Vasaros sezonas

Kerintis Nidos grožis: sukurtas gamtos, žmogaus rankų ir širdies

Visus metus čia labai gražu, bet pavasarį ypač. Suvešėjusi žaluma užlieja pušynus ir parkus. Ji skverbiasi net pro kopų smėlį. Tokį palaimingą gamtos kampelį aplenkė ir šią žiemą pajūrį negailestingai siaubusi vėtra, ir šią gegužę mūsų krašte netikėtai praūžusi perkūnija, kruša ir liūtis. Tik čia galima pajusti nepaprastą smėlio galybę, jūros, vėjų stichijos ir augmenijos darną.

Pašėlęs žydėjimas

Gegužę Nida paskendusi alyvų, kaštonų, putinų, erškėtrožių, įvairiaspalvių gėlių žieduose. Lyg žvakės bronzines liepsneles iškėlę saulės spinduliuose žybsi pušų ūgliai. Savimi didžiuojasi vešlūs vilkdalgiai. Nuo karščio susiraitė vėlyvosios tulpės…

Pastaraisiais dešimtmečiais ženkliai atsinaujinusios, sodriomis spalvomis pasipuošusios paminklinės architektūros Kuršių nerijos žvejų sodybos. Kiekvienas čia atvykęs stabteli ir negali jomis atsigėrėti. Ką jau kalbėti apie užsieniečių delegacijas. Su neslepiama nuostaba turistai aptarinėja pastatų ažūrines puošmenas, neatsiejamą stogo kraigo elementą – tautodailės meistrų išraižytas vėtrunges.

Nida visada traukia žmones iš viso pasaulio. Ypač menininkus, rašytojus, filosofus, fotografus. Šiame gamtos kampelyje galima prisiliesti prie amžinųjų vertybių, pajusti dvasinę ramybę. Čia kitaip eina laikas. Atsiveria toliai, tokie reikalingi žmogaus kūrybinei galiai.

Ambasadoriai buvo apstulbę

Gegužės mėnesį kurortas dar tuščias. Tik savaitgaliais suplūsta čia būstus įsigijusių vilniečių, kauniečių ir kitų šalies miestų verslininkų, politikų šeimos. Nauji prabangūs „Mercedes Benz“, „Toyota avencis“, „Volkswagen Tuoreg“ ir kitų markių automobiliai užima personalines aikšteles prie kadaise pastatytų Kuverto gatvėje sovietinės valdžios vilų – „Nidos rūtos“ ar „Nidos kopų“… Dabar tai privati nuosavybė.

Ekskursijų netrūksta. Daugiausia užsieniečiai. Vienas kruiziniais laivais keliaujančiųjų ir į Klaipėdą užsukusiųjų pramogų maršrutų – Kuršių nerija. Pastarosiomis dienomis padaugėjo moksleivių ekskursijų, mat baigiasi mokslo metai. Vaikus labiausiai vilioja prieplaukoje prišvartuotos jachtos, laipiojimas kopomis, saulės laikrodis ir, žinoma, elektriniai vienračiai. Beviltiškos mokytojų pastangos kiek ilgiau užsibūti muziejuose, apžiūrėti evangelikų liuteronų bažnyčią ir ją supančias senąsias kuršių kapines arba modernią naujos katalikų bažnyčios architektūrą. Tai yra tas vietas, kurios dabar ypač domina svečius iš užsienio.

Prieš savaitę susipažinti su Lietuvos pajūrio kurortais buvo atvykę Latvijoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai su žmonomis. Šį pavasarį „Bangos“ žurnalistams lankantis Rygoje mus priėmęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Antanas Vinkus pareiškė ketinantis kolegas iš kitų šalių supažindinti su mūsų krašto gamta, pirmiausia pajūrio kurortais. Svečiai išvyko pakerėti Kuršių nerijos grožio, ne vienas atvirai sakė nesitikėjęs to pamatyti. Gėrėdamiesi nuo Parnidžio kopos atsiveriančiais smėlio, vandens ir vėjų sukurtais kraštovaizdžiais, jie stebėjosi, ko gi lietuviai beldžiasi į Turkijos ar kitus Viduržemio jūros kurortus, savame krašte turėdami puikias poilsio sąlygas.

