Veganizmas – pasiaukojimas dėl žmonių gerovės

Kasmet pasaulyje vis labiau populiarėjanti vegetarinė bei veganinė mityba visuomenėje dar sulaukia daugybės neigiamų stereotipų. Taigi, „Jauniklių pastogė“ nusprendė pasikalbėti su veganizmą propaguojančiu vaikinu ir aptarti jos poveikį su sveikatos specialiste.

Mitybą pakeitė spontaniškai

Šį kartą nusprendėme pakalbinti Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientą Nojų Mukauską, kuris prieš mėnesį minėjo pirmąsias veganiškos mitybos metines. Vaikinas teigia, kad atsisakymas įvyko staiga – pajautė, kad organizmui nebereikia mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų. Prie viso to prisidėjo ir žinios apie milžinišką žalą, kurią gyvulių auginimas sukelia mūsų planetai.

Paklaustas, kaip per pereinamąjį ir dabartinį laikotarpį keitėsi jo savijauta, abiturientas teigia, jog iš pradžių jautė daugiau energijos, tačiau dabar to nepastebi, nes galbūt prie to priprato. „Svarbu paminėti ir tai, kad, mano manymu, gyvenimo kokybės gerinimas susideda iš trijų dalykų: fizinio aktyvumo, maisto, kurį valgai, bei psichinės būklės, kurią galime pagerinti medituodami, užsiimdami joga ar tiesiog būdami gamtoje“, – patarimais dalijasi N. Mukauskas. Veganas įpročius pataria pradėti keisti nuo tvirto apsisprendimo, kodėl norime pokyčių. „Jei tai bus tik trumpalaikis užmojis – neatsilaikysite. Buvimas veganu – pasiaukojimas dėl planetos bei visuomenės gerovės, tai sunki užduotis“, – pabrėžia buvęs gimnazistas.

Maistinių medžiagų netrūksta

Nors visuomenėje vyrauja daugybė mitų apie veganišką maitinimąsi, pavyzdžiui, jiems dažnai trūksta geležies ir kitokių medžiagų, tačiau Nojus mano, jog tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus mitybos. „Jei vartojama daug vitamino C ir lapinių daržovių, geležies lygis turėtų likti normalus. Man neteko susidurti su medžiagų trūkumu. Kraujo tyrimų rezultatai puikūs, geležies bei vitamino B12, kurio, teigiama, kad veganams taip pat stipriai trūksta, rezultatai taip pat normos ribose“, – džiaugiasi Nojus.

Abiturientas priminė ir svarbią ekosistemos mitybos grandinę. Kuo ji ilgesnė, tuo daugiau energijos iššvaistoma gyvybiniams procesams palaikyti. „Su kiekvienu mitybos lygmeniu prarandama 90 procentų energijos. Tarkime, tam tikras kiekis grūdų turi 1000 kJ energijos. Jei mes patys suvalgytume šiuos grūdus, gautume visą jų suteikiamą energiją, tačiau žmonės jais šeria gyvulius ir vėliau šią mėsą suvalgo“, – sako Nojus. Jo nuomone, jei panaikintume šį mitybos lygmenį, turėtume 10 kartų daugiau maisto, tad galėtume baigti pasaulinį badą.

Svarbus visavertis maistas

Apie šios mitybos pliusus ir minusus nusprendėme pasikalbėti ir su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Justina Rimkute. Anot jos, augaliniame maiste galima rasti visas reikiamas medžiagas kaip ir gyvūniniame, tačiau jos gali būti mažesniais kiekiais ir sunkiau įsisavinamos, todėl kategoriškai teigti, kad veganinė mityba yra naudinga ar žalinga, yra gana sunku. „Remiantis tyrimais ir spauda, gaunami labai skirtingi ir dviprasmiški rezultatai, tačiau tampa aišku, kad norint maitintis veganiškai, neužtenka tiesiog žinoti, jog reikia gauti daug baltymų iš augalinės kilmės produktų, – sakė sveikatos priežiūros specialistė. – Žmogus, pasirinkęs taip maitintis, turi būti apsiskaitęs ir žinoti augalinės kilmės maisto produktų gausą, ką iš jų gauna organizmas ir kaip juos subalansuoti, kad būtų patenkinti visi organizmo poreikiai.“ Paklausta, kokia mityba žmogaus organizmui yra priimtiniausia, specialistė, remdamasi mitybos piramide, Pasauline sveikatos organizacija bei medicinos tyrimais, teigia, kad žmogaus organizmas turi gauti maisto medžiagų iš kuo įvairesnių maisto šaltinių. „Net fiziologiškai mūsų organizmai prisitaikę apdoroti ir virškinti gyvūninį maistą. Todėl priimtiniausia ir sveikiausia žmogui mityba yra tokia, kurios metu gaunamos medžiagos iš įvairių maisto šaltinių, tačiau taip pat svarbu stebėti savo mitybą, laikytis nuosaikumo ir balansuotumo, kadangi net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai“, – kalbėjo J. Rimkutė.

Robertas MACIUS

„Jauniklių pastogės“ korespondentas

Asm. archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių