai nekreipiant dėmesio, atsiranda aštrus, duriantis skausmas. Tai liudija, kad kai kuriose vietose kremzlė yra beveik išnykusi. Lieka nepadengtas kaulas, kas ir sukelia aštraus, duriančio pobūdžio skausmą.
Sąnario kremzlės nykimą skatina ir mechaniniai faktoriai. Vienas iš jų – sąnario nestabilumas, kuris atsiranda plyšus raiščiams ar meniskams. Kelio sąnario nestabilumą žmonės apibūdina įvairiai: „išėjimas iš vietos“, kojos „dingimas“, „strigimas“.
Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