Kuršių nerijos paplūdimiai – vieni geriausių Baltijos jūros pakrantėje. Švaraus smėlio juosta tęsiasi visu Neringos pajūriu. Nidos paplūdimyje kelinti metai plevėsuoja Mėlynoji Vėliava.

Mums toks poilsis būtų nepigus

Iki birželio pradžios išsinuomoti patalpas Nidoje nebuvo sunku pagal kiekvieno piniginės storį. Pigiausiai – po 25-30 litų parai. Antai pačiame Nidos centre trijų žvaigždučių svečių namuose „Palvė“ vieno kambario nuomos kaina dabar 140 litų, dviejų – 170. Liepą rugpjūtį pakils iki 210 Lt. Už pusryčius mokėtume dar 18 litų. Paslaugų pasirinkimas labai didelis. Kambarius galima išsinuomoti ir prestižinėje vietoje šalia švyturio esančiuose kotedžuose.

Į Nidą atvykstantys poilsiautojai, kokio statuso jie bebūtų, stengiasi atsivežti Klaipėdos ar kitų miestų prekybos centruose pigiau pirktų maisto produktų. Todėl beveik kiekvienuose namuose stovi talpūs šaldytuvai. Žurnalisto smalsumas skatino pasidairyti, kiekgi čia kainuoja būtiniausios prekės. Prekybos centre „Gilija“, priklausiančiame „Lietkoopsąjungai“, cukraus kilogramas 3,95 Lt, „Lankų pieno“ litras – 2,50 Lt, pusė litro – 1,75 Lt (beveik tiek, kiek Gargžduose litras). Už „Žemaitijos pieno“ grietinės dviejų šimtų gramų indelį teks mokėti 2,52 Lt. Ledai „Super VIVI“ – 1,90 Lt, tokie patys kioske prie pat jūros – trys litai. Kooperatininkai kaip visur ima 20-30 proc. savo naudai. Todėl pirkėjai suka į šalia esančią privačią parduotuvę. Čia to paties pieno litras – 2,10 Lt, aliejus „Floriol“ – 5,10 Lt, „Obelių“ aliejus – 4,80 Lt.

Kur bebūtum, visada malonu sutikti gargždiškius. „Gilijos“ parduotuvėje dirbanti Zina sakė anksčiau Gargžduose aptarnavusi „Bulvės“ valgyklos lankytojus. O šio prekybos centro direktorė, nepanorusi prisistatyti, nusiskundė, jog trūksta darbuotojų, dirba tik trise ir nerimauja, kaip teks suktis, kai vasarą suplūs daugiau poilsiautojų. Mat vietiniai patys kuria savo verslą, ir dideliems prekybos centrams, jos pastebėjimu, lemta sunykti…

Kokia būtų viešnagė Nidoje be žuvies. Už rūkytą karšį teks pakloti 15-20 litų. Per karščius žvejai į marias plaukia ne taip dažnai. Mano kalbintas žvejys sakė sugaunantis ešerių ir ungurių. Bet jei nori šviežios žuvies, kelkis anksti ir lauk prie marių – išperkama tiesiai iš valties. Kiek kainuoja? Už ešerį prašoma 5-6 litų, už ungurį – nuo 50 Lt. Beje, Preiloje ir Juodkrantėje rūkytų karšių siūloma kur kas daugiau ir pigiau nei Nidoje.

Viliojantys kąsneliai

Šįkart ne apie žuvį. Apie didelį turtą, kuris ypač masina jo vertę nerijoje suvokiančius verslininkus ir politikus. Apsukriausi ir prie valdžios lovio susispietę seniai privatizavo arčiausiai jūros statytas vyriausybines vilas. Įdomiausia, kad vienas iš kotedžų buvo patekęs į Panevėžio tulpinių vadeivos, teisiamo už keletą žmogžudysčių, A. Vertelkos rankas. Beje, tos patalpos visai šalia buvusio premjero A. Brazausko vilos, kur dabar poilsiauja jo vaikaičių šeimos. O pats prezidentas čia pat, už miškelio, yra pasistatęs naują vilą, šalia kurios nemažas sklypas, bene vienintelis aptvertas tvorele šioje prestižiškiausioje teritorijoje.

Kitų žvilgsniai nukreipti į aplūžusius buvusių kavinių pastatus prie pat paplūdimio. Vis neprarandama vilties ir juos užvaldyti. Juk ne tik marių krantinė Seimo nario jau privatizuota, bet ir nusileidimo takai ir net laipteliai (?!) į paplūdimį prie gelbėjimo stoties… Negi ateis metas, kai ir už tai reikės mokėti? Sako, savininkas rūpinasi: kai pernai nusileisdama šiais laipteliais mergaitė vos nesusižalojo kojos, savininkas tuoj pat prikalė išklibusią lentą, atsiprašė ir dar padėkojo asmeniui, pranešusiam apie tai.

Kultūrinių renginių gausybė

Po gana triukšmingo kurorto sezono atidarymo, kuriuo ne visi nidiškiai liko patenkinti dėl didelio triukšmo ir apgirtusių atvykėlių siautėjimo, atėjo metas ramiems kultūros renginiams.

Gegužės pabaigoje Tomo Mano memorialiniame muziejuje vyko „Poezijos šventė“. Eiles skaitė poetai A. A. Jonynas, L. Jakimavičius, A. Šlepikas, V. Bogutaitė, Bernad Noel iš Prancūzijos. Kitą dieną Nerijos istorijos muziejuje surengtas filmo „Gintaro kelias“, demonstruoto Venecijos rūmų festivalyje Romoje, pristatymas. Dalyvavo filmo autorius A. Barysas. Literatūros ir muzikos vakare „Bendri krantai“ Tomo Mano muziejuje solistė iš Kauno R. Preikšaitė atliko Šiaurės šalių kompozitorių Sibelijaus, E. Grygo ir kitų autorių dainas. Aktorius E. Stancikas skaitė tų šalių poetų eiles. Šiame kultūros centre vyko seminaras profesionaliems literatūros vertėjams iš Lietuvos ir Vokietijos.

Koncertuoti katalikų bažnyčios amfiteatre kartu su Klaipėdos miesto mokyklų kameriniais ansambliais buvo pakviesti ir Gargždų „Vaivorykštės“ skudutininkai.

Neaplenkia Nidos ir valstybės vyrai. Tomis dienomis rinkėjus į susitikimą pakvietė Seimo narys Raimundas Palaitis.

Mėgstantiems aktyvų poilsį nėra kliūčių išsinuomoti dviračius, siūloma paplaukioti jachtomis ir kurėnais. Į atvirą baseiną kviečia viešbutis „Neringos kopos“, linksmai praleisti laiką – šalia esantis restoranas ir viešbutis „Nidus“.

Suvenyrai iš Nidos

Gintaro dirbiniais prekiaujantis Sigitas sakė, jog lietuviai labiau vertina ir perka geresnės kokybės ir brangesnius papuošalus nei iš kitur atvykusieji. Mūsų vaikai taip pat parsiveža pigesnių lauktuvių iš lietuviško aukso. Užsieniečiai ilgai renkasi, apžiūrinėja, bet dažnai pagaili pinigų. Pati mačiau.

Sunkiau sekasi čia pat gaminiais iš lino, puošniomis tautodailininkių rankų darbo skraistėmis ar galvos apdangalais prekiaujančiai Reginai – pirkėjų kol kas mažai. Ir ne vien dėl oro kaprizų.

Nuo šio pavasario pabrango kelionė į Neringą iš žemyninės Lietuvos dalies: kėlimasis keltu automobiliui dabar kainuoja 40 litų, žmogui – 2 litus. Dar teks sumokėti ekologinę rinkliavą – 20 litų. Be to, nuo birželio pradžios smarkiai pabrango vienkartinės įvažiavimo į Lietuvą vizos Rusijos piliečiams. Nidiškiai nuogąstauja, jog dėl to sumažės poilsiautojų skaičius.

Taigi visi malonumai „tikroje Europoje“, kaip pastebėjo kažkurios šalies ambasadorius, apsilankęs Nidoje, tikrai nepigūs.

Aldona VAREIKIENĖ